|
|
|
Senos vydmantiškių bėdos – nauji pažadai
Vanduo aukščiau kelių – tokį reginį išvydo į rūsį nusileidusios pirmųjų Mokyklos gatvės namų Vydmantuose gyventojos. Viename jų vanduo skandino lentynose saugomas uogienes ir žiemai susandėliuotas bulves, kitame, šeimininkės Vilijos Gaidienės žodžiais, jau galima ir karosus auginti – vandens lygis peršoko metrą.
Įsisenėjusi ir ilgus metus sprendimo neradusi vydmantiškių problema šįkart rajono valdžiai sužibo naujomis spalvomis – sudaryta komisija, žadamas finansavimas profilaktiniams trasų valymo darbams. Uogienės skęsta periodiškai Vandeniu užpildyti rūsiai vydmantiškams - ne naujiena, – ir ne tik Gintaro ar Mokyklos gatvių gyventojams. Adelės Pronckuvienės teigimu, Vydmantuose kenčia beveik visų tarybiniais laikais, maždaug iki 1975 metų, statytų namų savininkai – anuomet projektuoti labai gilūs rūsiai, kurie po melioracijos ėmė periodiškai prisipildyti vandeniu. Pašnekovės žodžiais, anais laikais bent pagalbą būdavo lengviau išsikviesti – paskambindavai ir atlėkdavo mašina. Ne viena naktis, anot pašnekovės, praleista budint, kol iš rūsio traukiamas vanduo. Situacija kiek pasitaisė Vydmantų agroprekybinio tarybinio ūkio laikais, tuomet, A.Pronckuvienės žodžiais, įvesta lietaus kanalizacija, tačiau ilgainiui potvyniai rūsiuose ėmė kartotis. „Dabar mumis niekas nesirūpina. Kiek kartų kreipėmės į seniūniją, melioracijos ir vandens ūkio tarnybas, visi sako tą patį – tai jūsų asmeninis reikalas“, - guodėsi A.Pronckuvienė. Prie drėgmės rūsyje įpratusi vydmantiškė būtų ir šįkart numojusi ranka, jei ne vis kylantis vandens lygis, privertęs ant kojų sukelti rajono valdžią ir vandentiekininkus. Vanduo Mokyklos gatvės gyventojus gena ne tik iš rūsių, bet ir iš kiemo – smarkiau palijus Gintaro gatvės kryptimi ima tekėti lietaus upeliai, užtvenkiantys kiemus. Tačiau vien liūčių, anot vydmantiškių, kaltinti negalima, juo labiau - šį rudenį, kuris pakankamai sausas, o ir rūsiai užliejami ne kasmet. A.Pronckuvienė prisiminė, jog paskutinį kartą pagalbą teko kviesti prieš penkerius metus, tuomet pirmasis neapsikentė kaimynas iš Gintaro gatvės. Tąkart praplovus trasas, sausa ir ramu buvo iki šiol. Profilaktiniai valymai nevykdomi „Kretingos vandenų“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus teigimu, nuo antradienio Vydmantų gyvenvietėje įmonės darbuotojai šalino avarijos priežastis – Gintaro gatvės pradžioje praplauta užsikišusi lietaus nuotekų trasa, tapusi užlietų rūsių Gintaro ir Mokyklos gatvėse priežastimi. Pasak G.Valinevičiaus, lietaus trasos turėtų būti prižiūrimos nuolat ir profilaktiškai plaunamos, tačiau Vydmantuose tokia profilaktika nevykdoma – pasirodo, stambiausios rajono gyvenvietės lietaus nuotekų tinklais „Kretingos vandenims“ rūpintis nepriklauso. „Seniūnija iškviečia mus arba kitus rangovus tik avarijai įvykus ir apmoka už atliktus darbus“, – informavo direktorius. Kitokia situacija Kretingos mieste - miesto tinklai, anot G.Valinevičiaus, panaudos sutartimi yra perduoti „Kretingos vandenims“. Savivaldybė įmonei skiria tam tikrą finansavimą, o ši, savo ruožtu, įsipareigoja užtikrinti tinklų veiklą. „Šįkart gedimą pašalinome, bet Gintaro gatvės trasa iš dalies užsinešusi, ją reiktų profilaktiškai išvalyti, - sakė G. Valinevičius. - Be abejonės, po kiek laiko situacija gali pasikartoti“. Sistema - be šeimininko Kretingos kaimiškosios seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas patvirtino - vydmantiškių problema žinoma ir įsisenėjusi. „Bandėme ją spręsti prieš 15 metų, pradėjome trasos tvarkymo darbus, tačiau drenažas driekiasi per žmonių sklypus, ir atsirado tokių, kurie neleido juose kasinėti, todėl darbai sustojo. Žmonės tai žino, tačiau praeina dešimtmetis ir jau šneka kitaip – kad niekas nieko nežiūri“, - teigė A.Gedminas. Lygiai taip, anot A.Gedmino, skendo ir Vydmantų gimnazija, kol biudžete surasta lėšų drenažo vamzdynams pakeisti. Pasak seniūno, drenažas Vydmantuose - senas, jį peraugo medžių šaknys, dėl to sumažėjo pralaidumas, kurį apsunkina dar ir tai, kad kai kurių gyventojų nuotekos rijungtos į tas pačias lietaus nuotekų trasas. Tai, anot A.Gedmino, niekada niekam nerūpėjo, nes nebuvo sistemos. „Blogiausia - kad ir šiandien Vydmantų lietaus nuotekų sistema yra be šeimininko. „Kretingos vandenys“ prižiūri nuotekų ir vandentiekio trasas. O lietaus kanalizacijos priežiūra yra nepelninga, todėl jos visi šalinasi“, – teigė A.Gedminas. Seniūnas taip pat tikino kasmet rašantis raštus dėl ekstremalios situacijos Vydmantuose, kai užsikemša dauguma trasų. Atėjo laikas ir Vydmantams Kretingos administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, tai, kad pagrindinė vydmantiškių rūsių užliejimo priežastis - ilgus metus, praktiškai nuo trasų įrengimo, nevykdoma profilaktika, - jam nebuvo iki galo žinoma ir aišku. „Tokia profilaktika reikalinga. Kretingoje vykdome profilaktinius plovimus, atėjo laikas tai atlikti ir kitose gyvenvietėse, kuriose yra lietaus nuotekų trasos. Pavedžiau seniūnui suskaičiuoti, koks būtų šių valymų poreikis, kad galėtume teikti tarybai pasiūlymą numatyti šias išlaidas kitų metų biudžete,“ – sakė V.Domarkas. Pirmadienį Vydmantuose apsilankęs ir avarijos padarinius apžiūrėjęs V.Domarkas jau trečiadienio rytą priėmė sprendimą sudaryti komisiją Vydmantų gyvenvietės nuotekų problemai spręsti. Komanda, suformuota iš „Kretingos vandenų“, Savivaldybės melioracijos specialistų, seniūno, Vydmantų bendruomenės deleguotų atstovų, tiesiogiai susiduriančių su problema bei žinančių trasų išdėstymą, savo išvadą turės pateikti per mėnesį. Ir nors iki šiol Savivaldybė neatrasdavo lėšų net būtiniausiems profilaktiniams Vydmantų lietaus nuotekų trasų valymo darbams, administracijos direktoriaus teigimu, komisijos išvados neapsiribos tuščiais žodžiais – bus sudaromos sąmatos ir sprendžiama, koks finansavimas būtinas. „Nesakau, kad kitais metais numelioruosim visus Vydmantus, bet bandysime išspręsti „karštųjų“, nuolat užtvenkiamų vietų problemą, pradedant apsemtais rūsiais, užliejamais sklypais ir baigiant persipynusių lietaus nuotekų bei nuotekų trasų atskyrimu“, - žadėjo V.Domarkas.
|
|
