Per asmeninį išgyvenimą – į pasaulio kino žvaigždyną

Palangos kultūros centre „Ramybė“ prodiuseris ir režisierius Arūnas Matelis pristatė pasaulyje jį ir Lietuvą išgarsinusią dokumentinę kino juostą „Prieš parskrendant į žemę“.

Šis filmas gavo gausybę – net trylika - apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose, kol buvo įvertintas vienu garbingiausių pasaulyje Amerikos režisierių gildijos (DGA) apdovanojimu.

Šis apdovanojimas tapo beprecendenčiu tuo, kad pirmą kartą per 59-erius metus, kai DGA skelbia apdovanojimus, būtent A.Matelio filmas išrinktas geriausiu iš Rytų Europos.

O tai reiškia, kad per visą kino istoriją A.Matelis pirmasis gavo apdovanojimą – sidabro medalį, vaizduojantį sakalą iškeltais sparnais, - kuris yra vienas aukščiausių įvertinimų kino pasaulyje ir režisierių bei kritikų vertinamas solidžiau už išgarsintuosius „Oskarus“.

Velykų dieną Arūnas Matelis su žmona Algimante „Ramybės“ kultūros centre pristatė savo filmą „Prieš parskrendant į žemę“. A.Matelis tikino, jog už garbingą Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą jis labiausiai esąs dėkingas savo žmonai Algimantei bei vaikams – filmo herojams.

Pristatydamas filmą, režisierius A.Matelis akcentavo, kad už tą jam ir mūsų šaliai tekusią garbę labiausiai jis esąs dėkingas savo žmonai Algimantei bei vaikams, savo filmo herojams.

Kino juosta „Prieš parskrendant į žemę“ – tai filmas apie Santariškių vaikų ligoninės pacientus. Vaikus, kurie serga leukemija (kraujo vėžiu, - aut. pastaba) ir yra tarytum paženklinti mirties rizika, tačiau yra be galo stiprūs. „Man jie – kantrybės ir ištvermės pavyzdys. Jų gyvenimo geismas – begalinis. Jie sugeba tiesiog gyventi ir džiaugtis šia diena“, - kalbėjo režisierius.

Filme, režisieriaus žodžiais, nėra svarbūs konkretūs likimai, svarbiausia buvo parodyti patį reiškinį.

„Per keliolika metų du patys ryškiausi mano gyvenimo įvykiai tai – Sausio 13-oji ir Santariškių ligoninė“, - akcentavo režisierius.

A.Matelis, paklaustas, kaip atsirado šio filmo scenarijus, atviravo: „Per asmeninį išgyvenimą. Mudu su žmona Algimante 8 mėn. gyvenome toje ligoninėje ir slaugėme savo sergančią dukrytę. Tai, ką pamačiau ir išgyvenau pats, gulė į filmą. Tik jau gerokai vėliau, nes grįžti prie to labai sunku. Ten pajauti labai didelę meilę ir Dievą, esantį šalia. Viena kolegė vokietė, pamačiusi tik scenarijaus pradžią, pasakė, kad tai – geriausias scenarijus, kokį ji kada nors matė. Ji ir paskatino mane rimtai imtis šio filmo kūrimo“.

Anot režisieriaus, filmo kūrimą didžiąja dalimi finansavo vokiečiai. Lietuviai vis žadėdavo, bet vilkindavo. Lietuvių finansinis indėlis į filmo kūrimą tesudarė penktadalį, kuris per mokesčius ir grįžo į mūsų šalį.

Tačiau A.Matelio pastangomis filmas turėjo ne Vokietijos, o Lietuvos autorystę.

Režisierius papasakojo ir apie kai kurias subtilybes, tarkim, apie tai, kad filmavimo grupė ligoninėje vaikams paliko kamerą: „Kai nebelieka filmavimo grupės, vaikai ligoninėje lieka tik su savimi ir artimaisiais. Sunkias ilgas dienas jiems ir paįvairindavo kamera, tapusi žaislu“.

Pradeda filmo kruizą po šalį

Kino juosta „Prieš parskrendant į žemę“ sulaukė ne tik apdovanojimų, bet ir žiūrovų vertinimo bei konkrečios reakcijos. Pirmą kartą Lietuvos kino istorijoje lietuviškas filmas paskatino ir tarptautines iniciatyvas.

Lietuvos nacionaliniame teatre prieš dvi savaites buvo surengtos „Japonų kultūros dienos“, kurių metu vyko labdaros ir gerumo akcija, o lėšos buvo skirtos Lietuvos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, gydyti. Japonų medikai, pamatę šį A.Matelio filmą, pasakė: „Lietuva jau išrado vaistus prieš vėžį. Tai – ši juosta“.

Režisierius tikino, jog tokie renginiai yra geriausias jo filmo įvertinimas.

Po apdovanojimo JAV sugrįžęs į Lietuvą, A.Matelis iš Prezidento V.Adamkaus rankų priėmė „LT tapatybės“ apdovanojimą už Lietuvos garsinimą pasaulyje.

O savo „Sidabrinį sakalą“ A.Matelis vos po apdovanojimų ceremonijos pasižadėjo padovanoti Lietuvos kino, muzikos ir teatro muziejui. „Kai po apdovanojimo manęs paklausė, ką su tuo prizu darysiu, atsakiau: pirmiausia turiu pereiti muitinę. Po to leptelėjau, kad padovanosiu kino muziejui. Kažkas patraukė už liežuvio, ir dabar turėsiu savo pažadą tesėti“, - juokavo režisierius. Beje, užvakar, balandžio 11 dieną, A.Matelis garbingąjį apdovanojimą jau įteikė muziejui.

Nuo šiandien kino studija „Nominum“ šį filmą pradės rodyti 16-koje Lietuvos miestų.

Studiją „Nominum“, vieną pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje, ir įkūrė Arūnas Matelis. Režisierius tikino, jog porą mėnesių po svarbiausio – DGA – apdovanojimo, Lietuvos žiūrovas nebuvo supažindinamas su šia juosta dėl suprantamų priežasčių: pasibaigus „Kino pavasariui“, žiūrovui reikėjo duoti atsipūsti. O tuo tarpu prasidėjo filmo reklamavimas.

A.Matelis režisavo 8, prodiusavo 20 kino filmų.

Prieš pelnydamas Amerikos režisierių gildijos „Sidabrinio sakalo“ apdovanojimą, jis buvo apdovanotas Amsterdamo „Sidabrinio vilko“, Leipcigo „Auksinio balandžio“, Bruklino „Silverdocs“ kino festivalių prizais. Jis yra Europos kino akademijos narys.

Susitikime su žiūrovais dalyvavusi kino kritikė Rūta Oginskaitė akcentavo, jog Palangos žiūrovą prieš didįjį filmo kruizą po Lietuvą savo 46-ojo gimtadienio išvakarėse režisierius A.Matelis pasirinko savo sprendimu.

• Rašyti komentarą (0)