Rotušės aikštėje mato atstatytą rotušę

Jeigu Kretingą būtų užsimota atkurti pagal prieškario urbanistinį modelį, rotušė atsirastų dešinėje aikštės pusėje, o jos kairėje – dabartiniame skvere – namų kvartalas.

Kol šią savaitę kretingiškiai Savivaldybėje dar gali susipažinti su Rotušės aikštės bei jos prieigų sutvarkymo projektais – jų yra 11, apie tai, kaip galėtų atrodyti atkurta centrinė miesto aikštė, savo nuomones “Pajūrio naujienoms“ išsakė ir savojo miesto grožiui neabejingi kretingiškiai. Kuris projektas laimės konkursą, paaiškės jau penktadienį, lapkričio 21-ąją.

Numatė rotušę - paklojo tinklus

Kretingos miesto vyriausiuoju architektu dirbęs Edmundas Giedrimas mano, kad Rotušės aikštė, kaip numatyta kultūros paveldo generaliniame plane, turėtų išlaikyti savo pirminį pavidalą – istoriškai ji buvo kvadratinė ir užėmė tą dalį, kur dabar įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ties Nepriklausomybės paminklu turėtų iškilti rotušė.

O skveras istoriškai turėtų būti užstatytas. „Prieškariu miesto aikštė nebuvo tokia didžiulė, kaip šiandieną: skvere buvo miesto kvartalas, kuris sudegė per 1941 m. gaisrą. Atsimenu - buvau mokinys ir pačiam dar teko valyti tuos griuvėsius“, - istorinį miesto centrą atgamino E.Giedrimas. Anot jo, dar sovietmečiu, kada statybų galimybės buvo kitokios, jau buvo numatyta atstatyti rotušę. „Privedėme visus inžinerinius tinklus ligi rotušės – jie ir dabar tebėra palikti po žeme. O skveras turėjo pavirsti dideliu pasažu su praėjimais, vitrinomis, žaliomis vejomis, suoliukais, kaip tada buvo populiaru užsienyje, dabar jau – ir Lietuvoje. Tačiau mano vizijos tada kretingiškiai nesuprato ir užprotestavo“, - atviravo ilgametis Kretingos miesto įvaizdžio kūrėjas.

Dabar gi užstatyti skverą - nerealu, jeigu atiduotų jį privatininkams, kiltų chaosas. Jis mano, kad ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės Rotušės aikštėje, palei atkurtąją rotušę, galima būtų palikti. „O maxima niekur nebedings – klaida padaryta, bet buvau sugalvojęs, kaip ją aprengti, tarkim, Plungėje ji puikiai „įkišta“ į senamiestį“, - pašnekovas apgailestavo, kad jo vizija tada kretingiškiams nepatiko, tačiau vylėsi, kad šiandieniniai miesto įvaizdžio kūrėjai atsigręš į Kretingos istoriją.

Architektų sukurtus Rotušės aikštės vizualius projektus kretingiškiai gali pamatyti Savivaldybės hole.

Aprengtų sovietmečio statinius

Su Rotušės aikštės renovacijos projektais susipažinęs tarybos narys ir Palangos miesto komunalinio ūkio vadovas Kostas Skierus atviravo, jog nė vienas iš jų jam ne prie širdies.

„Sprendžiama, kaip sutvarkyti Rotušės aikštę, bet pradedama ne nuo to galo – tvarkyti aikštę reikia išvien su aplinkinių namų fasadais: reikia apvilkti sovietmečio pastatus – buitinį, universalinę, daugiabučius. Atstatyta rotušė ir fasadai turi derėti tarpusavyje“, - įsitikinęs jis.

K.Skierus mano, kad skverą reikėtų palikti, tačiau jį „sukultūrinti“ – įrengti apšvietimą, fontaną, pastatyti skulptūrų, apsodinti gėlynais. „Tačiau parkavimo aerodromą būtina panaikinti“, - tvirtino jis. Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė, kurios iniciatyva atgyja senasis Kretingos dvaras, tikisi, jog sutvarkius Rotušės aikštę, senąją arterija – Vilniaus gatve – ji būtų sujungta su senuoju dvaru. Vilniaus gatvėje, kuri jau savaime atspindi miesto istoriją, pirmiausiai reikia naujų šaligatvių, suoliukų bei skoningų nuorodų į istorijos objektus.

„Rotušės aikštėje įsivaizduoju atkuriant bent jau dalį senojo akmeninio grindinio. Gal ir iš fantastikos pasaulio, tačiau apie rotušę aš irgi pasvajoju. Centras turėtų būti Kretingos vizitinė kortelė, - dabar gi mes neturime net savo miesto simbolio“, - mano V.Kanapkienė.

Mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio įsitikinimu, šiandien Kretingos centras – tai aplink automobilių stovėjimo aikštelę įsikūrusios parduotuvės. „Pačioje miesto širdyje daugiau nieko nėra – jeigu žmogus išsiruošia į centrą, tai tik apeiti parduotuves. O ilsisi žmonės savo daržuose ir soduose. Miesto centras turėtų būti toks, kad žmogus išeitų pasivaikščioti, pasigrožėti, kad pasijaustų piliečiu, nes miestas be žmonių yra negyvas“, - įsitikinęs R.Beniušis.

Jis sakė įsivaizduojąs atsirandant didžiulį bareljefą, kuriame būtų įspausti miesto istoriją kūrusių žmonių atvaizdai.

Kretinga neturi architekto

Paklausti, kodėl taip atsitiko, jog Lietuvoje miestai ir miesteliai kilo, o Kretinga liko autsaidere, pašnekovai sakė maną, jog miestas per pastarąjį dešimtmetį neturėjo stipraus architekto. „Per 10 metų Kretingoje pasikeitė 7 ar 8 architektai, ir nė vienas iš jų neatidavė savo širdies taip, kaip Leonas Mardosas Palangoje ar Algirdas Žebrauskas Telšiuose. Neturėjome ir šiandien neturime tikro profesionalo ir patrioto“, - įsitikinęs K.Skierus.

„Žebrauskas – kietas vaikis, jis savo padarė, o mes praradome tinkamą laiką“, - jam pritarė E.Giedrimas.

Tačiau R.Beniušis teigiamai vertina bent jau faktą, kad buvo paskelbtas viešas aikštės renovacijos projektų svarstymas: „Ligi šiol visuomenės nuomonės niekas neklausė - nei pradedant statyti maximą, nei biblioteką“, - pastebėjo jis.

Dabar gi, mano jis, pagal architektų vizijas ir įsiklausius į kretingiškių nuomones, lyg dėlionę iš detalių galima sukurti įspūdingą miesto veidą.

*

Telšių miesto vyriausiojo architekto Algirdo Žebrausko komentaras:

- Pati didžiausia problema, kad kretingiškiai neįvertina Rotušės aikštės svarbos urbanistiniame kontekste. Dabartinis jos vaizdas iškraipytas, šiandieną ji yra dvigubai didesnė, negu kažkada buvo – kvadratinė, kaip yra Kaune ar Telšiuose.

Telšiuose Turgaus aikštė kažkada taip pat buvo išgriauta ir užsodinta medžiais. Sovietmečiu labai gudriai ir buvo sugalvota naikinti miesto istoriją, jo identitetą, visus miestus suvienodinant. Tam gerai ir tarnavo medžiai: pasodinai medį - sukyla žmogaus sentimentai, jis auga, o jo lapija palaipsniui užgožia istorinę atmintį. O šiaip jau žaluma turi būti akcentuota prie upės, lurdo, aplink tvenkinius, o miesto širdis turi būti atverta, išgryninta - miestas, kurį kūrė garsios didikų giminės, kur vykdavo garsūs turgūs, turi gyventi. Jeigu paliksite tik parką, ištrinsite istorinę erdvę - ištrinsite ir savo miesto atmintį.

Telšiai neturėjo savos Rotušės aikštės, tik - Turgaus aikštę: ėmėmės atverti jos istorines erdves - kirtome sutrešusius medžius ir sodinome didelius su uždara šaknų sistema. Bet ten, kur nėra inžinerinių tinklų, kad ir medžiui augti būtų gerai. Atsivėrė panoramos, jos ir sugrąžino miestui gyvybę. Tačiau šis procesas iš pradžių buvo sudėtingas - miestiečiai pyko, kai rovėme medžius. Bet pamatę pokyčius, šiandieną jau džiaugiasi ir didžiuojasi savo miestu. Mes jau tai praėjome, jūsų visuomenė taip pat turi būti informuojama, nes tenka keisti nusistovėjusius sovietinius stereotipus.

Šiandieną Telšius puošia per 70 skulptūrų, - vien šiemet mieste apgyvendinome 6 naujas. Yra sistema, pagal kurią nuosekliai einama nuo vienos prie kitos, - taip kuriama įstabi miesto istorija. Jau nebeužtektų dienos, kad apeitume visus meno kūrinius.

Telšiuose dirbu jau 32 metus. Kažkada po studijų siūlė pasilikti Vilniuje, bet mane traukė mažų miestelių urbanistinė atmintis: kai atvykau į Telšius, šis miestas buvo užakęs ir užtukęs, o šiandieną jo veidas švyti.

• Rašyti komentarą (33)