Bendradarbiavimas su latviais žada naujų galimybių

Kretingos rajono savivaldybė svarsto savo galimybes įgyvendinti ES projektą pagal 2014-2020 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios tikslas - prisidėti prie darnios socialinės bei ekonominės pasienio regionų plėtros ir taip didinti jų konkurencinį pranašumą. Šįsyk bendras programos biudžetas, skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), siekia 52 mln. eurų.

Pasak Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus asistentės Brigitos Barkauskaitės, programos projektas kol kas svarstomas Europos Komisijoje, ir galutinės detalės paaiškės kitų metų pradžioje. Tačiau jau žinomos keturios programos kryptys, į kurias turėtų orientuotis pareiškėjai, planuojantys dalyvauti pirmajame šaukime, numatomame pirmąjį 2015 metų ketvirtį.

Viena iš rėmimo krypčių, itin aktuali tiek Kretingos miesto, tiek rajono gyventojams, - aplinkos apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas, apimantis kultūros bei gamtos objektų plėtrą, žaliosios infrastruktūros skatinimą, miestų aplinkos gerinimą.

Nors Kretingos rajono savivaldybė kol kas nėra numačiusi konkrečių projektų, Administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutės Skruibienės žodžiais, būtų puiku, jei pavyktų išvalyti II ir III tvenkinius, dvaro poilsio teritoriją, pradėti tvarkyti rekreacinę zoną palei Akmeną.

Pasak B.Barkauskaitės, šios krypties parama taip pat gali būti panaudota turistiniams maršrutams įgyvendinti, apleistiems pastatams – buvusioms fermoms, sandėliams - tvarkyti, kas aktualu kaimų bendruomenėms.

D.Skruibienė pastebėjo, kad projektus rėmimui galės teikti ne tik Savivaldybė, biudžetinės įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos - bendruomenės, kurios jau paragintos apgalvoti labiausiai rūpimas problemas. Joms siūloma atkreipti dėmesį į antrąją rėmimo kryptį – užimtumo skatinimą ir darbo jėgos judumo rėmimą. Šios krypties parama skiriama įmonėms kurti, užimtumui skatinti, kelių infrastruktūrai gerinti.

Anot D. Skruibienės, bendruomenės turėtų bandyti pasinaudoti verslumo skatinimu ir įsigyti tam tikrą įrangą savo vykdomai veiklai ar panaudoti lėšas aktyvių, bet darbą praradusių žmonių, pavyzdžiui, jaunų mamų, sugrąžinimui į darbo rinką. B.Barkauskaitės teigimu, ypač skatinamas įvairių lygmenų mokymo įstaigų bendradarbiavimas, konferencijos, mokymai jaunimui. Vienas iš šios krypties gerosios patirties pavyzdžių 2007-2013 m. – projektas „Verslumas“, kuomet šiuolaikine įranga aprūpinti 10 mokymosi visą gyvenimą centrų, surengti mokymai, kaip pradėti verslą. Projekte, be partnerių iš Latvijos, dalyvavo Šiaulių, Panevėžio, Kauno savivaldybės.

Trečioji finansuojama kryptis - socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, nelygybės mažinimas, miestų, kaimų atnaujinimas. Galimybės gerinti kelių infrastruktūrą, atnaujinti kaimų erdves iš karto sulaukė seniūnų susidomėjimo, tačiau, anot D.Skruibienės, remiantis 2007-2013 m. patirtimi, daug tikėtis neverta - iš programos lėšų sutvarkyta vos 14 kilometrų kelių, didžioji dalis jų – Latvijos teritorijoje. „Skaičiuojame, kad išasfaltuoti1 kilometrą kelio kainuoja daugiau negu milijoną litų, todėl iš šios programos lėšų galima tikėtis sutvarkyti nebent nedidelį kelio ruožą ar įrengti aikštelę“, - svarstė D.Skruibienė.

Projektais taip pat gali būti prašoma lėšų ketvirtai krypčiai - instituciniams pajėgumams stiprinti ir veiksmingam viešajam administravimui, viešųjų paslaugų efektyvumui, institucijų bendradarbiavimui gerinti.

D.Skruibienė pažymėjo, kad vienas svarbiausių uždavinių, norint dalyvauti programoje, – susirasti partnerius Latvijoje. Kretingos rajono savivaldybė, taip pat pasirengusi padėti jų ieškant, ragina kreiptis į Savivaldybių asociaciją, Lietuvos ambasadą Latvijoje, šios programos biurą Latvijoje, taip pat bandyti tiesiogiai komunikuoti su kaimyninių Latvijos rajonų organizacijomis.

2007-2013 m. per šią programą Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinti 128 projektai, jiems iš viso skirta 60,08 mln. eurų ERPF lėšų, iš jų - Lietuvos partneriams atiteko apie 34,24 mln. eurų. Paramą gavo 231 Lietuvos organizacija. Vienas arčiausiai esančių bendradarbiavimo projekto pavyzdžių – „ActiveTour LV-LT“, per kurį sutvarkyti Palangos-Šventosios dviračių takai, atlikta dviračių tako Palanga-Šventoji-Nica galimybių studija.

Pasak D.Skruibienės, iš ERPF finansuojama ne visa projektui reikalinga suma, todėl likusias lėšas reikia rasti savarankiškai. Dalį lėšų projektams finansuoti planuojama numatyti kitų metų Savivaldybės biudžete, pirmiausia – tiems projektams, kuriuos planuos teikti Savivaldybė. Pagrindinės programos kryptys – labai plačios, todėl tai, kokius kitus projektus Savivaldybė rems, priklausys nuo Savivaldybės prioritetų, kurie paaiškės išklausius seniūnijų, bendruomenių atstovus. Projektų teikėjų partneriais bei projektų rėmėjais gali tapti ir privačios įmonės, verslininkai.

B.Barkauskaitė pažymėjo, kad Kretingos rajono gyventojai, turintys idėjų, taip pat kviečiami aktyviai teikti pasiūlymus Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriui. Taip siekiama sužinoti Kretingos rajono gyventojų poreikius, skatinti iniciatyvas ir konsultuoti įvairias organizacijas, teikiant paraiškas prioritetinėms programoms įgyvendinti.

Dienos veiklos centras – kol kas vienintelė Kretingos rajono organizacija, sėkmingai dalyvavusi 2007-2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programoje. Bendradarbiaudami su projekto vykdančiuoju partneriu - Latvijos Respublikos Žemgalės planavimo agentūra, kretingiškiai bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“ vykdė projektą „Bendradarbiavimo tinklas socialinių paslaugų gerinimui neįgaliam jaunimui Žemgalėje ir Šiaurės Lietuvoje“ Socialinio tinklo kūrimas.

Vykdant projektą sukurtas bendradarbiavimo tinklas tarp Žemgalės regiono socialinių įstaigų, Šiaurės Lietuvos valstybinių ir nevyriausybinių institucijų, siekiant tobulinti socialines paslaugas neįgaliesiems bei gerinti jų šeimos narių gyvenimo kokybę. Iš fondo projekto vykdymui gauta per 130 tūkst. eurų.

Dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė sakė, kad partnerystė gimė iš abipusio noro dirbti šia kryptimi – tiek kretingiškiai, tiek kolegos iš Latvijos kaip tik ieškojo partnerių: „Projektą rašėme bendromis jėgomis. Mūsų idėja – socialinio darbo specialistų patirties mainai. Dienos veiklos centras vedė mokymus Latvijos specialistams, o mūsų įstaigos, Kretingos bei Klaipėdos rajonų socialiniai darbuotojai dalyvavo stažuotėje Latvijos Žemgalės regione. Įvyko bendra Lietuvos ir Latvijos neįgalaus jaunimo vasaros stovykla Kėkštų kaime. Trimis kalbomis išleidome informacinį leidinį apie negalios tipus „Suvok mane kaip save“. Šis projektas leido mums patobulinti neįgaliųjų saviraiškos galimybes, ypač sustiprinome muzikinės terapijos veiklą. Kitas džiugus dalykas – bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu, kurio savanoriai studentai dalyvavo neįgaliųjų stovykloje.

Naudos iš projekto turėjo ir Kretingos rajonas - daugelis projekto veiklų vyko rajone, todėl dalis paramos lėšų per paslaugų pirkimą čia ir liko. Taip pat reikia įvertinti ir investicijas į pačias dalyvavusias įstaigas, jų materialinės bazės pagerinimą.

Manau, kad tokie projektai yra didžiulė paskata įstaigos darbuotojams, galimybė pažinti kaimyninę šalį, praplėsti akiratį, palyginti, kokioje srityje mes pirmaujame, o kur reikia pasitempti. Dažnai mes žvalgomės per toli, lyginame save su skandinavų šalimis, kurios nuo mūsų nutolusios dviem dešimtmečiais. Lietuvos ir Latvijos atveju, mūsų istorija, politika socialinėje srityje yra panašios, mes kalbame ta pačia kalba ir siekiame tų pačių tikslų, todėl bendradarbiavimo patirtis labai vertinga“.

• Rašyti komentarą (0)