Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Saulė: laimės hormonai ir pavojai sveikatai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2014-08-01

Nors saulės spinduliai stimuliuoja medžiagų apykaitą, aktyvina psichinę veiklą – gaminasi vitaminas D ir vadinamasis laimės hormonas, tačiau saulės kaitra neabejotinai žalinga sveikatai. Kretingos rajono medikai vieningai tvirtina, jog kretingiškiai labai rūpestingai elgiasi per užplūdusius karščius, tad jų sveikatai pavojų keliančių atvejų nėra užfiksuota.

Kretingiškiai išmoko ne piktnaudžiauti, o džiaugtis saule ir jos teikiamais vasariškais malonumais.

Sutrinka kraujotaka

„Dėl karščio žmogaus organizme sutrinka skysčių ir elektrolitų balansas, todėl ir trinka kraujotaka, pablogėja savijauta. Oro temperatūros svyravimai gali lemti lėtinių, ypač širdies kraujagyslių, ligų paūmėjimą. Ultravioletiniai saulės spinduliai skatina ne tik pigmento – melanino – gamybą, bet ir nudegina odą ar sukelia jos pažeidimus, gali paskatinti odos vėžį“, – apie kaitros pavojus priminė Kretingos šeimos medicinos centro vadovė Augenija Juknevičienė.

Tačiau medikė tvirtino, jog per karščius į jų įstaigą besikreipiančių pacientų padaugėjo labai nežymiai: „Žmonės dažniau skundžiasi dėl širdies permušimo, galvos svaigimo, kojų venų kraujotakos sutrikimų bei vabzdžių įkandimų sukeltos alergijos“.

Padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms ji pataria būtinai sekti spaudimą bei naudoti gydytojo paskirtus preparatus. „Sutrikus kraujotakai kojų venose, būtina naudoti atitinkamus tepalus, ilgai nesėdėti, o stengtis kuo dažniau pajudėti. Jeigu įmanoma, periodiškai pagulėti pakėlus kojas, kad pagerėtų jų kraujotaka“, – teigė ji.

Vabzdžių įkandimų pasekmės

Per karščius vabzdžiai tampa aktyvesni, o po jų įkandimų ne vienam kyla ryškios vadinamosios sezoninės alerginės reakcijos: bėrimas, niežulys, stiprus patinimas, skausmas. „Būnant gamtoje, būtinai reikia turėti tepalo nuo vabzdžių. Iškart po įkandimo rekomenduojama išgerti alergiją slopinančio tavegilio, uždėti kažką šalto, liaudies medicina pataria dėti bulvę, kopūsto lapą, agurko gabalą“, – kalbėjo A.Juknevičienė.

Tačiau pati pavojingiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, keliantis pavojų gyvybei. Apie stiprias staigias alergines reakcijas žinantiems žmonėms privalu su savimi nešiotis adrenalino, o, tokiai situacijai ištikus pirmąsyk, būtina kuo skubiau kviestis medikus.

Anot A.Juknevičienės, į Kretingos šeimos medicinos centrą per pastarąsias 2 savaites, kai užplūdo karštis, dėl anafilaksinio šoko nesikreipė nė vienas asmuo.

Tačiau Kretingos PSPC Skubios pagalbos – Priėmimo skyriuje šią savaitę buvo suteikta pagalba anafilaksinio šoko ištiktam asmeniui, kuris jau buvo netekęs sąmonės. Ligoninės priimamojo skyriaus vadovė Ana Tranauskienė taip pat pastebėjo, kad šią vasarą gerokai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl vabzdžių įkandimų sukeltos alergijos.

Išmoko džiaugtis saule

Kretingos šeimos klinikos šeimos gydytoja Dalia Lapkūnienė taip pat sakė, jog ypač didelio pacientų antplūdžio įstaigoje šiomis dienomis nepajutę: „Kreipiasi labiau dėl ūmių kraujotakos sutrikimų, tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau, pasijutę blogai, mūsų žmonės nelinkę laukti, kol prisišauks bėdą – jie išsyk vyksta į ligoninės priimamąjį“, – tvirtino ji.

A.Tranauskienės teigimu, vasarą visuomet padaugėja į Skubios pagalbos – Priėmimo skyrių besikreipiančių asmenų, nes jų šeimų gydytojai atostogauja. Padaugėja užsieniečių: vieni atvyksta pagalbos turėdami sveikatos draudimą, o kiti už paslaugas moka grynaisiais.

Tačiau ji pasidžiaugė, kad kretingiškiai jau išmoko be saiko nesimėgauti saule. „Nebuvo nė vieno atvejo, kad atvežtų persikaitinusius pliaže ar ištiktus saulės smūgio“, – tikino A.Tranauskienė.

Anot jos, įprastai perkaitęs žmogus gausiai prakaituoja, apima silpnumas, pykinimas, prasideda galvos skausmas, mieguistumas. Jei šie požymiai nepraeina ilgiau, negu valandą, būtina kreiptis į medikus.

Perkaitimas dažniausia ištinka vyresnio amžiaus žmones. Žmogaus kūnas prakaituodamas vėsinasi, tačiau kai nebesugeba išgarinti šilumos, ima kilti temperatūra ir gali ištikti saulės smūgis.

Ištikus saulės smūgiui, medikės pataria nukentėjusįjį paguldyti vėsioje patalpoje ir vėdinti kūną – uždėti drėgną rankšluostį ant galvos, suvynioti į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę, duoti daug gerti.

Išvengta žarnyno infekcijų

„Vyresnio amžiaus žmonės turėtų įvertinti savo galimybes: galbūt atidėti tuos darbus, kurių galima skubiai nedaryti, ypač vengti darbo vidurdienį darže. Reiktų saugoti galvą, rengtis šviesiais saulę atspindinčiais rūbais“, – rekomendavo A.Juknevičienė.

Salantų ligoninės ir PSPC vadovas Tomas Skliuderis įsitikinęs, jog karščiai vasaromis Lietuvoje nebėra jokia naujiena: „Pacientai, kurie žino savo sveikatos problemas, žino ir kaip saugotis: jie tiesiog vengia saulės, laikosi pavėsio. Ligoninėje ligoniams duodame gerti papildomai skysčių. Kai karšta, visiems žmonėms reikia gerti daugiau vandens, geriausia yra paprastas geriamas vanduo. Mineralinio vandens nerekomenduojama išgerti daugiau, kaip 1-2 stiklines per parą, nes per karščius reikia vengti druskos. Svarbu nepersivalgyti, vartoti daugiau lengvo ir gerai virškinamo maisto“, – rekomendavo gydytojas.

A.Juknevičienė pastebėjo, jog ligi šiol Kretingos rajone nebuvo žarnyno infekcinių ligų protrūkio, kuris būdavo neišvengiamas karštomis vasaromis anksčiau. „Akivaizdu, kad žmonės labiau saugosi: plauna daržoves, laikosi rankų higienos“, – tvirtino ji.

T.Skliuderio manymu, daugumai žmonių saulė, geras oras, šiluma, kuri, kaip sakoma, kaulų nelaužo, dovanoja geras emocijas ir džiaugsmas nustelbia daugelį ligų.

Per karščius padaugėja staigių jaunų žmonių, kurie ligi tol dažniausiai nežinojo apie prasidėjusius kraujotakos ar širdies sutrikimus, mirčių. Anot medikų, nuo karščio sukelto širdies smūgio jau mirė keli kretingiškiai vyrai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas