|
|
|
Kaip aklieji pažįsta pasaulį
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) duomenimis, Lietuvoje gyvena 7 tūkst. 758 regėjimo negalią turintys žmonės. Kretingos rajone, Šventojoje ir Palangoje tokių žmonių yra 140. Silpnaregius gelbsti klausa ir lytėjimas Tai, kas sveikam žmogui - paprasta ir nesudėtinga, silpnaregiui ar aklajam sukelia didžiulių problemų. Kretingiškė Janina Rupšienė - silpnaregė. Silpnaregystės priežastis - akių katarakta. Todėl J.Rupšienė nuo gimimo į daiktus žvelgia iš arti. - Norėdama įžiūrėti pinigus ar kokį užrašą, turiu prisikišti prie pat akių,- sakė moteris. J.Rupšienė Klaipėdoje yra baigusi aklųjų pradinę mokyklą, kurioje išmoko kasdieninių įgūdžių. Pasak pašnekovės, kol gyveno kartu su vyru, gyvenimas buvo lengvesnis, tačiau jam mirus, pačiai tenka viskuo pasirūpinti. - Sugedo skalbimo mašina. Regėjimą turinčiam žmogui – smulkmena, man - didžiulė problema, - sakė pašnekovė. Vydmantiškis Benjaminas Paulauskas, dabar nešiojantis linzes ir akinius, sakė, jog blogiau regėti pradėjo būdamas penktoje klasėje. Tačiau jis sugebėjo baigti 12 klasių. Anot jo, akliesiems ir silpnaregiams susivokti kasdienybėje padeda gera klausa ir lytėjimas. - Kai Klaipėdoje mokiausi silpnaregių mokykloje, buvo toks žemėlapis: upės pavaizduotos grioveliais, o kalnai - iškilimais, - pasakojo pašnekovas. Kad ir būdamas silpnaregis, B.Paulauskas dirbo traktorininku. Prie traktoriaus jis buvo taip pripratęs, jog jam sugedus pagal sklindantį garsą galėjo pasakyti gedimo priežastį ir kokio įrankio reikės remontui. Žmona Birutė Paulauskienė teigė, jog vyras turi labai gerą klausą: pavasarį jis pirmasis išgirsta paukščių čiulbėjimą. Gera ir muzikinė klausa – dainuoja ir groja Vydmantų etnografiniame ansamblyje, gieda Kalnus, o kaip pasakorius jau pakviestas į dainų šventę Vilniuje. Regėjimo negalia jam netrukdo pinti iš šiaudų, vytelių, drožti medines dėžutes. B.Paulauskas prisipažino, jog metams bėgant pasidarė mažiau jautrus negaliai. Tačiau būdavo skaudu, kai mokykloje vaikai žaisdami su sviediniu pataikydavo į akinius. Žmonės, turintys bet kokią negalią, - jautresni ir lengviau pažeidžiami. Juos žeidžia žodis „invalidas“. - Tas „invalidas“ skamba taip, tarsi būtumei visai degradavęs alkoholikas, - sakė viena moteris, turinti regėjimo negalią. Anot Kretingos aklųjų ir silpnaregių centro direktorės Loretos Andronovienės, silpnaregiai - neapsaugoti ir gatvėje. Todėl tamsiu paros metu geriau ir nevaikščioti. - Vasarą Šventojoje įvyko seminaras „Saugus be regėjimo“,- sakė L.Andronovienė. Seminare, kuriame dalyvavo psichologas Gediminas Navikas ir savigynos specialistas Vladas Šakalys, buvo mokoma, kaip išvengti pavojaus ir pasinaudoti klausa, uosle, intuicija. Pasak L.Andronovienės, nors vargu, ar apsiginsi nuo užpuoliko, tačiau užpultam nereikėtų tylėti ir nejudėti. Garsus riksmas užpuoliką taip pat gali išgąsdinti. Pasaulį padeda pažinti ir techninės priemonės Akliesiems ir silpnaregiams pažinti pasaulį padeda knygos, žurnalai Brailio raštu. Brailio raštas buvo išrastas prancūzų pedagogo 1829 metais. Brailio raštas – ant popieriaus lapo išspausdintas įvairių kombinacijų šešių iškilių taškelių figūros, per kurias vesdami rankomis aklieji gali skaityti. Aklieji ir silpnaregiai turi ir savo žurnalą „Mūsų žodis“, kuriame galima pasidalinti mintimis, sužinoti visas naujienas. Žurnalas leidžiamas ir Brailio raštu. Pasak L.Andronovienės, žmonės stengiasi nepasiduoti liūdnoms mintims, depresijai. Kai kurie groja ir dainuoja Kretingos aklųjų ir silpnaregių centro liaudies muzikos kapeloje „Sodžius“, yra susikūręs liaudiškos muzikos kolektyvas, duetas „Armonikieriai“, veikia skaitovų, dramos būreliai. Dramos būrelio iniciatorė Regina Kairienė subūrė moterų grupę, kuri daugiausia vaidina juokingas istorijas iš savo gyvenimo. Kasdieninį aklųjų ir silpnaregių gyvenimą palengvina ir įvairios techninės pagalbos priemonės: baltos lazdelės - sulankstomos ir atraminės, maisto dozavimo prietaisai, adatos su uždedamu siūlu, Brailio rašomosios mašinėlės, rašymo lentelės, garso įrašymo aparatai - miniatiūriniai grotuvai, diktofonai, kompaktinių diskų grotuvai, kalbantys laikrodžiai, termometrai kūno temperatūrai matuoti, kompiuteriai su specialia programa, kuri leidžia padidinti šriftą tiek, kad būtų matomas ir silpnaregiui. Tačiau dar ne visos techninės pagalbos priemonės pasiekia neįgaliuosius. - Nors žinome, kad yra kalbantys termometrai, tačiau mes jų dar neturime,- sakė L.Andronovienė. Pasak silpnaregių, sunku parduotuvėje įžiūrėti produktų kainas, ypač – galiojimo laiką. Tokiu atveju juos gelbsti didinamieji stiklai, kurie gali turėti ir apšvietimą. Žmonės džiaugėsi, jog Kretingoje ir Palangoje yra garsiniai šviesoforai, padedantys saugiau pereiti gatvę.
|
|
