Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Pajūrio naujienų“ internetiniame tinklapyje www.pajurionaujienos.com skaitytojai turi galimybę užduoti rūpimus klausimus bet kuriam iš šešių kandidatų į merus. Skaitytojas gali balsuoti už jam patikusį kito užduotą klausimą, spustelėjęs pliusą, ir atvirkščiai – minuso paspaudimu gali naikinti nepatikusį klausimą. Iš vieno kompiuterio prie to paties klausimo galimas tik vienas paspaudimas.

Vykdome pažadą ir pateikiame kandidatų atsakymus į klausimus, kurie iki sausio 27 d. 14 val. buvo surinkę daugiausia jūsų balsų. Raginame klausimus kandidatams į merus uždavinėti ir toliau, tik nebebalsuokite už jau atsakytus – jie tinklapyje pažymėti žodžiu „užduota“. Aktyvus pilietis nesvarstys, kam man to reikia, ar man tai įdomu, tegul klausinėja kiti. Jeigu žmogui svarbi yra jo aplinka, jis norės pokyčių, kad ta aplinka būtų geresnė negu lig šiolei ir jam ne vis vien, kas bus tiesiogiai išrinktas rajono Savivaldybės pirmuoju vadovu – meru. Kiekvienas kandidato atsakymas padeda jį geriau pažinti. Demokratijai mūsų kieme naudingi yra ir kandidatams užduoti, bet viešo atsakymo nepelnę klausimai – juos perskaito tinklapio www.pajurionaujienos.com lankytojai, kurių unikalus skaičius yra apie 46 tūkstančiai per mėnesį. Klausimai irgi formuoja jų nuomonę apie kandidatus.

Klausimas Jurijui Petrovui:

- Ar spręsite Kretingoje vokelių problemą? Kodėl pasiskundus Darbo inspekcijai, kad pusė atlyginimo mokama kaip priedas, nėra reaguojama?

Jurijus Petrovas:

- Manau, mero institucijai nėra priskiriamas „vokelių“ problemos sprendimas. Ši problema yra valstybinio masto ir ja užsiima atitinkamos institucijos. Reikia ieškoti priežasties, dėl kurios „vokeliai“ atsirado. Mano nuomone, gali būti, jog mokesčių įstatymų netobulumas ir valstybės pozicijos nestabilumas socialinių garantijų ir išmokų gyventojams atžvilgiu, kaip pensijų ar mokėjimų vaiko priežiūrai ženklus sumažinimas, ir privedė prie neoficialių priemokų.

Nemanau, jog Darbo inspekcija ar VMI nereaguoja į gyventojų pranešimus apie teisės aktų pažeidimus, nes tai įstaigos, kurios įstatymų numatyta tvarka privalo per tam tikrą laiką duoti atsakymą į oficialiai gautus paklausimus ar pranešimus. Ne retas atvejis, kai gyventojai rašo skundus anonimiškai, vedami pagiežos ar pavydo, o gal ir keršto jausmo vedami. Neradus nusikalstamos veikos įrodymų, pranešimų (skundų) tyrimai nutraukiami, todėl ir susidaro įspūdis, jog nereaguojama, o atsakymo duoti nėra kam.

Klausimas Almantui Skruibiui:

- Kodėl „Stakretoje“ statybininkams moka dvigubai daugiau algos negu pas jus?

Almantas Skruibys:

- Nesidomiu ir nežinau, kiek mokama statybininkams „Stakretoje“, ir manau, kad man, kitos statybinės įmonės vadovui bei kandidatui į merus, neetiška apie tai viešai kalbėti, ko ir stengiuosi nedaryti. Galiu kalbėti tik apie savo įmonę. Mūsų įmonėje minimalios algos negauna niekas, o kvalifikuoti, gerai savo darbą atliekantys statybininkai uždirba iki 4 tūkst. Lt per mėnesį.

Klausimas Jolitai Vaickienei:

- Jūsų frakcija rajono taryboje buvo vienintelė, kuri pasisakė prieš utopinį bibliotekos projekto įgyvendinimą, viršijantį miesto poreikius ir neturint tam reikalingų lėšų. Ar išrinkta mere pagarsinsite šio projekto atsiradimo Kretingoje istoriją, kas ir kodėl ,,stūmė” šį projektą, inicijuosite jau panaudotų lėšų auditą? Kokius matote šios problemos sprendimo kelius?

Jolita Vaickienė:

- Naujos bibliotekos poreikiui pritaria dauguma rajono gyventojų. Tokiam poreikiui pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 metais, priimdama nutarimą Nr. 1454 dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 m. programos. Šiame nutarime buvo numatyta pradėti statyti Kretingos rajone biblioteką, kurios bendras naudingas plotas - 1909 kv. m, sąmatinė vertė - 4640 tūkst. Lt. Viskas aišku ir konkretu. Norai ir galimybės realios. Tačiau, 2007 m. rugsėjo mėn. Kretingos r. tarybai buvo pristatytas projektas, kurio sąmatinė vertė išaugo iki 18000 tūkst. Lt., o plotas padidėjo iki 3100 kv. m. Kodėl buvo tiek ilgai delsiama, kodėl išaugo kaina ir plotas, kokios vyko derybos ir susitarimai, aš negaliu atsakyti, nes nedalyvavau. Tačiau tokio dydžio projektas man ir mano partijos Tvarka ir teisingumas kolegoms atrodė rizikingas, nes nebuvo užtikrintas nei finansavimas, nei tolimesnis pastato išlaikymas. Mes balsavome prieš tokį nepagrįstą projektą, nes buvome už mažesnį ir pigesnį. Ne veltui sakoma: geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje. Šiandien neturime nei žvirblio, nei briedžio... Vyriausybė (tiek dabartinė, tiek ir ankstesnė) šį projektą finansuoja labai varganai, vadina utopiniu, ragina projektą koreguoti ir ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Galime nereaguoti ir laukti finansavimo dar 10 - 20 metų. Bet ar to norime? Realiausias papildomas šaltinis - ES pinigai 2014-2020 m. laikotarpiu. Norint teikti paraiškas, būtina projektą koreguoti ir mažinti bibliotekos plotą (bibliotekų statybos nefinansuojamos iš ES fondų). Dalį patalpų būtų galima skirti jaunimo centrui, dalį - suaugusiųjų neformalaus švietimo centrui (šias veiklas planuojama finansuoti iš ES fondų). Galima svarstyti ir kitokius pasiūlymus. Dabartinėje situacijoje norint judėti į priekį, reikia būti lankstiems. Siekiant aiškumo ir skaidrumo šio projekto vykdyme, reikėtų atlikti panaudotų lėšų auditą.

Klausimas Juozui Mažeikai:

- Viešai deklaravote, kad Jums rūpi turizmo vystymo Kretingoje reikalai, bet per dvi savo kadencijas nesugebėjote mieste įrengti nuorodos ar rodyklės, kurios nukreiptų miesto svečius ir turistus į lankytinus Kretingos turizmo objektus, visoje Lietuvoje garsų muziejų Tiškevičių rūmuose. Ar tai yra grandiozinis projektas, kuriam reikalingi ES pinigai? Prašau, paaiškinkite kretingiškiams, kuo remiantis nuo dalies NT mokesčio rajono taryba atleido vieną miesto privataus kapitalo įmonę, kurios apyvarta didesnė negu visas miesto biudžetas, o jos vienas iš vadovų yra rajono tarybos narys. Negi čia neįžvelgėte jokio interesų konflikto, kai TS-LKD partijos, kuriai Jūs atstovaujate, rinkimų programoje numatyta kovoti prieš korupciją, taip pat deklaravote, kad ginsite viešąjį interesą. Juk už tuos beveik 129 000 Lt, kurių neteko miestas ir jo žmonės, galėjote mieste įrengti rodykles ir nuorodas, padedančias svečiams ir turistams orientuotis mieste, taip pat atlikti kitus miesto tvarkymo darbus. Kas Jus įpareigojo lengva ranka ir už kokius nuopelnus privačiam kapitalui dovanoti miestiečių pinigus, kurių taip visiems trūksta?

Juozas Mažeika:

- Savivaldybės meras, taryba ir administracija sprendžia viso Kretingos rajono lankytinų turizmo ir kultūros paveldo objektų informacinio ženklinimo problemą. Todėl 2010 m. buvo parengtas „Reklaminių informacinių apšviečiamų stendų ir privažiavimo aikštelių prie jų įrengimas, informacinių kelio ženklų, stendų, rodyklių pastatymas Kretingos rajone“ techninis projektas. Projekto tikslas – Kretingos rajono turizmo informacinės sistemos kūrimas, numatytos veiklos – įrengti turizmo informaciją teikiančius kelio ženklus, informacines rodykles, pastatyti turizmo informacinius stendus ir kt. Projekto vertė – 503 566,49 Lt. Už projekto parengimą savivaldybė sumokėjo 36 655 Lt, tačiau projektas nelaimėjo finansavimo, teikiamo iš 2007-2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos. Įgyvendinti šį projektą iš savivaldybės biudžeto neplanuojame, nes tikimės, kad ši priemonė bus finansuojama 2014-2020 m. laikotarpyje ES paramos lėšomis. Įgyvendinus minėtą projektą, būtų sukurta visų Kretingos rajono lankytinų turizmo ir kultūros paveldo objektų informacinė sistema, todėl įrengti tik vieną ar dvi nuorodas, turistus nukreipiančias į lankytinus objektus, būtų netikslinga.

2014 m. Kretingos rajono savivaldybės taryba suteikė mokestinę lengvatą (sumažino nekilnojamojo turto mokestį už 2013 m. 50 proc. arba 127 415 Lt) AB „Kretingos grūdai“, gavusi šios įmonės prašymą apie susiklosčiusią įmonei nepalankią ekonominę situaciją dėl draudimo į Rusiją išvežti kiaulienos produkciją, blogos situacijos paukštininkystės srityje. Mažėjo pajamos, įmonei trūko apyvartinių lėšų. Atsižvelgdama į tai, kad šioje įmonėje sukurta daugiau negu 100 darbo vietų ir kad įmonė į savivaldybės ir valstybės biudžetą kiekvienais metais sumoka vidutiniškai po 0,5 mln. Lt pajamų mokesčio, į “Sodros” biudžetą – per 1 mln. Lt, PVM mokesčio – per 2,5 mln. Lt, Savivaldybės taryba, vadovaudamasi 2012 m. vasario 23 d. priimtu sprendimu Nr. T2-41 patvirtintu Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašu, ir atsižvelgdama į susidariusią įmonei nepalankią ekonominę situaciją suteikė jai mokestinę lengvatą. Per 30 įmonės veiklos metų tokia mokestinė lengvata jai suteikta pirmą kartą. Taryba priėmė racionalų sprendimą prisidėdama prie įmonės ekonominės situacijos pagerinimo nors maža dalimi, padėdama žmonėms išsaugoti darbo vietas, toliau sėkmingai dirbti ir mokėti savivaldybei ir valstybei mokesčius.

Klausimas Daliai Martišauskienei:

- Kodėl jūs Žvainiuose nepakalbėjot su susirinkusiais žmonėmis, o tik išdalinote lapelius, kas tokia esate? Bet su kai kuriais išvažiavote aptarti rinkimų į kitą vietą. Dar nebūdama mere jau rūšiuojate žmones. Kur ta žmonių merė?

Dalia Martišauskienė:

- Dėkinga už užduotą klausimą. Norėčiau visuomenei pranešti, kad šeštadienį Salantų kultūros centro Žvainių skyriuje vyko vietinės kūrėjos Daivos Stonkuvienės fotografijų paroda ,,Pusiaužiemis gamtoje“. Aš dalyvavau šiame nuostabiame renginių organizatorės Aušros Dvarionienės organizuotame renginyje, kurio metu tiek sveikindama ponią Daivą, tiek po renginio, geriant kartu arbatą su renginio dalyviais, visiems pasisakiau, kad esu kandidatė į Kretingos rajono merus, kad man rūpi žmonių problemos, kad norėčiau iš arčiau susipažinti su kaimuose gyvenančiais žmonėmis, tačiau nepiršau per prievartą nei savo rinkimų programos, nei vykdžiau aktyvios agitacijos. Manau, jog tai buvo ne ta vieta ir ne tas laikas politikuoti, nes susirinkę žmonės, kartu su jais ir aš, grožėjomės autorės darbais, diskutavome įvairiais klausimais.

Noriu užtikrinti, kad neskirstau ir niekada neskirstysiu žmonių nei pagal užimamas pareigas, nei pagal tai, kur gyvena. Po šio renginio ir malonaus pabendravimo su žvainiškiais kartu su kitais Darbo partijos nariais aplankėme partijos kolegą jo namuose.

Klausimas Virginijui Domarkui:

- Pagal kokius prioritetus pasirenkate remontuoti gatves mieste? Nesuprantama, kodėl pagrindinės arterijos, tokios kaip Vilniaus, Žemaitės alėja, J.Jablonskio, Šventosios gatvės, yra tragiškos būklės, bet pilama nauja danga kažkur J.Basanavičiaus g. gale, tvarkoma Žalgirio gatvė, išasfaltuota atkarpa Jūsų namų link ties Raguviškiais per tiltą. Ar Jūs pats kada vaikštote po Kretingą sovietų laikų sudėtais šaligatviais? Nes einant per juos galima nusisukti kojas. Dar vienas klausimas apie automobilių parkavimą. Ar ketinate ir jei atsakymas teigiamas, tai kada konkrečiai spręsite automobilių parkavimą mieste? Nes žmonės, gyvenantys tiek centre, tiek mikrorajone, jau nebeturi kur statyti automobilių, kiemai užgrūsti, mašinos stovi ant šaligatvių ir t. t. Siūlyčiau nepasididžiuoti ir vieną vakarą skirti ekskursijai po Kretingą. Garantuoju - pamatytumėte daug nepadaryto darbo, nors esate tiesiogiai atsakingas už jį.

Virginijus Domarkas:

- Kiekvienais metais Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina objektų, tarp jų - ir remontuotinų gatvių, eiliškumo sąrašus, kurie teikiami Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos finansavimo sutarčiai pasirašyti. Savivaldybės administracijos direktorius vykdo patvirtintų prioritetų įgyvendinimą. Gatvių įrengimas ir sutvarkymas užtrunka nuo 1 iki 3 metų. Vilniaus g., Žemaitės al., J. Jablonskio g., Šventosios g. priklauso VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, šiuo metu yra parengti Kretingos miesto J. Jablonskio g., Vilniaus g., Rožių g. ir Saulėtekio g. Kretingsodžio gyvenvietėje, Trumposios g., V. Nagevičiaus g., Dvaro g., Jurginų g., Akmenės g., M. Daujoto g., Kretingos ligoninės aikštelių, Žemaitės alėjos rekonstravimo techniniai projektai ir laukiamas finansavimas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Ketinama pradėti rengti F. Janušio g., Rotušės a. ir Vytauto g. techninius projektus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kelias, einantis per Raguviškius, taip pat priklauso VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, todėl šio kelio remontą, įskaitant ir asfaltavimo darbus, finansuoja minėta įmonė. Gatvių rekonstrukcijos darbai – ir važiuojamosios dalies, ir šaligatvių – turi būti atliekami kompleksiškai. Suprantama, kad šaligatvių būklė Kretingos mieste nepatenkinama, tačiau visų jų sutvarkyti vienu metu neįmanoma. Šiais metais planuojame užbaigti vieną iš magistralinių šaligatvių Birutės g. sutvarkymą, Šventosios g. šaligatviai taip pat bus sutvarkyti dar šiemet, kartu su šios gatvės rekonstrukcija. 2015 m. bus sprendžiamas ir Kęstučio g. šaligatvių renovavimas, o Vilniaus g., Žemaitės al., J. Jablonskio g. ir jų šaligatvių renovavimas yra suplanuotas iki 2018 m. Automobilių parkavimo problema yra žinoma, ją turėsime spręsti kartu su daugiabučių namų gyventojais, papildomai įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Trumpalaikis automobilių sustojimas prie darželio „Žilvitis“ pastato bus sprendžiamas F. Janušio g. rekonstravimo techniniu projektu.

Parengė Vitalija Vitkauskienė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas