|
|
|
Rajono politikai verslui nuolaidžiauti nelinkę
Vakar įvykęs rajono Savivaldybės tarybos posėdis tarsi alsavo priešrinkimine ramybe – rajono politikai dirbo „nesikandžiodami“ vienas kitam ir sprendimus priimdami vieningu rankų pakėlimu. Tačiau dėl sprendimų, susijusių su rajono verslo gerove, politikai nuolaidžiauti nebuvo linkę. Nubaudė verslininką padidintu mokesčiu Rajono taryba, net ir išklausiusi bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ pagrindinio akcininko verslininko Sigito Ivanausko paaiškinimų, kodėl šios įmonės teritorija yra tvarkoma ne tokiais tempais, kaip norėtųsi rajono vadovams ir Kretingos miesto seniūnijai, vis dėlto nepatenkino verslininko prašymo visiškai atleisti nuo padidinto žemės nuomos mokesčio ir šią sumą – 7 tūkst. 352 Eur – sumažino perpus, nors ir buvo pasiūlymų taikyti 1 proc. mokestį, tai yra padidintą – 4 proc. - mokesčio dydį sumažinti 75 proc. „Kai prieš 10 metų įsigijau šį objektą, nebuvo nei padorių sienų, nei langų, nei stogo, todėl pirmiausia ir investavau į pastatus, kuriuose dirba rajono žmonės. Pastaruosius dvejus metus rūpinausi įvažiavimu, iškuopėme vieną iš trijų teritorijoje esančių priešgaisrinių vandens telkinių – neaišku, nuo kurių laikų jie virtę padangų kapinynu: jų utilizuoti išvežėme dvi didžiules priekabas. Pastaraisiais metais vien į aplinkos tvarkymą investavome apie 120 tūkst. litų, ir, nežiūrint mūsų pastangų - o jų įdedame tikrai labai daug, – gauname smūgį į nugarą“, - apgailestavo „Kretingos autoremonto įmonės“ vadovas, tvirtindamas, jog vien pastarąją savaitę aplinkai tvarkyti buvo sutelkęs dešimt žmonių. Rajono tarybos nariai situaciją pakomentuoti paprašė Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus. „Vadovaujuosi tvarkos aprašu ir neturiu pagrindo rekomenduoti verslininką atleisti nuo žemės nuomoms mokesčio“, - įstatymo raidės įsikibęs laikėsi seniūnas, kurio nuomonė buvo visiškai priešinga verslininko teiginiams, jog teritorija yra tvarkoma, tik nebuvo nušienauta iki nustatyto termino. Pats verslininkas sutiko sumokėti beveik 2 tūkst. Eur žemės nuomos mokesčio, ir tai būtų atitikę 1 proc. žemės nuomos mokesčio. Į tai atsižvelgti siūlė rajono tarybos nariai Vitalijus Galuškinas, Steponas Baltuonis, Juozas Abelkis. O tarybos narys Antanas Puodys verslininko pastebėjimą „gauname į nugarą“ dar pasiūlė papildyti „peiliu į nugarą“: „Užsienyje ir mokesčių, ir valdžios institucijos klausia, kas ir kodėl nesiseka, kuo jos gali padėti verslininkui. Pas mus gi – viskas priešingai. Mano nuomone, nekorektiška atimti viską, ką verslas uždirba“. Gi rajono tarybos narys Almantas Skruibys pastebėjo, jog tvarkos aprašas, kurio seniūnai privalo laikytis, nėra tobulas ir kolegoms tarybos nariams pasiūlė ateityje rimtai jį peržiūrėti bei koreguoti, taikant tikslesnius žemės nuomos mokesčio didinimo už neprižiūrėtas teritorijas kriterijus. Tinklams išpirkti biudžete pinigų nėra Rajono tarybos nariai privalės išspręsti situaciją, kuri susiklostė tarp Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ ir bendrovės „Karkasonas“. Pastaroji įmonė, įrengusi ir valdanti geriamojo vandens bei nuotekų tinklus, prie kurių yra prisijungę 20 vartotojų ir prie kurių ateityje dar galima būtų prijungti dar 150 vartotojų bei Dupulčių gyvenvietės vartotojus, kreipėsi į „Kretingos vandenis“, kad jie išpirktų šiuos tinklus. Savivaldybės įmonė derybose su verslo įmone pasiūliusi 100 tūkst. Lt, arba 28,9 tūkst. Eur, „Karkasonas“ norėtų 450 tūkst. Lt, arba 130,3 tūkst. Eur, nors nepriklausomi ekspertai šį turtą įvertino 700 tūkst. Lt, arba 202,7 tūkst. Eur. „Kadangi kainų žirklės – per didelės, derybos baigėsi mūsų pasiūlymu sudaryti panaudos sutartį“, - teigė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius, kurio vadovaujama įmonė, tiekdama tiems vartotojams vandenį, naudojasi bendrovei „Karkasonas“ priklausančiais tinklais, o išlaidos tenka „Karkasonui“. Šios bendrovės vadovas Audrius Bručkus teigė, jog išpirkti tinklus įpareigoja šalies Vyriausybės įstatymas, kurio Savivaldybė privalo laikytis. „Uždirbti nenorime – tiesiog norime atgauti savo investuotus pinigus. Juk prašome perpus pigiau, negu turtas yra vertas. Pagal įstatymą tinklai turi priklausyti vandens tiekėjui, ir Savivaldybė pati turi imtis iniciatyvos jiems perimti. Šiuo atveju iniciatyvos mes ėmėmės patys“, - teigė verslininkas. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas G.Valinevičius įsitikinęs, jog daryti šimtatūkstantines investicijas dėl nežinia ar dar būsiančių vartotojų įmonei netikslinga – galbūt netgi labiau apsimokėtų tiesti naujus tinklus nuo Taikos gatvės Raguviškių link, prie kurių ateityje ir prisijungtų Dupulčių gyvenvietė. Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paaiškino, jog Savivaldybės biudžete nei dabar, nei formuojant naują biudžetą tokių pinigų neatsiras. „Mano įsitikinimu, joks verslininkas nedarys investicijų nesitikėdamas „padaryti biznio“ ar neturėdamas verslo plano. O Savivaldybė dabar pastatyta prieš faktą“, - teigė Administracijos direktorius, nepaneigdamas tikimybės, jog šią situaciją gali tekti spręsti teismuose. Apie tai, kad Savivaldybei išpirkti tinklus būtų per didelės išlaidos, pasisakė ir Valerijonas Kubilius, kurio pastebėjimu, rengiant detaliuosius planus individualiems namams statyti bei formuojant sklypus, verslininko niekas neprašė investuoti į tinklus.
|
|
