|
|
|
Rankos kuria šilumą
„Įsimintiniausia per Kalėdas gauta dovana – kalėdinis atvirukas, kuriame brangus žmogus parašė ,,Mano kalėdinis stebuklas – Tu“, - atviravo vienas kalėdinės apklausos respondentų.
Artimo žmogaus parodyta meilė bei dėmesys, išreikštas paprasta smulkmena, prilygsta naujam telefonui ar kompiuteriui, o kartais nudžiugina net labiau. Apie tai, kuo rankų gamybos dovanos yra vertingesnės už nupirktąsias, pasakojo trys talentingos kretingiškės, siūlančios būdus, kaip per šventes nustebinti savo artimą žmogų rankų šilumos prisotintomis dovanomis. Iš 49 jaunuolių, atlikusių kalėdinę apklausą, net 80 procentų pareiškė, kad pirmenybę teikia dovanoms, kurias sukūrė brangaus žmogaus rankos. Paprašyti įvardyti įsimintiniausią Kalėdų dovaną, neretas paminėjo kompiuterį, telefoną ar kelionę. Kita vertus, nemaža dalis žmonių labiausiai džiaugėsi tokiomis paprastomis dovanomis, kaip laiškai, draugo megztos pirštinės, 10 kilogramų mėgstamų vaisių ar rankų darbo pakabukas. Pagrindinė sudedamoji dalis – meilė „Dovanodamas savomis rankomis darytą dovaną, skirtą tam vieninteliam žmogui, parodai daug didesnį dėmesį, vien todėl, kad aukoji daugiau savo laiko. Jei tą laiką leidi su gerais ketinimais, ir pačiam jis tampa malonus“, – sako Pranciškonų gimnazijos mokinė, Kretingos teatro- studijos ,,Atžalynas‘‘ narė, septyniolikmetė Monika Laukytė, brangius žmones per šventes nudžiuginanti savos gamybos angeliukais.
„Nemanau, kad išleistas pinigų kiekis yra svarbus, dovanojant dovaną svarbiausia - parodyti dėmesį gavėjui, užtenka smulkmenos, kuri gali turėti didelę reikšmę adresatui, pavyzdžiui, mėgstančiam gerti arbatą galima padovanoti kvapnios skanios arbatos, mėgstančiam rašyti – gražią knygutę užrašams“, - įsitikinusi M.Laukytė. Anot merginos, mintis artimiems žmonėms dovanoti savo rankomis gamintus angeliukus šovė bemąstant, kokia dovana juos nudžiugintų ir nereikalautų daug piniginių lėšų. Pasak vienuoliktokės, norint pagaminti angeliuką, nereikia daug priemonių. Užtenka modelino, pagaliuko raštams raižyti ir akrilinių dažų. Svarbiausia angeliuko sudedamoji dalis, be abejonės, yra meilė, taip pat nereikėtų pamiršti nuoširdumo ir kruopštumo. „Vėlyvais vakarais galiu valandų valandas juos lipdyti, susikaupusi ir niekur neskubėdama, galvodama apie žmogų, kuriam jį padovanosiu“, - pasakojo M.Laukytė.
Paklausta, kokias dovanas mėgsta, Monika sakė, kad iš draugų maloniausia gauti rankdarbių arba tiesiog pasisėdėti prie arbatos puodelio su kilogramu apelsinų ir nuoširdžiais pokalbiais. Kruopštumo reikalaujantis menas Pasitelkdama sudėtingą dekupažo techniką, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursė Agnė Petrulytė senus ir užmirštus bei niekuo neypatingus daiktus prikelia naujam, daug įdomesniam gyvenimui. Vienas tokių daiktų - eglutės žaisliukas, kuris, anot merginos, gali tapti ne tik šilta dovana artimiesiems, bet ir puikia interjero detale. Studentė pasakojo, kad dekupažo techniką išbandė dar septintoje klasėje, kuomet technologijų pamokos metu pirmą kartą gamino sendintas seges: ,,Pamenu, mane labai sudomino ši technika, tad pasiryžau savo santaupas investuoti į pirmuosius reikmenis“. Apibūdindama šios dekoravimo technikos specifiką Agnė pabrėžė, kad labai svarbu - būti kruopščiam ir pasiryžti šiam užsiėmimui paskirti daug laiko, nes tai labai ilgas procesas, kurio metu reikia kantriai laukti, kol nudžius dažai bei lakas, servetėlę ar popierių kruopščiai ir gana greitai priklijuoti. Šv. Kalėdų proga draugams Agnė visada dovanoja savomis rankomis gamintas staigmenas: „Pernai dovanojau dekoruotus meduolinius namelius, kurie tapo ir puikiu šventiniu akcentu, ir skanumynu prie arbatos. Šiais metais užsikrėčiau eglutės žaisliukų dekoravimu dekupažo technika“. Šventinius žaisliukus Agnė gamino ir praėjusiais metais, tačiau šįkart jie kur kas įdomesni, asmeniškesni, nes jų viduje įtaisyta po žmogaus, kuriam žaislas skirtas, nuotrauką. Virtuvėje karaliauja seserys Agnė džiaugiasi šalia turėdama pagalbininkę - seserį Indrę, kurią gali vadinti savo dešiniąja ranka virtuvėje, mat, ten abi kuria neapsakomo skonio ir grožio kepinius. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Indrė - ne tik talentinga klasikinių šokių šokėja, dalyvaujanti Meno mokyklos šokių kolektyvo ,,Vėjūnės“ veikloje, bet ir domisi įvairiausių skonių keksiukų bei meduolinių namelių puošyba. ,,Kepiniais nuo pat mažų dienų mus sudomino mama. Kuomet ji gamindavo saldumynus, nuostabūs kvapai viliote viliojo į virtuvę. Mudviem ūgtelėjus mama leisdavo jai pagelbėti, o vėliau viską norėjosi pačioms išbandyti, tad mamai virtuvėje nebeliko vietos“, - juokavo septyniolikmetė Indrė. Pirmieji sesučių gaminiai - paprasčiausi pyragai bei tortai - buvo skirti tik šeimos šventėms. Vėliau, mergaitėms patobulėjus, jų kūrinius pamėgo ir draugai, kurie žinią apie jaunąsias konditeres skelbė tarp savo draugų: ,,Bičiuliams pamėgus mūsų kepinius, teko juos toliau tobulinti, tad sugalvojome gaminius dekoruoti įvairiais papuošimais. Puošiant gaminius reikia nemažai fantazijos bei kruopštumo, geležinės kantrybės ir, žinoma, meilės“. Merginų virtuvėje keksiukas gali tapti storu pingvinu, besmegeniu ar angelu, o tortas - vaikiška mašinyte ar princesės karūna. Nustebusių bei sužavėtų klientų veidai kepėjoms suteikia daug džiaugsmo: ,,Žmogus, gavęs dovanų keksiukų, pirmiausia nudžiunga dėl gražios dėžutės, kurioje jie paslėpti. Pravėręs dėžutę negali nesusijuokti iš besmegenių šeimyną primenančių keksiukų, tad akivaizdu, kad kiekvienas dekoruotas saldumynas sulaukia daugiau dėmesio negu paprastas“. Indrės ir Agnės mamą dukrų pomėgis sukiotis virtuvėje tik džiugina. Anot jos, dukterys ne tik perėmė mamos pomėgį, bet savo sugebėjimais jau ir pralenkė ją. Indrė prisipažino, kad mama net perdavė savo pačios kurtus receptus, kurie ypač paįvairino merginų kepinių asortimentą. Anot Indrės, užsiimti bendra veikla su seserimi - labai smagu, nors neretai kyla ir kurioziškų situacijų: ,,Ne kartą teko tėtį siųsti į parduotuvę nupirkti produktų, kurių pritrūkome, o Agnės draugas, žinodamas, kokiomis dienomis kepame tortus, net neužsuka į svečius, nes puikiai žino, kokia karšta atmosfera tuo metu verda virtuvėje ir namuose“. I.Petrulytė juokėsi iš nutikimo, kuomet močiutei taip patiko dovanotas meduolinis namelis, kad ji jo visus metus nevalgė - labai buvo gaila tokį grožį sunaikinti. Merginoms ne kartą teko tortus kepti per naktį, o ryte į mokyklą keliauti neišsimiegojus. Ypač dažnai tokių situacijų pasitaiko prieš Kalėdas, kuomet per dieną merginos turi paruošti net penkis užsakymus.
Sesučių keksiukai
Ingredientai: 4 kiaušiniai 200 g sviesto ir dar šiek tiek formai patepti 200 g cukraus 200 g kvietinių miltų 80 g bulvių krakmolo 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių Vanilinis cukrus 200 g šaldytų uogų Sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi (geriau mikseriu) iki baltumo. Po vieną įmuškite kiaušinius ir kaskart gerai išsukite. Tuomet, sumaišę krakmolą, kepimo miltelius ir miltus, po truputį suberkite į tešlą ir išmaišykite. Tešla turi būti puri. Kepimo formą patepkite sviestu. Tešlą išpilti ir išlyginti. Ant viršaus dėti uogas ir šiek tiek prispausti. Galima naudoti juodųjų ar raudonųjų serbentų netrintas šaldytas uogas, taip pat tinka mėlynės ir spanguolės (jos turi šiek tiek kartumo). Avietės ir braškės netinka. Kas mėgsta, gali naudoti ir įvairias džiovintas uogas. Keksiukus kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min., vėliau temperatūrą sumažinti iki 160 laipsnių ir kepti dar apie 20-25 min.
Aistė ŠEŠTOKAITĖ "P. n." akademijos narė
|
|
