|
|
|
Maratono žavesys
Kraštietė Agnė Savčuk jau daugiau negu ketverius metus savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be bėgimo. Nuo mažumės tautinius šokius lankiusi mergina jau sudalyvavo penkiuose oficialiuose bėgimo renginiuose.
,,Bėgimą pasirinkau negalvodama apie maratoną, o norėdama daugiau pajudėti. Lankydama sporto klubą išmokau neskubėti, klausytis širdies ritmo, todėl kaskart galėdavau nubėgti vis daugiau”, – pasakojo A. Savčuk, kuriai bėgimas – ne tik sportas, bet ir maloni pramoga. Vilniuje gyvenanti mergina teigė, jog stengiasi sudalyvauti visuose Vilniuje organizuojamuose pusmaratoniuose ir maratonuose. Kol kas jai nepavyko išbandyti naktinio moterų bėgimo, nes vis sutrukdydavo atostogų planai, tačiau, pasak pašnekovės, kitąmet galbūt pavyks jame dalyvauti. Anot merginos, ypatingų rezultatų šiame sporte ji dar nėra pasiekusi, tačiau jos laimėjimų kolekcijoje – jau keturi medaliai. Reikia ir psichologinio pasirengimo A. Savčuk neslėpė, jog dalyvavimas maratone reikalauja ne tik fizinės ištvermės – norint įveikti distanciją svarbu būti pasirengus ir psichologiškai: ,,Įveikti paskutinius kilometrus yra be galo sunku, kankina ne tik kojų skausmas, nuovargis, bet ir egzistenciniai klausimai: ką aš čia veikiu, kam man to reikia ir panašiai. Tik kartodama ,,aš galiu” sugebėjau nepalūžti ir pasiekti užsibrėžtą tikslą.” Norintiems dalyvauti maratone didelių reikalavimų nėra – svarbiausia, kad dalyvis jau būtų sulaukęs pilnametystės. Tačiau distancijas galima pasirinkti ir trumpesnes, kurias įveikia net pradedantieji bėgikai. Mergina neslėpė, jog labiausiai norėtų sudalyvauti Niujorko maratone, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje vykstančių bėgimo maratonų. Svarbiausia – įsiklausyti į save ,,Stengiuosi treniruotis bent 3-4 kartus per savaitę. Dažniausiai bėgioju su draugu, taip vienas kitą motyvuojame, be to, bėgti dviese vienu ritmu smagiau’’, – pasakojo pašnekovė. Mergina prieš treniruotę apšyla, pasimankština, taip bėgimui paruošia raumenis, o treniruotės metu bėga 5-15 km. Pasak A.Savčuk, atstumą ji renkasi pagal orą, savijautą, stengiasi suprasti savo organizmą, kad visada gerai jaustųsi. Sportuodama bėgikė derina mitybą, valgo dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Porą valandų prieš treniruotę suvalgo košės arba bananą, kad nepritrūktų energijos. ,,Artėjant maratonui, nevartoju jokio alkoholio, sveikiau maitinuosi, renkuosi daugiau angliavandenių turinčio maisto, kad sukaupčiau daugiau energijos”, – sakė A. Savčuk. Labiausiai įsiminęs įvykis – pirmojo maratono finišas, kada, pavykus įveikti visą varžybų trasą, aplankė euforija. Tačiau savaitę po varžybų bėgikei užlipti laiptais į penktąjį aukštą tapdavo didžiausiu iššūkiu. ,,Traumų yra tekę patirti – ne kartą buvau pargriuvusi, nes anksčiau bėgiodavau nelygiais miško takeliais. Be to, ne visada tinkamai apšildavau, todėl buvau pasitempusi kelių bei achilo raiščius. Tokios traumos gyja ilgai, todėl dabar stengiuosi sąžiningai apšilti”, – patirtimi dalijosi mergina. Prieš varžybas neišvengia jaudulio Pasak pašnekovės, prieš varžybas ji labiausiai jaudinasi, kad nesutriktų sveikata – nebūtų patempti raiščiai ar nesustreikuotų skrandis: ,,Tik pradėjus bėgti, jaudulį pakeičia pakili nuotaika ir azartas. Bėgdama dažnai pasineriu į apmąstymus, todėl kartais net nepastebiu, kaip įveikiu vieną ar kitą ruožą”. Bėgimas A. Savčuk nėra vienintelė sporto šaka. Žiemą ji renkasi snieglentę bei stengiasi bent kartą per metus išvažiuoti paslidinėti į kalnus, mergina mokėsi valdyti jėgos aitvarą ir taip pat yra išbandžiusi vandenlenčių sportą. A. Savčuk teigė, jog niekada ir neketino apsiriboti vien bėgimu – aktyviai leidžiamas laisvalaikis jai yra didžiausias malonumas. Vienų varžybų merginai nepavyko užbaigti. Tuo metu lauke buvo per 30 laipsnių karščio, o trasa – labai sudėtinga, tačiau įdomi. Bet mergina, įveikusi pusę trasos, pasijuto blogai, todėl, nenorėdama rizikuoti savo sveikata, pasitraukė iš varžybų. A.Savčuk, savo šeimos nariams pranešusi, jog dalyvaus maratone, ne juokais juos išgąsdino. Artimiesiems teko pažadėti, jog blogai pasijutusi iškart nustos bėgti. ,,Pirmąjį maratoną šeima stebėjo internetu. Sekė mano tarpinius rezultatus ir finišo laiką. Labai džiugu, jog jaučiu artimųjų ir draugų, kurie atvažiuoja į varžybas ir skatina bėgti šūksniais, palaikymą”, – neslėpė pašnekovė.
Gintarė PAULAUSKAITĖ
|
|
