Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Skulptorių Antaną Mončį prakalbino kitų lūpomis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2015-01-23
Kretingiškis rašytojas Algis Kuklys, išleidęs knygą apie skulptorių Antaną Mončį „Vienuoliktas Dievo įsakymas“, sakė, jog kraštiečių menininkų galerijoje padėsiąs tašką.

Tie kiti – tai istorikas ir menotyrininkas Petras Šmitas, skulptoriai Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir Klaudijus Pūdymas, dailininkas Romas Klimavičius, A.Mončio žemietis iš Grūšlaukės kilęs dailininkas Augustinas Virgilijus Burba, kolegos dailininkai Vytautas Karčiauskas, Danius Drulys, kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis, jaunas dailininkas Alfonsas Lekavičius, skulptorius Algirdas Bosas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Pamario krašto menininkai su A.Kukliu pasidalino įžvalgomis apie A.Mončio darbus, asmenybę, tą įspūdį, kurį ilgam palieka tikro žemaičio, norėjusio „pakratytė kuojės Žemaitėjuo ėr ilsėėtė y kapa mona tieva“, kūryba, kuri, anot P. Šmito, „yra labai savita, originali ir tuo ji įdomi, todėl kelianti ir vertinimo problemų...“. O išsakytas pamariečių mintis į visumą, sukurdamas filosofinę jungtį, susieja pats rašytojas, taip tapdamas bendro menininkų pokalbio apie A.Mončį dalyviu.

„Dėl savito, originalaus menininkų požiūrio į Antaną Mončį man pavyko įgyvendinti savo idėją – per įvairias nuomones suformuoti menininko paveikslą. Ši, mano jau penktoji knyga apie kraštiečius menininkus, virto savotiška galerija, kuri, tikiu, prisidės ir prie Antano Mončio įamžinimo“, - kalbėjo knygos autorius, kuriam, matyt, ne šiaip sau į knygos pavadinimą „atšoko“ A.Mončio pasakyta mintis, jog skulptūra – vienuoliktasis Dievo įsakymas... Juk menininką rašytojas surado tą įsimintiną akimirką, kai pirmą kartą Palangoje apsilankė skulptoriaus namuose-muziejuje, kai išvydo jo skulptūras, piešinius, asmeninius daiktus.

„Atsimenu, iš karto dėmesį patraukė ramus ir šviesus menininko veidas, kuris būdingas tik dvasingiems žmonėms. Vėliau pastebėjau, kad ta ramybė ir susikaupimas atsispindi kai kuriuose jo plastikos darbuose. Stebėjausi sužinojęs, kad skulptorius, pragyvenęs nelengvus dešimtmečius emigracijoje, nepalūžo kamuojamas nostalgijos tėvynei, kai buvo prislėgtas materialinių sunkumų“, - knygos „Vienuoliktas Dievo įsakymas“ įžangoje rašo menininkas - A. Kuklys yra tuometinio Telšių dailės technikumo absolventas, turėjęs kur kas didesnį talentą dailei, ją vis dėlto iškeitęs į rašytojo plunksną, kuriai pakluso trys dešimtys knygų: nuo lyrikos – iki romanų, nuo novelių – iki esė.

Pats rašytojas prisipažino: knygą apie A.Mončį buvo galima išleisti ir solidžiau, prabangiau – autorius jau sulaukė priekaištų, jog knygoje nėra net skulptoriaus nuotraukos: „Viską nulemia finansinės galimybės, į kurias atsižvelgdamas ir atidaviau pirmenybę žodžiui, išsakytam Pamario menininkų“.

A.Kuklys po knygos apie A.Mončį sakė padėsiąs tašką mūsų krašto menininkų galerijoje: „Kai išleidau pirmąją savo knygą „Keleiviai“, sau pasižadėjau, jog trys knygos būtinai bus apie Kretingos krašto menininkus. Pažadą išpildžiau ir netgi – su kaupu: parašytos ir išleistos penkios knygos. Galvoju, pakaks“.

A.Kuklio plunksna skaitytojų smalsumą žadina knygose apie tautodailininką Adolfą Viluckį, tapytoją Genovaitę Čejauskaitę, menininkų Lukauskų, Puškorių šeimas, o štai penktoji – apie A.Mončį – „aplenkė“ grafiką bei tapytoją Augustiną Virgilijų Burbą.

„Buvau įsitikinęs, jog kraštietis menininkas Virgilijus Burba tikrai vertas knygos. Bet jis kažkaip išsisuko nuo mano dėmesio, ko Antanas Mončys padaryti negalėjo“, - pastebėjo A.Kuklys.

Kad ir šiandien, jeigu tik leistų finansinės galimybės, jis galėtų išleisti spaudai parengtus 4 rankraščius: 3 – prozos ir vieną – eilių, kurių dar likę iš jaunystės. Rašytojas rašo kasdien – kad neprarastų „sportinės“ formos. Ir vis dar, prisipažino, lieka ištikimas novelės žanrui.

Naujosios knygos viršelis

*

Pamario menininkai – apie Antaną Mončį

„Antanas nesilaikė anatomijos kanonų: vienas kūno dalis pabrėžė deformuodamas – padarė storesnes, o kitas ištempė – jos tapo plonos. Taip skulptorius siekė pabrėžti kūrinio plastinių formų santykius, jų modernumą, monumentalumą, emocinę įtaigą“. /P.Šmitas/

„Iš pradžių atrodė, kad tas piešinys primityvus, tačiau jis atspindi sudėtingą skulptoriaus mąstymą. Jis savo skulptūrą matydavo tarsi trijose dimensijose“. /A.Sakalauskas/

„Jis nebuvo avangardistas tikrąja to žodžio prasme, bet... Neišvengė siurrealizmo ir konstruktyvizmo įtakos“. /K.Pūdymas/

„Jei A.Mončio grandinės būtų padarytos iš kitos medžiagos ir pastatytos Lukiškių aikštėje, jos atrodytų įspūdingai“. /R.Klimavičius/

„Antanas Mončys ir svetur laikėsi ryšio su etnosu saito. Kontempliavo amžinesniais dalykais. Gal todėl jo skulptūrų formos labai apibendrintos...“ /A.V.Burba/

„A.Mončys tapo orientyru, inspiracija kitiems menininkams“. /V.Karčiauskas/

„Man labai nepatinka jo kompozicijos su kaukolėmis. Galiu įtarti (...), kad skulptorių kankino kažkokia liga ar dar kokie chroniški, neišsprendžiami konfliktai, nemalonumai. (...) Rytiečių kultūroje mirties priminimas yra kasdienis reiškinys. Vakarų kultūroje ir žmonių galvosenoje jaučiamas priešingas įspūdis, mirties slėpimas“. /D.Drulys/

„Jis turėjęs įgimtą meninės formos jausmą, jo neįveikė pašalinės įtakos“. /A.Viluckis/

„Idėjine prasme kūrėjas balansavo tarp atpažįstamo ir nematomo išraiškos metodo. Vargu ar skulptorius būtų pasitenkinęs vien tiesmuku realybės fiksavimu. Jis kūrė būtent savo transformuotų ir dėl to atpažįstamų simbolių pasaulį“. /A.Lekavičius/

„A.Mončiui piešinys buvo impulsas kūrybai“. /A.Bosas/

„A.Mončys išrautomis šaknimis tvirtai įsikibo į prancūzišką dirvą, nepraradęs nei savasties, nei užsispyrėliško žemaitiško būdo“. /J.Šikšnelis/


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas