Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Garsiąją Salantų Porciunkulę užgožė kaitra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2014-08-05

Praėjusį sekmadienį Lietuvą svilinęs karštis atsiliepė ir tradicinei Salantų miesto šventei, kuri įprastai vyksta išvien su Porciunkulės atlaidais: nors organizatoriai įdėjo daug triūso rengdami spalvingą programą, tačiau iki vakaro koncertų pagrindinė šventės vieta - Salantų dvaro parko stadionas – buvo apytuštė.

Šventės dalyvių eisena traukė nuo Salantų gimnazijos dvaro parko stadiono link.

b>Raitijos pamokos mažiesiems

Šventė, skirta Salantų miesto 458-jam gimtadieniui, prasidėjo šeštadienį tarptautiniu futbolo turnyru, kuriuo buvo paminėtas Salantų futbolo 85-metis, sugrįžti į gimtąjį miestą priviliojęs gausų būrį kraštiečių.

Tačiau pagrindiniai šventės renginiai įvyko sekmadienį: per Porciunkulę Salantų bažnyčioje dukart buvo surengtos Šv.Mišios, o prie Tūkstantmečio paminklo susirinko amatininkų bei tautodailininkų mugė. Jų fiestą nuspalvino kapelos „Martvežiai“ koncertas.

Popiet ištuštėjusiomis gatvėmis, tvyrant kone tropikų karščiui, Salantų gimnazijos link būreliais traukė šventinės eisenos dalyviai. Jos priekyje nešti trispalvę bei Salantų miesto vėliavą buvo patikėta Salantų žygeiviams, prieš keletą dienų aplankiusiems 9 Kretingos rajono piliakalnius ir pėsčiomis įveikusiems per 80 km.

Gražiausiai sodybą puoselėjantys Virginija ir Adomas Kuzminskai atstovaus Salantams rajoniniame konkurse.

Eiseną taip pat nuspalvino Salantų kultūros centro moterų linijinių šokių grupė bei jų bendramintės iš Klaipėdos ir Gargždų, kurios, kepinant saulei, stadione surengė kone valandą trukusį pasirodymą.

Signalais apie savo dalyvavimą šventėje vis prasinešdavo senovinių automobilių kortežo dalyviai, eisenoje skambiai liaudies dainas traukė jaunieji skautų raitininkai, suburti etnokultūros puoselėtojo Liudo Augaičio.

Stadione, koncertuojant salantiškių sesers ir brolio Lenos bei Vaclovo Kaubrių kantri muzikos grupei „Ciongs“, raitijos skautų būrys suko ratus, sveikindami atėjusius į šventę, o smalsiausi mažieji salantiškiai ant L.Augaičio žirgų galėjo patirti pirmąsias jojimo pamokas.

„Svarbu neprarasti žemaitiškumo: dainuojam, kaip mokam, jodinėjam ant žemaitukų – senovinių šio krašto žirgų. Taip gimsta meilė savam kraštui, patriotiškumas, o ir aš vis labiau pradedu mylėti Salantų miestą bei jo žmones“, – apie dalyvavimą šventėje ir gebėjimą uždegti mažamečius vaikus skautijos idėjomis kalbėjo L.Augaitis.

Kaltininkas – karštis ar darbymetis?

Į stadioną plūsti žmonės pradėjo tik artėjant saulėlydžiui ir vėstant dienai, kai Salantus užliejo žinomų estrados grupių „Nerija“ ir „Tabasco“ muzika bei sodrus Ingos Valinskienės balsas.

„Laukiam mes tos Valinskienės, labai gražus balsas. Galėjo ji tik į tą Seimą neiti, būtų buvusi dar populiaresnė“, – samprotavo būrelis ant suolo sėdinėjančių ir alumi nuo karščio besiginančių vyrų, kaip sakė, ne vietinių, o iš aplinkinių kaimų. „O mes norėjom saviškio Žvagulio, iš Salantų kilęs, kasmet atvažiuodavo. Dabar sužinojom, kad nebus, gaila“, – šiems antrino kelios šalia prisėdusios moterys.

Salanto vandenyje karštį malšino ir žmonės, ir gyvūnai.

Žmonės svarstė, kas – karštis ar pats darbymetis žemdirbiams, o gal ir emigracija – šiemet taip išretino šventę. „Visuomet būriais per Porciunkulę plūsdavo ir į bažnyčią – juk tokie garsūs atlaidai, o šiemet skystai tebuvo ir pamaldose“, – kalbėjosi tarpusavyje.

Į tėviškę Salantuose kasmet vasaromis sugrįžtantis kraštietis žurnalistas, pastarąjį dešimtmetį gyvenantis ir dirbantis Varšuvoje, Eldoradas Butrimas, kuriam yra tekę ilgesnį laiką pabuvoti Indijoje bei Irane, sakė, jog pastebįs, kaip vis gražėja Salantai: „Ypač parkas. Vaikštinėjom visi trys broliai – su manim Viktoras ir Virmantas, prisiminėm, kaip vaikystėj bėgiojom, futbolą spardėm. Labai švarus miestelis, o ir švenčių žmonėms labai reikia“, – tvirtino jis.

Dėkojo miesto veido kūrėjams

Pasveikinti salantiškius, prisiminti jų atliktus bendruomeniškus darbus į Salantų miesto 458-ąjį gimtadienį atvyko būrys Kretingos rajono svečių: Seimo narė Jolita Vaickienė, Kretingos rajono vicemeras Vytautas Ročys, tarybos nariai Alvydas Jonaitis ir Stasys Kaniava, saviškius pasveikino ir Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas.

J.Vaickienė pastebėjo, kad miesto šventė yra puiki tradicija, kuri padeda sugrįžti į tėviškę iš tolių tolimiausių, vėl susirinkti šeimoms bei kaimynams ir susėsti visiems prie vieno stalo.

Salantų kultūros centro vadovė Stasė Preibienė pastebėjo, kad salantiškiai kasmet vis labiau puošia savo sodybas, taip gražindami ir miesto veidą, todėl neatsiejama šventės dalis – ir gražiausių sodybų šeimininkų apdovanojimai.

Šiemet gražiausiomis buvo pripažintos Aldonos ir Arvydo Venclauskų, Irenos ir Antano Baltriukų, Virginijos ir Adomo Kuzminskų sodybos. Pastaroji pateko ir į Kretingos rajono gražiausių sodybų konkursą.

Taip pat už gražiai puoselėjamą aplinką buvo apdovanota per 20 salantiškių sodybų šeimininkų bei kelių daugiabučių gyventojai.

Už sutvarkytą Salantų dvaro parką, kuriame ir buvo surengta šventė, miesto žmonės dėkojo Salantų regioninio parko vadovui Modestui Šečkui, o už Salanto pakrančių sutvarkymą ir pritaikymą bendruomenės poreikiams bei investicijas į Salanto tvenkinį – šių projektų vykdytojams Loretai Drungilienei ir Sauliui Alonderiui.

Salantų parapijos klebonas Petras Smilgys sakė, jog istoriškai taip susiklostė, kad Žemaitijoje Porciunkulės atlaidus imta švęsti būtent Salantuose. Atlaidai skirti pagerbti mažą bažnytėlę – Porciunkulę Asyžiuje, kurią IV a. pastatė iš Šventosios žemės sugrįžę 4 piligrimai. Ji buvo skirta Apsireiškimo Dievo motinai – Angelų Marijai.

Šv.Pranciškus atvyko į ją 1207 m., rado sugriuvusią ir, būdamas labai pamaldus Dievo Motinai, ją atstatė. Būtent čia prasidėjo jau 800 m. besitęsianti pranciškonų – Šv. Pranciškaus pasekėjų – istorija.

Rugpjūčio 2 dieną viso pasaulio pranciškonų bažnyčiose švenčiama Atleidimo šventė, įprastai vadinama Porciunkule. Anot P.Smilgio, šie atlaidai nėra tokie garsūs, kaip, tarkim, Šv.Antano Kretingoje ar Šv.Roko Palangoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas