|
|
|
Garažams griauti pinigų neskyrė
Savivaldybės taryba nepritarė, kad iš 598 tūkst. Lt papildomai į Savivaldybės biudžetą gautų 80 tūkst. Lt būtų skirta Vilniaus gatvėje Kretingoje esantiems garažams nugriauti. Sprendimą nugriauti 33 garažus, kurių bendras plotas – 754 kv.m, taryba priėmė šiemet, tenkindama Pranciškonų gimnazijos ir jos steigėjų vienuolių pranciškonų prašymą. Anksčiau pranciškonai su gimnazijos vadovybe rajono politikams ir visuomenei buvo pateikę sporto salės, kurią planuoja statyti garažų vietoje, projektą. 598 tūkst. Lt – tai pinigai, kuriuos Savivaldybė gavo kaip kompensaciją už rajone vykdytus iš ES paramos finansuojamus projektus (projektams vykdyti buvo naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos, kurios grąžinamos baigus darbus, pasirašius jų priėmimo aktus, įvykdžius kitus reikalavimus skirtai ES paramai gauti). Projektas skirti 80 tūkst. Lt garažams nugriauti strigo dar prieš tarybos posėdį, jį svarstant tarybos komitetuose. „Taryba leido garažus nugriauti, tačiau neįsipareigojo tam skirti Savivaldybės biudžeto lėšų, kurių ir taip trūksta Savivaldybės įstaigų remontams, kitoms būtiniausioms reikmėms. Be to, nugriovimo išlaidas galima apjungti su sporto salės statyba“, - teigė Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Almantas Skruibys. Politikams nepritariant, kad garažai būtų griaunami už Savivaldybės pinigus, meras Juozas Mažeika prieš tarybos posėdį buvo susitikęs ir garažų griovimo išlaidas aptarė su Lietuvos mažesniųjų brolių provincijolu, kunigu Astijumi Kungiu OFM. „Kalbėjausi su Astijumi. Jie ieškos, kaip pigiau nugriauti garažus, o galbūt veltui tą padarys, ras kitokią išeitį“, - sakė meras. Garažų griovimui neatitekę 80 tūkst. Lt bus panaudoti Kretingos kultūros centro remontui. Apie 7 tūkst. Lt iš jų gauti turėtų ir centro Darbėnų skyrius muzikiniams instrumentams pirkti. „Darbėnų kaimo kapela dalyvaus „Duokim garo“ televizijos projekte. Už tuos 7 tūkst. Lt gal bent du instrumentus nusipirks“, - aiškino meras, leidęs suprasti, jog su turimais pavargusiais instrumentais kapela neturėtų reprezentuoti nei Darbėnų, nei Kretingos rajono visai Lietuvai. Nemažą dalį ES paramos kompensacijos – 216,8 tūkst. Lt – taryba skyrė Kretingos Marijono Daujoto pagr. mokyklos sporto salei apšiltinti. Dar 135 tūkst. Lt iš jų numatyta Jokūbavo, Grūšlaukės ir Salantų vandens tiekimo bei nuotekų tinklų renovacijos ir plėtros projektams kofinansuoti, 119 tūkst. Lt – Minijos upės kranto erozijos sustabdymo ties sodininkų bendrija „Rasa“ projekto išlaidų kofinansavimui, 27 tūkst. Lt – valdžios išlaidoms padidinti ir 20 tūkst. Lt – Kretingos miesto viešajam tualetui išlaikyti. Be kompensacijos už ES projektus Savivaldybės biudžetas buvo papildytas 185 tūkst. Lt specialia tiksline dotacija socialinio būsto fondui plėtoti ir 31 tūkst. Lt švietimo įstaigų bibliotekų darbuotojų atlyginimams didinti. Pririšo prie Kretingos šilumos tinklų Savivaldybės užsakymu bendrovė „Atamis“ parengė „Atnaujintą Kretingos miesto šilumos ūkio specialųjį planą“. Savivaldybės taryba šį planą praėjusį ketvirtadienį patvirtino ir taip į centralizuotą šilumos tiekimo zoną patenkantiems daugiabučių namų gyventojams praktiškai atėmė galimybę atsisakyti centralizuotai gaunamos šilumos ir savo būstus šildyti naudojant kitus šilumos šaltinius. Pagal parengtą planą Kretingos miesto teritorija yra suskirstyta į tris šilumos tiekimo zonas: centralizuotą, konkurencinę ir decentralizuotą. „Ar pagal šitą planą raudonoje (tokia spalva pažymėta centralizuota zona, - aut. past.) zonoje esantys daugiabučiai galės atsijungti nuo Kretingos šilumos ūkio centralizuotų tinklų sistemos?“ – plano rengėjų klausė tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Konstantinas Skierus. Jam buvo atsakyta, kad tokios galimybės nėra, nebent daugiabutis šilumai gaminti imtų naudoti švarią – gamtą tausojančią – energiją, kaip antai – žemės gelmių šilumą. Tokią galimybę iškart paneigė pats K. Skierus, tvirtindamas, jog „Atnaujintame Kretingos miesto šilumos ūkio specialiajame plane“ tam turėtų būti nustatytos sąlygos, o to nėra. Viena iš sąlygų geoterminei energijai išgauti ir panaudoti – atitinkamo dydžio žemės sklypas aplink daugiabutį. Geoterminės energijos panaudojimas kaip alternatyva centralizuotam šildymui didžiausiam Kretingos Topolių daugiabučių rajonui yra neįmanomas, nes tam per mažai žemės aplink namus. Plano rengėjai teisinosi, jog geoterminių sistemų įrengimo specialiajame plane nenagrinėjo dar ir dėl tos priežasties, jog jas įrengti labai brangiai kainuoja, be to, neaišku, kada ir ar iš viso jos atsipirktų. Atnaujintas planas tarnauja tam, kad būtų išlaikyti savivaldybės įmonėje Kretingos šilumos tinklai esamų 8 katilinių šilumos gamybos įrenginiai ir įmonės gaminamą šilumą perkantys vartotojai. Be to, numatyta centralizuota šilumos tinklų plėtra papildomai prijungiant naujus vartotojus. Teigiama, jog naujų vartotojų prijungimas prie CŠT sistemos sumažintų necentralizuotų taršos šaltinių skaičių. Ruošiasi teikti geriatrijos paslaugas Savivaldybės tarybos politikai pritarė naujo profilio – stacionarinių geriatrijos – paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, teikimui Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninėje. Gavusi Savivaldybės tarybos pritarimą Kretingos ligoninė paslaugai teikti leidimo galės kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Dėl naujos paslaugos ligoninė lovų skaičiaus nedidins. Dešimt geriatrijos profilio lovų planuojama vietoj 2 chirurgijos, 2 ginekologijos, 3 nervų ir 3 vidaus ligų profilio lovų. Geriatrija – mokslas apie senatvės ligas, jų gydymą ir profilaktiką. Geriatrinis ligonis – tai 65-erių ir daugiau metų turintis, keliomis ligomis, kurios mažina jo biologines funkcijas, sergantis žmogus. Tos ligos – hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, diabetas, osteoporozė, onkologinės, lėtinės kvėpavimo sistemos, sąnarių ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai bei lingvistiniai sutrikimai. Po gydymo geriatriniai ligoniai turėtų apsitarnauti patys. Tuo jie skiriasi nuo slaugos skyrių pacientų, kurie patys neapsitarnauja. Kretingos rajone gyvena 40 tūkst. 880 gyventojų. 2012 m. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų buvo 9 tūkst. 433 – 23,1 proc. Ankstesniais metais šis procentas buvo mažesnis. Tai rodo, jog rajono gyventojų populiacija senėja. Prieš balsavimą dėl pritarimo teikti geriatrijos paslaugas Savivaldybei priklausančioje Kretingos ligoninėje, 60 perkopęs tarybos narys Povilas Turauskis šmaikštaudamas klausė, ar jis ir jo bendraamžiai kolegos neturėtų nuo šio klausimo sprendimo nusišalinti dėl galimo interesų konflikto. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Didėja kultūros darbuotojų atlyginimai Nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienam kultūros ir meno darbuotojo etatui Vyriausybės nutarimu papildomai skirta po 244 Lt per mėnesį. Šiam Vyriausybės nutarimui vykdyti Kretingos rajono savivaldybė papildomai gavo 220 tūkst. Lt. Tam, kad algos padidėtų ir rajono kultūros įstaigų vadovams, Savivaldybės taryba antram šių metų pusmečiui nustatė naujus – didesnius – tarnybinio atlyginimo koeficientus. Padidinus koeficientus, mėnesinės vadovų algos sieks: M. Valančiaus viešosios bibliotekos – 2 tūkst. 830 Lt, Kretingos muziejaus 3 tūkst. 111 Lt, Kretingos rajono kultūros centro – 3 tūkst. 74 Lt, Salantų kultūros centro – 2 tūkst. 647 Lt.
|
|
