|
|
|
Kretingoje – ministerijos specialistų desantas
Penktadienį rajono ūkininkai, žemės ūkio specialistai buvo kviečiami į Kretingos kultūros centre rengiamą susitikimą su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Tačiau dėl svarbaus Vyriausybės posėdžio negalėjusi atvykti pati, kartu su ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistais į Kretingą ji atsiuntė viceministrą Vilių Martusevičių. Avansai – jau nuo spalio Žemės ūkio ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis papasakojo, kokių permainų žemdirbiai gali tikėtis 2014 –2020 m. finansiniu laikotarpiu nuo 2015-ųjų. Direktorius iškart akcentavo, kad praradimai dėl Rusijos paskelbto embargo lietuviškiems produktams 100 proc. nebus kompensuojami. Pasak R. Krasuckio, Lietuva – tarp Europos Sąjungos šalių viena labiausiai nukentėjusių gyvulininkystės produktų tiekėjų Rusijos rinkai. Susidarius kritiškai situacijai, kai kurie pieno supirkėjai gamintojams kainas sumažino vidutiniškai iki 20 proc., lyginant su liepos mėnesiu. „Turime duomenis, esame susiskaičiavę pinigus ir pateikę Europos Komisijai, tikimės, kad kompensuos, o jei ne, prašėme Vyriausybės rasti lėšų nuostoliams iš dalies kompensuoti“,– sakė direktorius. Išsiderėta, kad, siekiant užtikrinti apyvartos lėšas embargo pasekmes patyrusiems ūkininkams, Lietuva gali tikėtis iki 70 proc. tiesioginių išmokų avanso, kuris bus pradėtas mokėti jau nuo spalio 16 d. Direktoriaus teigimu, pieno sektoriui pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos pagal nuo gamybos atsietosios paramos schemą patvirtinta suma – 52 Lt/t, o Europos Sąjungos specialioji parama už pieną, mokama valdos valdytojams už rinkai patiektą pieną 2013–2014 kvotos metais, bus 28 Lt/t. R. Krasuckis paaiškino apie už pirmuosius 30 ha gaunamas perskirstymo ir nacionalines išmokas, taip pat – susietąją paramą. Direktoriaus teigimu, siekiant remti smulkesnius ūkius, atitinkamai mažinama parama didiesiems ūkiams. Perskirstymo išmoka 2015 m. sudarys 15 proc. nuo visų tiesioginių išmokų. Kuo didesnis ūkis, tuo mažesnė bus vidutinė išmoka už 1 ha. R. Krasuckis taip pat komentavo naują tiesioginių išmokų elementą – žalinimą. Žalinimo išmoka už visą deklaruotą plotą skiriama tuo atveju, kai pareiškėjas laikosi numatytų pagrindinių reikalavimų: pasėlių įvairinimo, daugiamečių pievų išlaikymo, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimo. Šie reikalavimai aktualūs deklaruojantiems daugiau, kaip 10 ha ariamos žemės. Kalbėdamas apie įvairinimą, direktorius paaiškino, kad, turint iki 30 ha žemės, reikės auginti ne mažiau kaip 2 rūšių pasėlius, vienos rūšies augalų turės būti ne daugiau kaip 75 proc. Turintieji daugiau, kaip 30 ha ariamos žemės, tame plote įsipareigoja auginti 3 skirtingų rūšių pasėlius, 70 proc. dominuos viena jų. Siekiama į kaimą pritraukti jaunimą Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimo reikalavimas taikomas tik ūkiams, turintiems 15 ha ir daugiau ariamos žemės. Bent 5 proc. ploto turi būti atidėta EFA. 2015 m. šį plotą gali sudaryti pūdymas ir azotą fiksuojantys augalai. Siekiant deklaravimo tikslumo, kraštovaizdžio elementus bei apsaugos juostas ūkininkai galės deklaruoti nuo 2018 m. R. Krasuckis kalbėjo ir apie jaunojo ūkininko išmoką, sakė, jog tai – papildoma išmoka už plotą, ja siekiama pritraukti užsiimti žemės ūkio veikla jaunąją kartą. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha. Išmoką galės gauti ūkininkai, ne vyresni kaip 40 m., kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 m. Nuo valdos įkūrimo metų priklausys galima išmokų teikimo trukmė. Lietuva tam nusprendė skirti 1,75 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos. Savanoriškoji susietoji parama – papildoma parama už einamųjų metų gamybą. Ji, kaip sakė direktorius, ypač svarbi besiverčiantiems gyvulininkyste. Bus remiama už 5 rūšių gyvulių – melžiamų karvių, pieninių bulių, mėsinių galvijų, mėsinių avių ir pieninių ožkų – auginimą. Iš augalininkystės – lauko ir šiltnamių daržovės, baltyminiai augalai, vaisiai ir uogos. Derybos tebevyksta Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė akcentavo, kad Kaimo plėtros programos lėšų mažėja apie 14 proc., iš viso šiai programai skirta 6,8 mlrd. Lt. Tikimasi, kad naujoji programa bus patvirtinta šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Pasak direktorės, programoje – 16 priemonių, bet veiklos – 36. Plačiau direktorė kalbėjo apie priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkiams, norintiems dalyvauti, keliami reikalavimai gaminti tam tikrą kiekį standartinės produkcijos. V. Daugalienė sakė, kad Lietuva iš pradžių buvo nustačiusi, kad ūkininkų ūkiai, kurie galėtų pretenduoti į šią paramą, per metus turėtų gaminti produkcijos ne mažiau, kaip už 4 tūkst. eurų. Tačiau Europos Komisijos nuomone, kartelė pakelta per žemai. Esą tokio smulkaus ūkio negalima vadinti prekiniu, todėl negalima ir remti per Kaimo plėtros programą. Nuspręsta, kad šios programos paramos siekiantis ūkininkas turėtų gaminti produkcijos už 8 tūkst. eurų. Išmoką jis gautų dalimis, atsižvelgus į parengtą verslo planą. Didžiausias išmokos dydis būtų 70 tūkst. eurų. „Europos Komisija spaudžia, kad neleistume remti dirbtinai suskaldytų valdų. Tai – normalu, tačiau, iš kitos pusės žvelgiant, jei jaunas ūkininkas nori kurtis, iš kur jis gaus žemės? Tėvas turi – atriekia gabalą“,– sakė V. Daugalienė. Ji minėjo, jog ir dėl to Lietuvai dar reikės derėtis su Europos Komisija. Kooperuotis – ypač naudinga Investicijų į žemės ūkio valdas maksimalus paramos intensyvumas planuojamas 40 proc. augalininkystei, 50 proc. – gyvulininkystei. Kaimo plėtros programos naujovė – parama gamintojų grupių įsikūrimui. „Jeigu nors ir du subjektai, užsiimantys žemės ūkio gamyba, sugalvotų jungtis bendrai veiklai, pateiktų bendrų veiksmų planą, galėtų gauti paramą, kurios maksimalus dydis yra net 100 tūkstančių eurų“,– sakė direktorė. Kaimo plėtros programa rems pasėlių draudimą, jei nuostoliai dėl iššalimo ar sausros sieks per 30 proc. ūkininko gaminamos produkcijos. Jei nuostoliai bus iki 30 proc. gaminamos produkcijos, bus teikiama nacionalinė parama. Direktorės teigimu, nenorintiems ūkininkauti, tačiau norintiems kaime kurti verslą bus teikiama parama ekonominės veiklos pradžiai. Pateikus verslo planą, numatyta 70 tūkst. eurų išmoka. „Dėl šios išmokos dydžio, kaip ir dėl žemės ūkio valdų modernizavimui numatytosios, Europos Komisija kol kas prieštarauja, mano, kad Lietuvai tai – per daug“,– sakė direktorė. Jos teigimu, kaip ir anksčiau, aktuali lieka kaimų atnaujinimo parama. Per šią priemonę gali būti tvarkomi savivaldybių, vadinamieji vietinės reikšmės, keliai. „Kartais pasitaiko, kad dalis kelio yra savivaldybės, dalis – valstybės. Kaip tokius remontuoti? Ūkininkai, savivaldos organizacijos prašo remontuoti visą. Norai – geras dalykas, tačiau 200 milijonų litų norėdami skirti keliams, nuo kažko kito turėtume nurėžti“,– aiškino direktorė. Ji sakė, kad, subalansavus norus ir galimybes, keliams gali būti skirta 113 mln. Lt Kaimo plėtros fondo lėšų. Nauji žemėlapiai – pakeliui Direktorė kalbėjo ir apie mažiau palankias ūkininkauti vietoves, minėjo, jog konkursą laimėjęs Valstybės žemės fondas baigia rengti naują žemėlapį. Tikimasi, kad tokių teritorijų plotas sumažės. Kurios į naująjį žemėlapį nepaklius, tų ūkininkai gaus pereinamojo laikotarpio išmokas, o kurios pirmąkart pateks, tiems nauja tvarka taikyti bus pradėta nuo 2016 m., išmoka bus 150 Lt už ha. Ūkininkaujantiems labai nepalankiose vietovėse skiriama 260 Lt/ha, o mažiau nepalankiose vietovėse – 195 Lt/ha per metus. Pranešėjai, taip pat – viceministras, kiti kartu į Kretingą atvykę specialistai atsakė į gausius rajono žemdirbių klausimus.
|
|
