Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pažadą - sulaukti 100 metų - senolis ištesėjo

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-04-20

Pryšmančiuose gyvenantis Juozas Knieža vakar atšventė 100 metų jubiliejų. Jo pasveikinti atvyko vaikai, anūkai ir rajono valdžios atstovai.

Šimtąjį gimtadienį besirengiantis švęsti Juozas Knieža, apsuptas artimųjų meilės ir dėmesio, sako, jog nė nepajuto, kaip prabėgo gyvenimas. Šalia jo – dukra Ona Gliožerienė.

J.Knieža gimė Kretingos rajone. Sulaukęs 29 metų vedė metais jaunesnę Oną Skersytę iš Skuodo rajono ir apsigyveno Šakalių kaime. Gimus vaikams, persikėlė gyventi į Kalotę, o nuo 1960-ųjų gyvena Pryšmančiuose.

O.Kniežienė pagimdė dešimt vaikų, tačiau užaugo tik šeši – dvi dukros ir keturi sūnūs. Du iš jų - jau iškeliavę anapilin.

Pasak kartu su J.Knieža gyvenančios ir jį prižiūrinčios dukros Onos Gliožerienės, iš vaikystės pamena tėvą vis dirbantį. Ne vieną dešimtmetį jis praleido triūsdamas Vydmantų daržininkystės ir sodininkystės ūkyje.

- Nebuvo tokio atvejo, kad tėvas iš darbo būtų grįžęs išgėręs,- sakė kita dukra Kazimiera.

Pasak dukrų, tėvas niekada ne tik negėrė, bet ir nerūkė. Stengėsi visada visiems padėti ir gyventi santaikoje su kaimynais.

J.Knieža vaikų „beržine koše“ neauklėjo ir jo tvirtą ranką dukros yra pajutusios tik po vieną kartą.

- Kai pabėgau iš pamokų, tada ir gavau,- prisipažino viena jų.

J.Knieža mylėjo ne tik savo vaikus, bet ir visus kitus. Pasak dukros Onos, jis užaugino ir tris jos anūkus, negailėdamas jiems meilės ir laiko. Iš viso jis sulaukė 14 anūkų, būrio proanūkų ir turi vieną proproanūkę.

Tėvas turėjęs svajonę – pasistatyti namą ir gyventi kartu su vaikais. Tą svajonę jis ir įgyvendinęs.

Pasak dukrų, tėvas buvo „vyturys“ - visą laiką keldavosi anksti. Šio įpročio neatsisakė iki šiolei. Maistui išrankus nebuvo. Dar vaikystėje, esą, suvalgydavo riebesnius kąsnius, ir tik prieš septynerius metus atsisakė kiaulienos. Dukros pamena, jog pusryčiams namuose visą laiką buvo verdama įvairi košė, pietums - sriuba su mėsa, vakarienei – pieniška sriuba.

- Ir dabar tėvukas pietums nori mėsos, todėl dažniausiai duodu vištienos. O pusryčiams jis kartais suvalgo ir dešrelę,- pasakojo Ona.

Anot jos, prieš penkerius metus tėvui buvo atlikta sunki žarnyno operacija. Artimieji baiminosi dėl senolio sveikatos. Tačiau chirurgas Kazimieras Barkauskas padaręs viską, kad senolis ir toliau galėtų džiaugtis gyvenimu. Dukros teigė, jog už tai iki šiolei jaučiasi dėkingos gydytojui.

Nors J.Knieža dar girdi ir mato, dienas daugiausiai leidžia sėdėdamas lovoje. Toje pačioje medinėje lovoje, su kuria kraustėsi iš vienos vietos į kitą ir kuriai jau 65 metai. Šimtamečiui lova – brangi, tad dukra, suprasdama tėvo jausmus, nė nebando keisti senos medinės lovos.

Pasak dukrų, tėvas visą gyvenimą mėgo tvarką ir švarą. Kad ir po sunkiausių dienos darbų pavargęs, niekada miegoti neidavo nesiprausęs. Atmintyje išlikęs ir prisiminimas, kaip einant į bažnyčią tėvas apžiūri mamos pečius ir nurenka ant rūbų nukritusias dulkeles.

Ona Kniežienė, kurios gyvenimas prabėgo auginant vaikus ir šeimininkaujant namuose, mirė prieš septynerius metus, sulaukusi 92-ejų.

Senolis, anot dukrų, paskutiniu metu vis jų klausdavo, ar greit būsiantis „didysis susiėjimas“. Minėdamas savo devyniasdešimtmetį susirinkusiems svečiams ir valdžios atstovams jis pažadėjęs „ juoką padaryti“ - sulaukti 100 metų. O tada jau lauksiąs atvykstančių jį pasveikinti svečių su muzika. (Mero pavaduotojas Juozas Mažeika, besirengiantis vykti pasveikinti jubiliato, žadėjo ištesėti prieš dešimtmetį valdžios duotą pažadą ir nuvykti su muzika - aut. pastaba).

J.Knieža, su šypsena klausydamasis, ką apie jį kalba vaikai, paklaustas, ar greit prabėgo visas šimtmetis, atsakė: „Nė nepajutau“.

- Kol turime nors vieną iš tėvų gyvą, tol patys dar jaučiamės vaikais,- sakė jubiliato dukros.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas