|
|
|
Problemas aptarė su viltimi jas išspręsti
Tradicinėje rajono mokyklų vadovų rudens konferencijoje buvo aptartos švietimo aktualijos bei problemos. Kad šios bus išspręstos, mokyklų lyderius optimistiškai nuteikė ir rajono vadovai, ir konferencijoje viešėjusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
„Mūsų – rajono tarybos ir mero – pareiga – reaguoti į Lietuvos švietimo sistemos pokyčius bei netikėtumus. Kad rajone būtų teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos, rūpinasi rajono taryba, kurios kompetencijoje – priimti sprendimus, palankius švietimo sistemai, – ypatingų vadybinių pastangų ir finansinių resursų reikalaujančiai sričiai. Ne viskas sekasi kaip sviestu patepta – išgyvename sudėtingą problemų laiką, kai tenka reguliuoti mokinių srautus, ypač miesto mokyklose, todėl mokyklų vadovų prašyčiau neišdykauti pritraukiant mokinius į savo vadovaujamas mokyklas. Esama problemų dėl mokinių pavėžėjimo, maitinimo, - skaudulius vardino rajono meras Juozas Mažeika, tačiau pasidžiaugė ir rajono mokinių pasiekimais – jie ženklūs ir solidūs netgi šalies mastu – bei padėkojo pedagogų bendruomenei už atsakingą požiūrį į savo darbą. Seimo narė A.Pitrėnienė, akcentuodama mokymo kokybę, tam tikra prasme paprieštaravo rajono merui: Lietuvos rezultatai tarp kitų šalių nėra labai geri. „Įsigilinus į paribio – kaimų, provincijų mokyklų rezultatus, jie – gerokai prastesni, lyginant su miestų mokyklas lankančių mokinių. Štai Suomijoje – atvirkščiai: mažų mokyklų rezultatai geresni. Kol kas mūsų šalyje mažesnės mokyklos negali suteikti mokymo kokybės, rezultatų visuma – ne mūsų naudai. Ir jeigu problemą nutylėsime – ji neišsispręs“, - lygino ir teigė Seimo narė. Kaip vieną didesnių problemų ji įvardino mokinių skaičiaus mažėjimą ir mokyklų finansavimo aspektą: mokinio krepšelio taikymo metodika atgyveno, ji nebeleidžia siekti svarbiausio tikslo – ugdymo kokybės. „Mokinio krepšelis atsirado tuomet, kai mokyklos buvo nuskurdintos, mokytojai laiku nebegaudavo atlyginimų. Tada kitos išeities nebuvo, dabar vėl reikia ieškoti naujų kelių. Mano nuomone, mokinio krepšelio principą turėtų keisti dotacija rajonui: suskaičiuojamas poreikis ir pagal jį skiriama dotacija ugdymo reikmėms, nes dabar jau aišku, kad mokinio krepšelis „žudo“ mažas mokyklas“, - kalbėjo A.Pitrėnienė, be kita ko, žinodama, kad konferencijoje dalyvauja švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, kviesdama kelias šalyje veikiančias švietimiečių profsąjungas pagaliau susivienyti ir bendras problemas spręsti vieningai. Rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila su rajono mokyklų vadovais aptarė rajono Savivaldybės švietimo veiklą ir problemas, rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius kalbėjo apie lyderystės įtaką mokyklos veiklos tobulinimui. Gabių mokinių aktualijas apžvelgė rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ingrida Mineikienė, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelį – rajono Pedagogų švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė. Apie Kretingos technologijos ir verslo mokyklos vietą Kretingos rajono mokyklų kontekste kalbėjo šios mokyklos vadovė Zita Mockienė, o rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas apžvelgė Savivaldybės indėlį gerinant ugdymo aplinką.
Šių metų Savivaldybės biudžetas sudarė 95 mln. 362 tūkst. Lt, iš jų per 47 mln. Lt sudarė asignavimai švietimui. Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai, sumažėjus mokinių skaičiui, nebereikėjo grąžinti lėšų į valstybės biudžetą, todėl apie 0,5 mln. Lt buvo išdalinti ugdymo įstaigoms mokymo priemonėms įsigyti. Pastaruosius kelerius metus nekinta ir mokinio krepšelio bei aplinkos lėšų santykis: 2013 m. jis atitinkamai sudarė 58 proc. ir 42 proc., šiemet – 58,5 proc. ir 41,5 proc. Vienam mokiniui išlaikyti mūsų rajono mokyklose vidutiniškai skiriama beveik 3 tūkst. Lt. Kalbėdamas apie vieną problemų – mokinių skaičiaus mažėjimą – V.Domarkas konstatavo, jog pagal gimstamumą šis skaičius turėtų stabilizuotis po 3 metų, pastebimos ir kitos tendencijos – sugrįžta emigrantų šeimos, padidėjo profesinio mokymosi autoritetas - nemažai mokinių įstojus mokytis į profesines mokyklas, mažėja gimnazistų skaičius. Iš 27 Savivaldybėje veikiančių ugdymo įstaigų tik 12 jų netrūksta mokinio krepšelio lėšų, kitoms 15 įstaigų trūksta 1 mln. 258 tūkst. Lt. „Savivaldybės siekiamybė – mažinti trūkstamą sumą, kad mokyklos galėtų įsigyti mokymo priemonių. Lygiai taip pat reikia imtis priemonių, kad nedidėtų mokyklų kreditinis įsiskolinimas“, - akcentavo V.Domarkas. Daugiausiai įsiskolinusios Salantų (233 tūkst. Lt), Darbėnų (152 tūkst. Lt) gimnazijos, Simono Daukanto pagrindinė mokykla (141 tūkst. Lt), mažiausiai – nė tūkstančio litų – Grūšlaukės pagrindinė mokykla. Pusė visų įsiskolinimų sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas. Pirmąjį šių metų pusmetį rajono mokyklose nemokamai buvo maitinami 1,5 tūkst. mokinių, dėl nemokamo maitinimo rugsėjo 1 d. jau kreipėsi 827 mokinių tėvai. Nemokamų pietų kaina šiais mokslo metais – 5,2 Lt tiek pradinių, tiek vyresnių klasių mokiniams. Rugsėjo 1 d. 855 rajono mokiniams skirta per 133 tūkst. Lt mokinio reikmenims įsigyti. V.Domarkas aptarė ir švietimo įstaigų transporto, nepatenkintų prašymų į ikimokyklinio ugdymo grupes situaciją, tęstinių investicinių projektų realijas bei švietimo įstaigų poreikius, kurie susiję su būtinybe atnaujinti kabinetų įrangą, įsigyti baldų, gerinti aplinką, surasti trūkstamus specialistus, atlikti remontą, netgi – prie kai kurių mokymo įstaigų surasti galimybę pastatyti priestatus, kad būtų patenkinti ugdymo poreikiai. „Savivaldybės administracija labai gerai žino mokyklų problemas, kurioms išspręsti turime ir administracinius pajėgumus, ir įdirbį“, - kviesdamas mokyklų vadovus taupiai ir racionaliai naudoti lėšas, viltingai nuteikė V.Domarkas. * 2014-2015 mokslo metų rajono švietimo įstaigų tinklą sudarys: 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšeliai-darželiai; 1 mokykla-darželis („Žibutė“); 2 pradinės mokyklos; 1 pradinio ugdymo skyrius; 1 mokykla su specialiojo ugdymo klasėmis; 5 pagrindinės mokyklos; 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai; 3 gimnazijos; 3 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos; Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras; pedagoginė psichologinė tarnyba; Pedagogų švietimo centras. Savivaldybės taryba yra 27 švietimo įstaigų steigėja; Pranciškonų gimnazijos steigėja – Lietuvos šv. Kazimiero provincija; Kretingos technologijos ir verslo mokyklos – Švietimo ir mokslo ministerija. * Rytoj, rugsėjo 3 d., įvyks konkursai Kurmaičių pradinės mokyklos ir Rūdaičių mokyklos vadovų pareigoms užimti.
|
|
