Ar pasenusį - į rogutes ir į mišką? (13 komentarai)

Ilona visiskai teisi,ir as nenoreciau buti nasta vaikams.Tik nemanau,kad Lietuvoje tai imanoma...

Jei jau taip susiklosto likimas, tai tegu veža ir į tą mišką. O ką daryt, būt kažkam našta? Šiais laikais nieko čia nenustebinsi, toks gyvenimas! Kaip sakoma "boba iš ratų, ratams lengviau".

trumpai tau (....tiesiog) linkiu,kad tave ir nuvestu i miska,....tiesiog is ratu,ratams lengviau

Keistas, zeminantis, skaudinantis klausimas. Manau kad jeigu vaikai buvo nasta tevams tai ir tokie vaikai tikrai nieko pries tais tevais atsikratyti.As pvz. ne dienos negaliu isgyventi jeigu nezinau kaip ten mano tevas su motina gyvena, kasnio nepraryciau jeigu zinociau kad jiems ko nors truksta.

Labai aktualus klausimas.Reiktų ir straipsnio šia tema.Senieji lietuviai laikosi tradicinio šios problemos sprendimo būdo:senatvėje susisukti lizdelį pas senus savo vaikus.T.y.užsikarti ant sprando dažnai neįgaliems savo vaikams.Mes su vyru pas notarą patvirtinome savo pasirinkimą senatvę praleisti oriai senjorų savarankiško gyvenimo namuose.Jau ten buvome nuvykę apsižiūrėti Sąlygos ir kaina mus tenkina.Tad apie kokias roges ir mišką jūs rašote,gerbiamieji?

ankščiau gyveno kelios kartos vienoje troboje , kartu dirbo, vienas kitą prižiūrėjo, bobulės mažus vaikelius,vaikai- senus tėvelius ir t.t. dabar situacija labai pasikeitė. Vaikai gyvena atskirai, kituose miestuose ar net kitoje šalyje, prižiūrėti senus tėvus kartais nėra galimybių.Manau turėtų keistis ir požiūris į tėvų priežiūrą, nematau nieko gėdingo jei mano tėvai gyventų geruose senelių namuose, o aš juos aplankyčiau ar pagal galimybę parsivežčiau savaitgaliui ir pan. Kodėl turėtų būti gėda, kad tėvai senelių namuose, jeigu jų senatve pasirūpinta?

to (kaimiečiui)- tavo ir mano džiaugsmui- jau riedu link miško, ir skubinu vaikus, kad spėtų, kol sniegas nenutirpo. Valio!

Ar visi seni žmonės besugeba tvarkingai švariai gyvent,pasigamint maistą ar išsiskalbt patalynę? Jei vaikai jais nesirūpina,ar geriau gyvent kaip bomžui,ar senelių namuose,kur esi pamaitintas,apskalbtas ir gyveni normalų gyvenimą.

Iš lydėjau garbaus amžiaus savo tėtį. Dar turiu mamą.
Turėjau ir turiu pakankamai rūpesčių. Bet, jei nori žmogumi būt, reikia rūpintis kitu. Tėvai manimi, aš jais. Žinoma reikia atsisakyt savęs, bet savęs dovanojimas yra palaimingas. Kartais, būdavo, paklausia "ar nepavargai". Kartais, būdavo, labai fiziškai pavargdavau, bet vargo nebuvo. Visuose mano rūpestėliuose buvo Dievulis. O su Juo viskas šviesiom spalvom šviečia. Kuo daugiau mano kasdienoje ryšio su Dievuliu, tuo lengviau. Tik pabandyt nesiūlyčiau- Jis nepasiduoda eksperimentams. Gyveni su Dievuliu kasdienoje, arba- ne. Pasirinkimas yra.

Jei vaikai nebuvo našta,o su didžiule meile sulaukti,auginti, jiems negailėta nei savo rūpesčio nei lėšų išmokslinti, išleisti juos į gyvenimą, tai ir tėvai tokiems vaikams nebus našta.
Mes daug stengėmės dėl jų,o be to ,paliksime ir nemažai turto,tai kodėl jie negalėtų mumis pasirūpinti? Nenoriu į mišką...

Nuomone, o jei taip tavo tevai tave maza butu ytaise i kokius ,, gerus ,, vaiku namus, kas cia gedingo ? pavalges, apskalbtas ir gyveni sau, tevai per sventes aplankyti ateina, nieko sau ar ne? Gerbiamieji, pamirsot tarpusavio bendravima, pagarba zilam plaukui. Pamirsot kad anukui nieko mieliau nebus uz mociutes iskeptus blynus, paniuniuota lopsine, papasakota pasaka.

Į mišką nenoriu,turto nepaliksiu,visą turtą užrašysiu senelių namams,kuriuose būnu ir būsiu.Čia yra mano chebra,lošiam kortom,burnikę padarom,pasitūsinam,turiu paną.Nenoriu surūgusių savo vaikų ir anūkų ir proanukių matyti.Tik ir laukia mano mirties.

..... man atrodo kad tu neturi nei tu turtu, nei tu panu. Issizadejei savo seimos, tapai savanaudis savimyla, be to meluoji kad ten gyveni, nes jau kad ten patekti senai turejai viska parduoti ar perasyti savo ,,turta ,, ir ko tos tavo mirties jiems belaukti jeigu taves jau nebera ?