Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į akmenį sudeda žmogaus atminimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2014-10-17
Triukšmo lygio matavimai buvo atliekami gyvenamosiose patalpose, prie uždarų langų, naktimis laukiant pravažiuojančių sąstatų.

Pirmąjį antkapinį paminklą išliejęs savo žuvusiam tėvui, 72-jų Antanas Kližentis jau kone 50 metų rūpinasi kretingiškių kapavietėmis: kelis dešimtmečius pats kalė iš akmens paminklus, o dabar, ragavęs emigranto duonos ir ilgesio sugrąžintas į tėviškę, pataria, kaip sutvarkyti artimųjų kapavietes tiems, kurie tėviškėje bebūna reti svečiai.

Tėviškės šiluma nusveria ilgesį

Nors visi trys A.Kliženčio ir jo žmonos Stefanijos Eugenijos vaikai gyvena užatlantėje – Vita ir Eugenijus – JAV, o Eneida – Kanadoje, kretingiškis sakė pats į užjūrius daugiau sparnų nebekelsiąs.

Mat, išsyk po Nepriklausomybės jų vaikams laimėjus „žaliąsias kortas“, netruko paskui juos išvykti ir jiedu – Čikagoje su pertraukomis praleido kone 10 metų. Išvyko jau būdami pensijoj, gyveno kartu su vaikais, padėjo jiems auginti anūkus. Bet ilgainiui Amerika jiedviem pabodo.

„Ir kalba, ir žmonės, o paskutiniais metais jau ir dangus, žolė, medžiai atrodė nebe tokie - šitaip graužė tėviškės ilgesys, traukė savas kraštas. Lietuvoje gimęs, augęs, čia - mano šaknys. Manau, kad vyresniam žmogui pritapti svetimam krašte – per sudėtinga“, - atviravo A.Kližentis.

Grįžo namo prieš trejus metus, sėdėti dykas negalėjęs - jis grįžo į tą sritį, kurią geriausiai išmano, ir šiandien talkina paminklų dirbtuvėse, esančiose prie naujųjų miesto kapinių.

„Dar noriu būti žmogui naudingas, - tikino kelis dešimtmečius Kretingos buitinio kombinato paminklų dirbtuvėse meistravęs, o po to nuosavas dirbtuves turėjęs vyras. - Prieš išvykdamas visą įrangą ir akmenis pardaviau“.

Kretingiškis mano, kad už jūrų marių, jei sveikata leis, benuvyksiąs tik į svečius – mat, prieš dvejus metus jam atlikta širdies operacija, o buvimas tėviškėje atsveria artimųjų ilgesį.

Anot A.Kliženčio, žmonėms emigruojant įsigali nauja tradicija – uždengti kapavietę ir palikti ertmę urnai įleisti.

Emigrantai uždengia kapus

Vaikščiojant po kapines A.Kližentis išsyk atpažįsta savo braižą: vieni paminklai prieš 20 ar 30 metų iškalti, o yra ir tokių, kuriems jau kone 50 metų – šie, pirmieji, pastatyti vos atidarius kapines.

„Pirmieji paminklai buvo teraciniai – standartiniai, suformuoti iš akmenų ir cemento masės. Pirmą tokį pats savo rankomis padariau Jurbarke stribų nušautam tėvui atminti. Kai grįžau iš kariuomenės, mama parodė Pašaltonio kaimo kapinėse vietą, kur jis palaidotas, ir pastačiau paminklą“, - meistras pasakojo, jog akmenkaliu buvęs ir jo senelis Jurgis Budreckas.

Teracinių paminklų mada, anot jo, praėjo tada, kai meistrai pradėjo važinėti į Kareliją ir iš ten gabenti lauko riedulius, - žmonės pradėjo statyti galingus paminklus savo mirusiems artimiesiems.

Į akmenį, įsitikinęs pašnekovas, yra įliejama atmintis apie žmogų. Jei jis buvo krikščionis, ant paminklo turi būti kryžiaus ženklas. „Dabar jau žmonės pageidauja kuo paprastesnių ir pigesnių antkapių. Ir tai yra gerai. Man kartais atrodo, kad užritindami kuo didesnį akmenį, žmonės lyg kompensuoja gyvam neišreikštą meilę ir dėmesį“, - mano pašnekovas.

Anot jo, daugėja apleistų kapų: jauni žmonės užimti, nemažai išvyksta dirbti ir gyventi į užsienį, kapų prižiūrėti nebėra kam.

A.Kližentis pastebėjo ir kitokią tendenciją, kad žmonės linkę visiškai uždengti kapavietės plotą. Tam pasirenka akmens plokštes, keramines plyteles, o kartais užbetonuoja visą plotą, palikdami nedidelę ertmę, į kurią prireikus galėtų įleisti urną.

Amerikos kapinėse želia vejos

Gyvendamas JAV, A.Kližentis patyrė, jog ten prie kapinių veikia tarnybos, kurios ir pasirūpina jų priežiūra, patiems žmonėms nebereikia važinėti tvarkyti artimųjų kapų.

Jis dažniausiai lankydavosi lietuviškose Čikagos kapinėse, veikiančiose prie Šv.Kazimiero parapijos.

Amerikoje kapinės – gerokai paprastesnės, tačiau paminklų dydis skiriasi, priklausomai nuo žmonių turtinės padėties, tautų kultūros: kuo žmogus turtingesnis, tuo paminklas prabangesnis.

„Tačiau ten kapinėse nėra nereikalingo akmens: nei tvorų, nei bortelių, tik lygi žalia veja, kuri nuolat nušienaujama. Prie paminklo paliktas pėdos dydžio plotas pasodinti gyvą gėlę ar įkomponuoti dirbtinę“, - pasakojo A.Kližentis.

Vėlinių tradicijos Čikagoje nėra, per krikščioniškas Vėlines ten siaučia Helovyno karnavalai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas