Patirties ir draugiškumo mainai Olandijoje

Daugiašalės mokyklų partnerystės projektui Comenius persiritus į antrą pusę, ketvirtasis iš šešių vizitų darbėniškius nuskraidino į moderniąją Olandiją. Šalyje, kur karaliauja dviračiai, o tradiciniai blyneliai kainuoja 65 litus, lietuviai pasijuto laukiamiausiais svečiais.

Iš vizito Olandijoje Comenius projekto dalyviai - Darbėnų gimnazijos mokiniai ir juos lydėjusios pedagogės - grįžo ne tik labiau patyrę, diplomuoti, bet ir pasisėmę pozityvių emocijų.

Laimingoji gimnazistų penkeriukė – Evelina Kliknaitė, Gintarė Jurčytė, Vitalija Klaniūtė, Linas Markevičius ir Simona Endriužytė bei trys lydėjusios pedagogės – Živilė Radikienė, Vanda Kontrimienė ir Dalia Puškorienė tebegyvena kelionės įspūdžiais. Per savaitę, praleistą Druteno mieste, Pax Christi College, lietuviai spėjo palyginti dviejų šalių švietimo sistemas, aplinkos draugiškumą žmogui, bendravimo ypatumus.

Lietuvių laukė labiausiai

Po kelionės į Olandiją darbėniškiai įsitikino - užsieniečių meilė Lietuvai prasideda mažuose miesteliuose.

„Pajutome, kad mūsų laukė labiau negu kitų projekte dalyvaujančių šalių jaunuolių - italų, turkų ar lenkų. Olandai veržėsi bendrauti, pažindino su savo draugais, pasibaigus suplanuotai programai, suorganizavo mums papildomų vakarėlių, vedėsi žaisti boulingo - vien tam, kad galėtų su mumis praleisti daugiau laiko“, - vienas per kitą pasakojo gimnazistai.

Darbėniškiai tikri, kad legenda apie lietuvių draugiškumą buvo paskleista dar prieš jiems atvykstant į Olandiją – prieš pusantro mėnesio Darbėnuose viešėjusiems olandams lietuviai taip patiko, kad apie ypatinguosius darbėniškius sužinojo ne tik Pax Christi College mokiniai, bet ir jų tėvai bei mokytojai.

„Mes patys rodėme norą bendrauti, todėl ir gavome tokį atsaką“, - įsitikinusi Simona.

Antri namai

Aktyvumu ir puikiomis anglų kalbos žiniomis iš viso būrio projekto dalyvių išsiskyrę lietuviai su olandais visą savaitę dirbo bei linksminosi lyg viena komanda. Darbėnų gimnazijos penketukas gyrė ir svetingas olandų šeimas, kuriose gyveno.

„Olandijoje viskas labai brangu, tačiau mes to beveik nepajutome. Olandų šeimose pasijutome lyg namie. Naujieji tėvai mums negailėjo nieko, vaišino, įduodavo ne tik lauknešėlius su maistu, bet ir dienpinigių, kad per daug neišlaidautume“, - sakė Evelina.

O išlaidauti buvo kur – anot Ž.Radikienės, Drutene lietuviai ragavo ko gero pačių brangiausių blynų pasaulyje – už juos kiekvienam teko pakloti beveik po 19 eurų.

Nejaukaus kalbos barjero olandų šeimose lietuviams taip pat neteko patirti. Linas juokavo, kad olandų tėvai angliškai kalba geriau negu jų vaikai. Vitalijai pasisekė dvigubai - ji apsigyveno lietuvės ir olando šeimoje, kurių šešiolikmetė dukra, kad ir su akcentu, bet kalbėjo lietuviškai ir ypatingai laukė susitikimo su mamos tėvynainiais.

Švietimo sistemos ypatumai

Pax Christi College - ilgojoje gimnazijoje, kurioje darbėniškiai praleido didžiąją kelionės dalį, mokosi 2 tūkst. 200 mokinių. Mokymo įstaigoje veikia trys padaliniai – pirmajame žinių semiasi vaikai nuo 4 iki 12 metų, tuomet išlaiko testus, kurie lemia tolimesnę kryptį – jeigu rezultatai geri, keliauja į gimnazijos klases ir ruošiasi studijoms prestižiniuose universitetuose. Jeigu ne – jaunuoliams suteikiama galimybė įgyti profesinį išsilavinimą.

„Kolegijoje sukaupta didžiulė techninė ir technologinė bazė, padedanti parengti profiliuotus specialistus. Pavyzdžiui, merginos, vos baigusios mokyklą, jau gali dirbti virėjomis, kirpėjomis, slaugytojomis, auklėtojų padėjėjomis“, - apie Olandijos švietimo sistemą kalbėjo Ž.Radikienė.

Visagalė praktika

Elektroniniai vadovėliai, konstrukcijos, medienos ir metalo apdirbimo praktiniai užsiėmimai, 3D technologijos, biologijos pamoka, kurioje lietuviams teko praktiškai panagrinėti avies ir kiaulės akies sandarą, – keletas dalykų, kuriuos išbandė darbėniškiai.

„Teorinę dalį olandai iškart derina su praktika. Galbūt ne kiekvienam tai malonu, tačiau taip vaikas save išbando, pasitikrina, ar gali užsiimti konkrečia profesija, pavyzdžiui, medicina“, - sakė D.Puškorienė.

Tarptautinė projekto delegacija aplankė ir dvi gamyklas, užsiimančias žemės ūkio technikos ir prabangių jachtų gamyba, bei glaudžiai bendradarbiaujančias su Pax Christi College.

„Mums liko tik stebėtis – vietiniai moksleiviai gamyklose jautėsi kaip namie. Gamyklos remia mokymo įstaigą ir priima mokinius praktiniams užsiėmimams. Daliai moksleivių šios gamyklos taps nuolatinėmis darbovietėmis“, - pasakojo Ž.Radikienė.

Pax Christi College atskiros klasės suformuotos ir specialiųjų poreikių mokiniams, kurie, atsižvelgiant į galimybes, taip pat įgyja specialybę. Neįgaliems vaikams projekto dalyviai ir šįkart gamino edukacinius, lavinamuosius žaislus.

Vaikšto tik turistai

Prieš atvykstant į Druteną, lietuviai užsuko į didžiulį Utrechto miestą, o viešnagės viduryje traukiniu nusigavo į Amsterdamą, kur plaukiojo miesto kanalais, lankėsi „Madam Tussauds“ muziejuje bei siaubo namuose „Amsterdam Dungeons“ - požemiuose, pasakojančiuose šiurpią pastarųjų 500 metų Amsterdamo istoriją. Nemenką įspūdį lietuviams paliko Olandijos dviračių kultūra - neįsivaizduojamo dydžio dviračių aikštelės ir vos vaikščioti išmokę vaikai, į savo darželius minantys mažyčiais dviračiais.

„Kai pirmą dieną mums pasakė, kad privalėsime 6 km keliauti dviračiais, nebuvome sužavėti, bet jau netrukus patys leidomės į keturgubai ilgesnius žygius“, - pasakojo Ž.Radikienė.

Puikiai išvystyta dviračių takų infrastruktūra, sureguliuotas eismas, pirmenybė prieš mašinas keliavimą dviratėmis transporto priemonėmis lietuviams pavertė grynu malonumu.

„Pėsčiųjų Olandijoje labai mažai. Nebent tokie, kaip mes. Jeigu jau susidūrei su vaikštinėjančiu - 70 proc., kad bus turistas“, - juokavo Linas.

• Rašyti komentarą (1)