Ar šiandien lietuviai susivienytų dar vienam Baltijos keliui?

Sunkiai įsivaizduoju tokį susivienijimą. Pats dalyvavau Baltijos kelyje ir, jei prireiktų, vėl dalyvaučiau, bet tokios vienybės, kurią parodė Baltijos kelyje, mūsų tautiečiai jau nebeturi. Per tuos dvidešimt penkerius metus mūsų tauta pasikeitė ne į gerą: kartais atrodo, kad didesnė grėsmė esame patys sau, o ne kaimynai. Šiandien, jei reikėtų ginti šalį, dauguma emigruotų. Ir aš pats jau nesu tikras, kaip pasielgčiau: pirmiausia galvočiau apie savo šeimą.

Jei manome tikrai esą lietuviai, tai turime susivienyti. Ir dabar atsirastų, žmonių, kurie tame kelyje sustotų, tik šiandien tikriausiai jau pritrūktų rankų. Pati nuo pat vaikystės esu patriotė, bet jaučiu, kaip žmonių patriotiškumas blėsta, dažnai jie nebeturi savo nuomonės, yra viskuo nusivylę. Reikia suprasti, kad, turint tokią pavojingą kaimynę, mūsų šaliai grėsmė visada yra ir bet kada gali tekti susivienyti.

Kai ištinka negandos, lietuviai visada susivienija. Pats dalyvavau Baltijos kelyje, bet du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Reikia šią dieną minėti, bet nemanau, kad ją reikia pakartoti. Jei iškiltų būtinybė, savo tautiškumą turėtume įrodyti kažkokia kita forma. Nereikėtų galvoti, kad Baltijos kelias buvo vienintelis mūsų tautos susivienijimas. Jau nuo pat viduramžių lietuviai gebėjo susivienyti ir kartu kovoti.

Tikiu, kad susivienytume, nors, žinoma, iškilus grėsmingai situacijai visaip gali nutikti: galbūt žmonės pabūgę pabėgtų, šalį palikę likimo valiai. Aš nepalikčiau savo žemės, kad ir kas nutiktų, bet manau, kad antrą kartą Baltijos kelias gali ir nebepadėti, jei šalis agresorė norės – pereis Lietuvą kiaurai.

Kalbino Gintarė Labotakytė, fotografavo Darius ŠYPALIS