Javapjūtė rajone įgauna pagreitį

Galinga Šukės ūkininkų Ramūno ir Artūro Turauskių technika į 12 ha kvietrugių plotą Tinteliuose įvažiavo 10 val. ryto, o įdienojus ji jau suko į Akmenalių kaime esantį mažesnį lauką.

Vieni pirmųjų rajone javapjūtę pradėjo Šukės ūkininkai Ramūnas ir Artūras Turauskiai. Broliai turi atskirus ūkius, kiekvienas savo techniką, tačiau visus didžiuosius darbus dirba kartu, vieną kombainininką samdo. Be to, reikalui esant, padėti prikimba ir jaunųjų ūkininkų tėvas, rajone žinomas politikas Povilas Turauskis.

Pakando šalnos

Pirmadienį žieminius kvietrugius kūlė Artūro laukuose Žiogelių kaime, o antradienį persikėlė į Ramūnui priklausantį 12 ha plotą Tinteliuose.

„Ko čia lauksi? Javai – pribrendę, drėgnumas siekia 0,5 procento – vadinasi, sausi, javapjūtę pradėti galima“, – sakė ypač talpų bunkerį turintį kombainą „Claas Lexion“ vairuojantį Romą Kartavičių galingu traktoriumi „John Deere“ sekantis ir, kombaino bunkeriui prisipildžius, naująjį derlių iškart į priekabą priimantis Ramūnas.

Ankstesniais metais vyrai iš hektaro prikuldavo po 6–7 t kvietrugių, šiemet kulia po 3–4 t. Akivaizdu, kad šiųmetis derlius bus mažesnis už pernykštį, nes pasėlius pakando žiemos šalčiai. „Svarstėme atsėti, tačiau nusprendėme palikti kaip yra. Ir dabar nemanau, kad atsėjus būtume patyrę mažiau nuostolio – būtų reikėję lėšų ir žemei vėl iš naujo įdirbti, ir naujoms sėkloms pirkti“, – sakė R. Turauskis.

Lauks geresnių kainų

Be kvietrugių, broliai dar augina kviečius, vasarinius miežius, rapsus, žirnius, kmynus. Ir šių kultūrų šiemet, manoma, bus prikulta mažiau. „Anksčiau, jei metai būdavo geri, pavyzdžiui, žieminių kviečių prikuldavome po 8–9 t, o dabar, ko gero, bus tik po 5–6 t iš hektaro“, – prognozavo R. Turauskis.

„Dėl iššalimo kvietrugių derlius iš hektaro šiemet byra menkesnis“, – pripažino Ramūnas Turauskis.

Tintelių kaime javapjūtę pradėję 10 val. ryto, apie 15 val. ją ketino baigti. Į šį lauką tokios pat markės, tik dar galingesniu traktoriumi talkinti broliui Artūras atvyko šiek tiek vėliau. Tą rytą į Kretingą, į bendrovę „Kretingos grūdai“, jis buvo išgabenęs tris priekabas vakarykščio Žiogelių kaime prikultojo kvietrugių derliaus – iš viso 100 t. „Eilių bent kol kas nebuvo, stovėjo tik viena mašina, iš Klaipėdos rajono atvežusi žieminius rapsus“, – sakė A. Turauskis.

Baigę kulti Tinteliuose, vyrai pertraukos nedarė, iškart suko į Akmenalių kaimą, kur apie 5 ha plote taip pat užderėjo žieminiai kvietrugiai. R. Turauskio teigimu, čia jie užaugo kur kas geresni, nes plotas – pamiškėje, dėl to žiemos šalčiai nepalietė. „Prikūlėme po 6 tonas iš hektaro“, – džiaugėsi ūkininkas. Visuose nupjautuose plotuose vyrai taikys sėjomainą, atsižvelgę į tai, kokia kultūra juose prieš tai augo. Paprastai lauke pirmiausia jie sėja rapsus, po jų – žieminius bei vasarinius kviečius, paskui – miežius, galiausiai – žemei mažiau reiklesnius kvietrugius.

Savaitei įpusėjus, R. ir A. Turauskiai jau plušėjo 7 ha žirnių plote, esančiame tame pačiame Akmenalių kaime. Ramūnas iš viso valdo 150 ha žemės ploto, o Artūras – 350 ha. Taigi javapjūtės metu jiems darbo – apstu, tik spėja suktis.

A. ir R. Turauskiai yra sutarę visą šiųmetį derlių bendrovėje „Kretingos grūdai“ palikti saugoti iki žiemos – lauks palankesnių supirkimo kainų, nes dabartinės jų netenkina. Beveik visą kmynų, kuriuos augina 30 ha plote, derlių Artūras jau teigė pardavęs – ir ne tik Lietuvoje. „Už kilogramą gavau po vieną eurą“, – sakė jis.

Didėja plotai, daugėja derliaus

Pasak bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, apskritai Lietuvoje šiemet vėl prognozuojamas beveik rekordinis grūdų derlius, koks buvo ankstesniais metais. Nepaisant to, kad Žemaitijoje ir Vakarinėje šalies dalyje daug žiemkenčių iššalo, direktoriaus teigimu, Suvalkijos rajonuose, kur neiššalo ir užteko drėgmės bei saulės, šie derliai labai geri. Be to, visoje Lietuvoje iki 120 tūkst. ha padidėjo deklaruojamų javų plotai, todėl ir prikulta bus daugiau. Tačiau bendras vidurkis šalyje iš 1 ha bus mažesnis. „Jeigu gamta leis nukulti vasarinių javų derlių, situacija dėl kiekio ir kokybės bus visai nebloga,“ – sakė S.Baltuonis. Jo teigimu, kitas dalykas – kaina, kuri šiandien ūkininkų netenkina. Iš hektaro kuliama mažiau, dalį plotų prireikė atsėti, išlaidos vienam hektarui, aišku, buvo didesnės. Direktorius pridūrė, kad pasaulinės javų kainos nėra didelės dėl gerų prognozių, tad žemdirbiams kyla klausimas, ar parduoti dabar, ar laukti. „Visada norisi uždirbti daugiau“, – teigė S. Baltuonis.

Direktoriaus žiniomis, į bendrovę atgabentos pirmosios 3,5 t žieminių kviečių nėra nei aukščiausios, vadinamosios „ekstra“, nei I klasės. Geriausiu atveju ūkininkai veža II klasės žieminius kviečius. Po savaitės kitos į „Kretingos grūdus“ jau bus pradėtos vežti ir vasarinės kultūros. Joms įtakos turėjo šaltas birželis – gali būti, kad grūdai neišsivystė, o vėliau užšutino kaitra, todėl derliai iš hektaro taip pat prognozuojami menkesni negu pernai.

Žiogelių kaime prikultą vakarykštį derlių į bendrovę „Kretingos grūdai“ nuvežęs, savo traktoriumi „John Deer“ broliui talkinti atskubėjo Artūras Turauskis.

Laboratorija – modernesnė

Naująjį derlių bendrovė pasitinka pasirengusi. „Investavome, atnaujinome laboratorijos įrangą, papildomai priėmėme daugiau specialistų“, – sakė direktorius. Kad rugpjūtį piko metu nebus spūsčių, S. Baltuonis negarantavo – priklausys nuo orų ir nuo to, kaip naująjį derlių pasiruošusios priimti aplinkinių rajonų įmonės konkurentės.

Derlių priimantys „Kretingos grūdai“ darbą pradeda apie 7 val. ryto, oficialiai skelbia, kad baigia 21 val. vakaro, tačiau, jei reikia, pratęsia ir iki 24 val.

Džiovyklos veikia gerai, nors, sakė direktorius, derlius iš aplinkinių rajonų iki užvakar dienos atkeliavo sausas, kol kas džiovinti tenka tik žirnius, kurių drėgnumas siekia 16 proc. Į „Kretingos grūdus“ šiomis dienomis jų atgabenta apie 500 t. S.Baltuonis akcentavo, kad apskritai baltyminių žaliavų – žirnių ir pašarinių pupų – Lietuvoje šiemet auginama kur kas daugiau negu pernai. Žirnių 2013 m. buvo auginama 24 tūkst. ha, šiemet – 40,5 tūkst. ha, o pupų – atitinkamai 6,5 tūkst. ir 21 tūkst. ha.

Kainų skirtumo beveik nejaus

Paprašytas pakomentuoti šiųmetes grūdų kainas, S. Baltuonis teigė, jog jos bus maždaug 100 Lt mažesnės negu pernai, tačiau neprireikus mokėti už grūdų džiovinimą, lėšos bus sutaupytos, ir ūkininkams šis kainų nuosmukis kompensuosis. Direktoriaus teigimu, tonos grūdų drėgnumo sumažinimas 1 proc. kainuoja 10 Lt.

S. Baltuonis sakė, kad už toną I klasės kviečių bus mokama 570 –590 Lt, pernai mokėjo apie 660 Lt, už II klasės kviečius – apie 560 Lt, už kvietrugius – nuo 440 iki 460 Lt, pernai mokėjo per 540 Lt, už miežius kaina taip pat nuo 440 iki 460 Lt. Šias kainas siūlo visos grūdus superkančios įmonės.

Daugelis ūkininkų bendrovėje „Kretingos grūdai“ derlių ketina palikti saugoti ir laukti palankesnių kainų. Vakar šios įmonės akcininkai aptarė galimybę pratęsti nemokamą saugojimo laiką. „Iki šiol nemokamai saugojome 3 mėnesius, o dabar nusprendėme, jog ūkininkams, derlių parduodantiems „Kretingos grūdams“ bei su šia bendrove susijusiai įmonei „Imlitex grūdai“, nemokamai galėsime saugoti ilgiau“, – sakė S. Baltuonis. Jis akcentavo, kad derlių „Imlitex grūdai“ pardavę ūkininkai neturės problemų ir dėl atsiskaitymo per 10 dienų. „Su daugiau kaip 100 t grūdų pristačiusiais ūkininkais gali būti atsiskaitoma net per 5 dienas. „Imlitex grūdai“ yra moki, grūdams pirkti turi atskirą finansavimo šaltinį“, – sakė S. Baltuonis.

Manoma, kad kombinuotųjų pašarų gamybai bendrovė „Kretingos grūdai“ grūdų nepritrūks.

• Rašyti komentarą (5)