Padidintas mokestis gydys piktžaizdes

Labiausiai vietovės vaizdą šiuo metu darko, pavojų ir pasipiktinimą kelia: (iš kairės) Laukžemės dvaras, Darbėnų kultūros namai, „Mėguvos“ viešbutis ir „Laisvės“ fabrikas.

Griūvantis „Mėguvos“ viešbutis, Darbėnų kultūros namai, „Laisvės“ fabrikas, Laukžemės dvaras - didžiausios Kretingos rajono piktžaizdės, darkančios vietovių įvaizdį, keliančios grėsmę praeiviams ar tapusios benamių prieglobsčiu. Savivaldybės taryba pernai nusprendė šių pastatų šeimininkus apmokestinti maksimaliu - 3 proc. nekilnojamojo turto – mokesčio tarifu, vildamasi, kad taip privers juos šiuos statinius tvarkyti.

Įstatymais nepriverčia tvarkytis

Anot Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Gedvilienės, Mokesčių inspekcijai yra pateiktas sąrašas savininkų, kuriems pritaikytas padidintas turto mokestis - jų iš viso yra 23. Šį mokestį jie privalo sumokėti iki vasario 1 dienos.

„Apleistų pastatų savininkai valstybei sumokės ne šimtais, o tūkstančiais eurų. Kito kelio, kaip priversti juos pasirūpinti nuosavu turtu, šiandieną aš nežinau. Statybos įstatymų jie nepaiso, o įstatymo, kuris priverstų nugriauti ar parduoti tuos pastatus, nėra, nes tai - privati nuosavybė. Todėl išeitis – padidinti mokesčius už neprižiūrimą turtą ir tai, manau, paskatins savininkus galvoti, ką su tais statiniais daryti“, - kalbėjo J.Gedvilienė.

Jos teigimu, per metus keliskart patikrinami apleistieji objektai, o jų savininkai nesyk buvo įpareigoti susitvarkyti – bent jau užsandarinti langus ir duris, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, aptverti griuvenas tvoromis, sutvarkyti aplinką.

„Tačiau savininkams vis tenka iš naujo rašyti įspėjamuosius raštus, nes atrandame tvoras išlaužytas, duris ar langus atplėštus“, - J.Gedvilienė patikino, jog vien pernai savininkams ji išsiuntė per 200 tokių raštų.

Metė akmenį į Savivaldybės daržą

„Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip padidintas turto mokestis paveikė griūvančius pastatus valdančius savininkus ir ką jie ketina daryti su visuomenę piktinančiu turtu.

„Mėguvos“ viešbutį įsigijusios bendrovės „Palangos agila“ vadovas Algimantas Bružas nenorėjo įvardinti konkrečios sumos, kurią teks pakloti už pačiame Kretingos miesto centre, istorinės žydų sinagogos, o vėliau – sovietmečio autobusų stoties vietoje, šiandieną riogsantį pastatą, kurio konstrukcijos, specialistų manymu, dar esančios gana tvirtos ir pastatą galima renovuoti.

Dėl to, kad pastatas šiandieną apgailėtinos būklės, A.Bružas negailėjo akmenų ir į Savivaldybės politikų daržą: „2006-aisiais, dar iki krizės, įsigijome pastatą iš Turto fondo, ir kreipėmės į Savivaldybę dėl detaliojo plano. Mane ištiko šokas, kai Savivaldybės komisija, į kurią buvau pakviestas, tiesiai šviesiai pasakė: „Jus reikia smaugti – „Maxima“ susimokėjo, mokėkit ir jūs“.

A.Bružas tvirtino, jog iš jų buvo pareikalauta miesto infrastruktūros plėtrai skirti 120 tūkst. Lt. „Pasakiau – jeigu dabar nespėsime sutvarkyti, pastatas liks kaip buvęs. Dėl nežaboto politikų apetito taip ir atsitiko“, - įsitikinęs A.Bružas.

Jis tvirtino, jog ketinę imti paskolą ir įkurti multifunkcinį centrą – dalį patalpų skirti komercinei veiklai, o kitą dalį palikti kaip viešbutį. Šio sumanymo neatsisaką ir šiandieną: „Renkame informaciją, atliekame analizę, kokių patalpų Kretingai labiausiai reikia ir kas jose galėtų įsikurti: galbūt pasiūlysime įmonėms įsigyti dalį patalpų arba išnuomosime su sąlyga, kad patys įsirengtų“, - teigė „Palangos agilos“ vadovas.

Statybos skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gedvilienė mano, kad tik dideli mokesčiai gali priversti mąstyti savininkus, ką jiems daryti su turtu, užgulusiu lyg kupra.

Nesutaria kultūrnamio bendrasavininkiai

Masyvūs prie pat įvažiavimo į miestelį riogsantys, nesyk kentėję nuo benamių sukeltų gaisrų, senieji Darbėnų kultūros namai turėjo tris šeimininkus: pastatą per aukcioną įsigijo verslininkas Valdemaras Kesminas ir palangiškiai sutuoktiniai Rima bei Jonas Valužiai.

R.Valužienė neslėpė, jog su vyru išsiskyrė, ir, teismo sprendimu, jos dalis atiteko buvusiam sutuoktiniui, - ką šis ketinąs su savo turtu daryti, ji nebežinanti.

„Kol gyvenome kartu, turėjome viltį nupirkti ir kitą dalį. Bet iš pradžių vyrui kaina netiko, o dabar, kiek žinau, abu savininkai nenori nusileisti. Kad deramai prižiūrėtas, turtas turi būti vienose rankose“, - įsitikinusi moteris.

Nuo „Pajūrio naujienų“ J. Valužis neslėpė, jog kaip tik išėjęs iš Mokesčių inspekcijos, kur už pastatą suplojęs per 400 Eur (1,5 tūkst. Lt). „Leidžiu pinigus už nieką. Norėjau nupirkti kitą dalį, bet kompanionas užsiprašė nemažai. O dabar pats norėčiau parduoti – aukcione buvau mokėjęs 40 tūkst. Lt, norėčiau tuos pinigus ir atgauti, bet beperka už dyką. Nieko nebegaliu dabar padaryti – surišo mano rankas“, - guodėsi vyras.

V.Kesminas, neslėpdamas, kad santykiai su bendrasavininkiu problemiški, visgi tvirtino, jog tolimesnį pastato likimą teks spręsti susėdus prie bendro stalo.

Laukžemės dvaras pakibo ore

Laukžemės dvarą 2006 m. įsigijusi klaipėdietė Regina Šiaulytienė, J.Gedvilienės teigimu, ilgus metus nesirūpino šiuo pastatu. Senasis dvaras vis griuvo ir tapo grėsmingu praeiviams.

„Pernai keletą kartų Laukžemės dvaro savininkė buvo Savivaldybės įpareigota pastatą užsandarinti, aptverti ir paženklinti specialiais ženklais, tačiau nurodymų nevykdė, todėl buvo kreiptasi į policijos pareigūnus ją atvesdinti, kad būtų surašytas administracinės teisė pažeidimų protokolas ir skirta nuobauda. Praėjusią savaitę, apžiūrėjus statinį, nustatėme, kad nurodymai jau yra įvykdyti“, - tvirtino J.Gedvilienė.

Jos teigimu, Nekilnojamojo turto registre Laukžemės dvaras tebėra įregistruotas kaip mokykla.

Už techninę statinio priežiūrą atsakingas R.Šiaulytienės įgaliotas Romualdas Jonikas atsisakė komentuoti situaciją. Jis sakė manąs, kad dvaras bėra tik istorinis terminas, ir prasitarė, jog šiuo metu rinkos padėtis parduoti ar tvarkyti statinį nesanti palanki.

Problemiška išspręsti ir Kretingos miesto prieigose akis pakeleiviams badančio buvusio „Laivės“ fabriko priežiūros problemą – mat šis gigantas priklauso net 36 savininkams. „Savininkai aptveria valdą, apvalo teritoriją, tačiau nemažai jų taip pat pateko į sąrašą tų, kurie apmokestinti maksimaliu turto mokesčiu“, - teigė J.Gedvilienė.

Sovietinės kolūkių fermos, priklausiusios daugybei pajininkų, kurie jų netvarkė ir neregistravo Nekilnojamojo turto registre, teismo sprendimu yra pripažintos bešeimininkėmis, - jos bus parduodamos per Savivaldybės skelbiamus aukcionus.

• Rašyti komentarą (25)