|
|
|
Kūlgrindą pripažino mokslininkai
Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino, kad akmenų takas Kašučių ežere yra senovinė I- XIII amžiaus baltų kūlgrinda ir ją įtraukė į Kultūros vertybių registrą. Tam įtakos turėjo ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojai, liudijimais nuvedę į prieškarį bei dar senesnius laikus. Esanti privačioje valdoje nuo šiol kūlgrinda turės būti prieinama visuomenei. Komisijos nuomonė - vieninga Kašučių kūlgrinda svarbi tuo, kad ji yra vienintelis žinomas istorinis akmenimis grįstas kuršių kelias per pelkę ir nuo šiol - penktoji valstybės saugoma kūlgrinda Lietuvoje. Kitos keturios, - iš jų trys priklauso Sietuvos kūlgrindų tinklui - valstybės apsaugą gavo dar 1992 m. „Mokslininkų nuomonė, kad Kašučių ežeras slepia svarbų tautos kultūros ir istorijos paveldo objektą – kūlgrindą – buvo vieninga. Dar pavasarį pirmame posėdyje buvo pateiktas krašto istorijos tyrinėtojo Deniso Nikitenkos atradimas ir jį įrodantys faktai, buvo renkama istorinė medžiaga. Labai svarbu, kad atsiliepė ir kretingiškiai – jų pasakojimai labai pravertė kaip gyvas liudijimas prieš kai kurių skeptikų postringavimus apie tai, kad šis akmenų kelias supiltas sovietmečiu“, - kalbėjo kūlgrindoje apsilankęs ir jos egzistavimą nuo pat pradžių gynęs Klaipėdos universiteto archeologijos istorikas Gintautas Zabiela. Jis tvirtino, jog įteisinus šį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje retą tautos paveldo objektą, jį bus privaloma ne tik saugoti, bet ir padaryti prieinamą visuomenei. „Tačiau, kaip pažymėti ir populiarinti tokias vietas, savaip nusprendžia kiekviena savivaldybė“, - pabrėžė G.Zabiela. Paženklins ir įrengs taką Kašučių kūlgrinda aptikta ežero sąsmaukoje, o pats ežeras bei aplinkinės žemės yra privatizuotos. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas patikino, jog apie radinį bus informuota šių teritorijų savininkė Rūta Pacė. „Ji ir turės atsakyti už kūlgrindos apsaugą bei priežiūrą. Mano nuomone, šis radinys tik padidina vietovės reikšmę: kiek man yra žinoma, savininkė greta ketina įkurdinti gyvenamąjį kvartalą. Tad ji galėtų pasiūlyti kūlgrindą ir kaip turistinį maršrutą. Objektas yra ežere, ir jis netrukdo niekam nei statyti, nei arti“, - teigė L.Kavaliauskas. Jis tvirtino, jog paveldotvarkininkai neketina sudaryti kliūčių, R.Pacei įrengiant ir tvarkant kūlgrindos prieigas. Juolab, mano L.Kavaliauskas, kūlgrinda dėl savo specifikos nebus masiškai lankomas objektas, o tik - tam tikrų entuziastų. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika apsidžiaugė, išgirdęs žinią, kad kūlgrindą įteisino: „Pagaliau pasibaigė spekuliacijos šia tema, - atsidūsėjęs pamąstė. - Dabar turėsime sėsti su Rūta Pace prie derybų stato ir diskutuoti, kaip šį objektą pateiksime visuomenei“. „Pirmiausiai kūlgrindą reikės paženklinti informaciniais ženklais ir įrengti taką jos link“, - būtinų atlikti darbų seką apibūdino J.Mažeika. Kūlgrinda saugo paslaptį G.Zabiela mano, kad kretingiškiai turėtų pagrįstai didžiuotis šiuo įteisintu radiniu, nes mūsų protėvių nutiestų kelių išlikę labai mažai, veikiau - tik jų nuotrupos, grįstos žemėmis, rąstais ar akmenimis. Žemaitiškai kūlis reiškia akmenį, o kūlgrinda – akmenų grindinį. Po vandeniu esančios kūlgrindos – unikalios, ir, G.Zabielos tikinimu, Kašučių kūlgrindą tyrinėti nebus lengva. Šią kūlgrindą Kašučių ežere kone prieš 14 metų aptikęs Denisas Nikitenka įsitikinęs, jog visas Kretingos rajonas - tai unikalus kuršių paveldas. Jis mano, kad dabartinėse Kašučių apylinkėse gyvenę protėviai kūlgrindą įsirengę apeiginiais tikslais, tik vėliau dvarininkai ją naudoję savo ūkio reikmėms, o dar vėliau žmonės ja trumpindavę kelią į Darbėnų turgų. „Iš tautos legendų ir padavimų apie pilėnus žinome, kad iš pilių jie pabėgdavę slaptais, tik jiems žinomais takais, jų priešai rasdavo pilis tuščias, o pabandę vytis nuskęsdavo klampiose pelkėse. Tačiau Kašučių kūlgrinda galbūt vienintelė Lietuvoje yra susijusi ne su slaptu pabėgimo būdu, o su baltų religinėmis apeigomis. Mat, šalia jos nebuvę jokios pilies, tačiau buvusi gyvenvietė, kur žmonės gyvenę I – II a. po Kristaus. O už 0,5 km nuo kūlgrindos stūksojęs kuršių apeiginis akmuo su dubeniu, kurį sunaikino melioratoriai. Tad neabejoju, jog greta šio akmens ir kūlgrindos buvusi alkvietė. Galbūt mūsų protėviai pelkėje laidojo degintus mirusiuosius“, - svarstė D.Nikitenka. Jis įsitikinęs, kad Kašučių kūlgrinda ilgainiui atvers dar ne vieną archeologinę sensaciją. „Nors kūlgrindų yra ir kitose etninėse baltų žemėse, įeinančiose į dabartinės Baltarusijos, Latvijos, Kaliningrado srities Rusijoje bei Lenkijos teritorijas, tačiau valstybės lygiu jos tėra saugomos tik vienintelėje Lietuvoje“, - teigė D. Nikitenka. * Kašučių kūlgrindą vienbalsiai pripažino KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba: Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus humanitarinių mokslų daktarai Gytis Pilyčiauskas ir Andra Simniškytė-Strimaitienė, Vilniaus universiteto archeologijos katedros profesorius habil. m. dr. Albinas Kuncevičius ir docentas Aleksiejus Luchtanas bei Klaipėdos universiteto hum. m. dr. Gintautas Zabiela.
|
|
