|
|
|
Ūkininkų šeimą į priekį veda optimizmas
Kartenos miestelyje ūkininkaujantys Daiva ir Saulius Gaudučiai gyvena pagal savo filosofiją: visko turėti tiek, kiek užtenka, džiaugtis kiekviena diena ir kuo mažiau skųstis.
Be darbo nenustygsta „Kai dirbi, parduodi derlių, kad ir kokie prasti metai, – vis tiek į kišenę kažkiek nubyra, iš to ir gyveni. Kaip matot, esam ir apsirengę, ir pavalgę, ir abu sūnūs mokosi, o ir pramogoms dar lieka“,– juokėsi Saulius. Jo žmona pritarė: „Jei kasmet visa šeima atostogauti dar ir į Turkiją nuvažiuoti išgalim, vadinasi, nėra taip blogai“. Tiesa, poilsiu ir atostogomis daugelis žemdirbių mėgaujasi tik paskutiniams rudens darbams laukuose pasibaigus. Darbymečiu ir 7, ir 6 ir net 5 valandą keltis tenka, o šiokiu sezonu ir iki 9 valandos ryto lovoje pasivartyti galima sau leisti. Tačiau Saulius, anot žmonos, – ne iš tokių. „Jis nenustygsta be darbo: garaže prie technikos krapštosi, remontuoja, pernai pats savo rankomis sėjamąją pasidirbo, šiemet iki pirmojo pašalo tiek malkų priruošė, kad trejiems metams užteks“,– dėstė Daiva. „Iki pavasario – ranka paduoti. Laukiu kovo, reiks grūdų sėklą valyti, ruoštis naujai sėjai“,– žmoną papildė Saulius. Gaudučių valdos – apie 300 ha žemės, išsibarsčiusios maždaug dešimties kilometrų spinduliu. Didžioji jos dalis – nuomojama, o nuosavos turi 30 ha. Augina jie grūdines kultūras, daugiausia kviečių. Anot šeimininko, šiemet pirmą kartą žieminiai iššalo visi, kiek tik buvo pasėjęs. O ir iš vasarinių, kurių prikūlė ir pardavė apie 800 t, „biznis“ buvęs ne koks: užaugo drėgni ir daugiausia pašarinės klasės. „Dar šimtu litų už toną mažesnę kainą gavom, vadinasi, po tiek pat nusirėžė ir nuo mūsų pelno“,– pasakojo Saulius. Užtat neblogą derlių davė žirniai, kurių šiemet augino 80 ha ir prikūlė apie 300 t, taip pat – 25 ha plote augę grikiai. Svetimų samdyti nereikia Nors žemės plotai – nemaži, Gaudučiai ją įdirba, sėja ir derlių ima savo jėgomis, svetimų žmonių samdyti nereikia. Didžiausi tėvų pagalbininkai – sūnūs. Vyresnysis Tautvydas Klaipėdos universiteto II kurse studijuoja socialinę ekonominę geografiją ir regionistiką, o 18-metis Tomas mokosi Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, ruošiasi būti transporto priežiūros darbuotoju. Abu vaikinai yra išsilaikę traktorininko teises, puikiai valdo galingą techniką, o svarbiausia – jie patys to nori. Šios vasaros visą derlių juodu pasikeisdami ir superkančiai bendrovei parduoti suvežiojo. Daiva prisipažino traktorininko teises įgijusi ir pati. Kol berniukai buvę maži, ir ji po laukus „duodavusis“ – vyras kombainu javus kulia, o ji, vaikus palikusi savo mamai, – žiūrėk, jau ir lekia traktoriumi su priekaba iš paskos, kad grūdus būtų kur pilti. Užaugus sūnums, darbymečio metu Daivos pareiga – išvirti ir į laukus atgabenti skanius pietus. Tai ji daro su malonumu, juolab kad yra Kuršėnų profesinę mokyklą baigusi virėja-konditerė. Prioritetas – traktoriui Tame pačiame Kartenos miestelyje gimusius ir augusius, tą pačią mokyklą lankiusius Daivą ir Saulių likimas suvedė šokiuose. Saulius jau buvo atitarnavęs kariuomenėje, gražioje vietoje su aukšta kalva Alanto gatvėje jau buvo nusipirkęs sklypą namui statytis, susirentęs ūkinį pastatą, įrengęs „vasarinę“. Kaip sutuoktinių pora vadina, toje „vasarinėje“ po jųdviejų vestuvių pamažu į priekį ir tekėjo gyvenimas. Tvarte laikė gyvulių – 2 mėsinius jaučius, 2 telyčias, visą pulką kiaulių. „O kai įsitaisėm dar ir karvę, pakaitom ėjom jos melžti: vienas iš ryto, kitas – vakare, taip susitarę buvom“,– juokėsi Daiva. Sunkesniais momentais į pagalbą atskubėdavo netoli gyvenantys abiejų tėvai. Gyvulius šerti, prižiūrėti tuomet daugiau teko Daivai, nes, pagal profesiją būdamas stalius-dailidė, vyras turėjo užsakymų Palangoje – plušo įrengiant kelių kavinių interjerus. Anot Sauliaus, jų pavadinimai jau iš galvos išgaravo, o gal po tiek metų šių kavinių ir išvis nebeliko. Tačiau už remonto darbus gautas atlygis jauniems, ką tik šeimą sukūrusiems žmonėms - taip pat paspirtis. Didžiausia šeimos svajonė tuomet buvo susitaupyti naujam traktoriui.
Kai pagaliau pirmąjį jį parsigabeno, ne vienas Gaudučių pažįstamas karteniškis stebėjosi – esą, kokie keistuoliai: ne būstą, kur patogiai galėtų gyventi, pirmiau statosi, o traktorių perka... Tačiau jauna šeima pasiskaičiavo, kad traktorius kaip tik ir padės jiems taupyti. Juk, kol jo neturėjo, laukui įdirbti techniką samdydavo, už paslaugą mokėti tekdavo brangiai. Dabar D. ir S. Gaudučiai jau turi 3 naujus traktorius bei 2 senesnius kombainus. Jų oficialaus ūkininkavimo stažas įsiregistravus augalininkystės ūkį – 9 metai. Šie, beje, – ypatingi. Daiva ir Saulius respublikiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos organizuotame „Metų ūkio“ konkurse rajone pelnė II vietą. Kaip ir kiti šio konkurso nugalėtojai dalyvavo Kaune, Girstučio kultūros centre, vykusioje ūkininkų vakaronėje, buvo apdovanoti. Keisti nieko nenorėtų O kiek metų jau gyvena savo nedideliame, bet jaukiame, šiltame, moderniais baldais apstatytame name? Saulius ėmė skaičiuoti: jei Deimantei – treji, vadinasi, naujame name bus kokie penkeri. Tokia vyro „matematika“ moterį pralinksmino: „Tebegyvenome „vasarinėje“, kai vieną dieną Sauliui pasakiau: sūnūs užaugo, baigsim statyti savo namą, įsikursim, gal tada dar ir dukrelės-šeimininkės „paieškosim“? – prisiminė ji. Taip ir atsitiko – įsikėlė į namą, gimė mergaitė, kurią visa šeima labai myli ir lepina. Pora savo gyvenime keisti nenorėtų nieko. „Mums patinka ūkininkauti, dirbti patiems sau. Kad nelengva – tai faktas, bet o kur lemta?“,– svarstė Daiva. Moteris įsitikinusi, kad už „ačiū“ pinigų ir „valdiškame“ darbe niekas nemoka. Todėl, jei į ūkį, baigę mokslus, grįžtų Tomas ir Tautvydas – neprieštarautų. Su Tomu apie tai yra kalbėję: veikia Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa, galėtų dalyvauti. Tik blogai, kad dabar reikalaujama, jog jaunasis ūkininkas per 5 metus privalo įsigyti 20 hektarų nuosavos žemės. „Tai – nerealu. Na, iš kur jaunas žmogus gali tiek pinigų imti?“ – klausė S. Gaudutis. Jis pats yra dalyvavęs tokioje programoje, bet tuo metu tvarka buvusi kur kas paprastesnė – pakako sudaryti ir notariškai patvirtinti ilgalaikę žemės nuomos sutartį. Saulius teigė kaime ir pačiame Kartenos miestelyje žinantis ne vieną jauną vyrą, turintį technikos, norintį ir galintį ūkininkauti, tačiau 20 ha žemės nusipirkti neišgalintį.
|
|
