Nėra maudyklų, nėra ir gelbėjimo ratų

Įpusėjus maudymosi sezonui, vis daugiau poilsiautojų pritraukia Kretingos rajono vandens telkiniai, tačiau šalia jų, deja, nėra gelbėjimo priemonių. Viena to priežasčių – nėra įteisintų maudyklų.

Sofijos ir Pijaus Adomaičių manymu, prie vandens telkinių gelbėjimo ratai būtini, o informacijos apie skęstančiųjų gelbėjimą trūksta.

Įrengimui reikalingos lėšos

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Abelkienės teigimu, Kretingoje vandens telkiniai – tai poilsio zonos. Vandens tyrimus skyrius atlieka 5 telkiniuose: Salanto upėje, Kašučių ežere, Padvarių – Kurmaičių užtvankoje, pirmajame Dvaro, Juodupėnų tvenkiniuose. Šių vandens telkinių kokybė, anot Z. Abelkienės, atitinka maudykloms keliamus reikalavimus, bet oficialioms maudykloms įrengti vis dėlto trūksta lėšų.

Lietuvos higienos normose „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtintose 1999 metais, maudykla apibrėžiama kaip paplūdimio vieta, skirta maudytis ne mažiau kaip šimtui žmonių maudymosi sezono didžiausios apkrovos metu. Tose pačiose Higienos normose, patvirtintose 2007 metais, rašoma, kad paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas, medicinos ir gelbėjimo punktų įrengimas.

„Maudykloms keliami dideli reikalavimai – gelbėjimo stočių, dušų įrengimas, gelbėtojams skirti etatai. Reikalavimų yra daug ir kol kas dėl finansinių galimybių tai – ne mūsų jėgoms“, – sakė vyriausioji specialistė.

Z. Abelkienės nuomone, gelbėjimo ratais šalia tvenkinių galėtų pasirūpinti ir bendruomenės, kurios prižiūri tvenkinius.

„Jau anksčiau planavome įsigyti gelbėjimo ratų, pakabinti juos prie vandens telkinių, bet problema ta, kad juos niokoja, vagia. Apie oficialų sprendimą pakabinti gelbėjimo ratus prie vandens telkinių su manimi niekas nekalbėjo“, – sakė moteris.

Priemonės ilgai neišsilaiko

Salantų žvejų klubo pirmininkas Saulius Alonderis teigė, kad iš gyventojų nėra sulaukęs prašymų ar pastebėjimų, kad prie seniūnijos vandens telkinių būtų reikalingi gelbėjimo ratai.

„Tokio poreikio nėra. Žinoma, galimybė juos nupirkti ir padėti būtų, juk valgyti neprašys. Gal jau išaugom iš tų laikų, kai pavagiama tai, kas nepririšta, bet, mano manymu, su mūsų žmonių mentalitetu, gelbėjimo ratas dar kol kas turėtų būti prirakintas“, – sakė S.Alonderis.

Vyro manymu, maudynių piko metu būtų reikalingas žmogus – etatinis arba neetatinis gelbėtojas, kuris stebėtų, prižiūrėtų tvenkinius, bet tam reikia atskirų lėšų, kurių nėra.

Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko teigimu, kol seniūnijoje nėra oficialios, įteisintos maudyklos, neiškilo ir problema dėl gelbėjimo ratų. „Juk prie kiekvieno upelio, pavienio žmogaus jo nepastatysi. Dauguma darbėniškių važiuoja maudytis prie jūros – į Šventąją, Palangą, nes Darbėnų tvenkinyje nešvarus vanduo“, – tvirtino E. Stalmokas.

Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas sakė, kad šią savaitę lankėsi prie Kurmaičių užtvankos. Poilsiautojų, anot jo, kol kas ten nedaug. Šiemet gelbėjimo ratų seniūnija dar nekabino, bet artimiausiomis dienomis po porą gelbėjimo ratų planuoja pakabinti prie Kurmaičių ir Padvarių vandens telkinių.

„Reikia tik sužinoti, kas, kur aprūpina gelbėjimo ratais, kokia jų kaina. Prieš išeidamas į atostogas pasistengsiu, kad prie šių vandens telkinių jie atsirastų“, – sakė Kretingos seniūnas.

Anot jo, prieš kurį laiką gelbėjimo ratus seniūnija buvo pakabinusi, bet ilgai jie neišsilaikė.

„Bandėm ir tualetą, konteinerį pastatyti – vis pasiųsdavo į vandenį. Konteinerį dabar prie medžio pririšom, bet šiukšlės vis tiek dažnai atsiduria ne jame, o šalia jo“, – tvirtino A. Gedminas.

Pasigenda ir informacijos

Prie pirmojo Dvaro tvenkinio, kretingiškių dar vadinamu Trečiuoju, nuo vasaros karščio atėję atsigaivinti žmonės tvirtino, kad pasigenda ir gelbėjimo ratų, ir informacijos apie skenduolių gelbėjimą, pirmosios pagalbos suteikimą.

„Gelbėjimo ratas šalia vandens – gyvybiškai svarbus. Be jo išgelbėti skęstantį žmogų – sudėtingiau“, – teigė Sofija Adomaitienė. Moters vyras Pijus Adomaitis sakė, kad trūksta ne tik gelbėjimo ratų, bet ir informacijos apie skęstančiųjų gelbėjimą.

„Mes, vyresni žmonės, per savo gyvenimo metus žinių jau esame sukaupę, bet jaunimui informacijos tikrai trūksta“, – manė vyras. Kretingiškė Rūta Melnikova patvirtino, kad informacijos tikrai trūksta, o turimos žinios užsimiršta. Moters manymu, kasmet, prieš prasidedant maudymosi sezonui, informaciją vis reikėtų priminti, šalia vandens telkinių galėtų stovėti informacinis stendas.

„Tėvai negali palikti vaikų be priežiūros, jie patys turėtų atsinešti pripučiamus plaukimo ratus. Bet gelbėjimo priemonė tikrai galėtų kabėti, pavyzdžiui, prie persirengimo kabinos. Žmonių čia susirenka daug. Gal gelbėjimo ratą ir pavogtų, nukabintų, bet pabandyti jį čia įrengti kitų žmonių saugumui tikrai vertėtų“, – sakė R. Melnikova.

Anot Nerijaus Litvino, vyresni vaikai prie vandens telkinių dažnai atvažiuoja be tėvų priežiūros, todėl gelbėjimo ratai būtų reikalingi. Išgelbėti žmogų, vyro teigimu, jis stengtųsi kaip tik įmanoma, bet kaip tai padaryti teisingai, nesukeliant didelio pavojaus savo gyvybei, nežinotų.

Jaunieji tvenkinio poilsiautojai – būsimas penktokas Vilius Jašinskas ir į ketvirtą klasę eisiantis Erikas Venclauskas – taip pat tvirtino, kad gelbėjimo ratai prie vandens yra būtini.

„Jų reikia, kad nenuskęstum, neprigertum vandens, lengviau galėtum išgelbėti žmogų“, – sakė E. Venclauskas.

V. Jašinsko teigimu, žinių apie skęstančiojo gelbėjimą jie gauna mokykloje, tuo yra domėjęsis ir pats.

„Esu girdėjęs, kad skęstančiam žmogui reikia duoti kamuolį ar storą lazdą, virvę“, – sakė berniukas.

Gelbstint privalu saugotis pačiam

„Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems“, – sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Mekšriūnaitė.

Anot moters, gelbėjimo priemonę – ratą ar plūdurą – reikėtų skęstančiajam paduoti laikant priešais save per maždaug 1,5 m. Gelbėjimo priemonės neturint, prie skęstančiojo prisiartinti reikėtų iš nugaros, kad jis nesugriebtų gelbstinčiojo. Pasak D.Mekšriūnaitės, jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.

„Jei skęstantysis sugriebia jį gelbstintį žmogų, reikia išsilaisvinti. Tai galima padaryti stumiant skęstančiojo smakrą nuo savęs, atsispiriant kojomis ar atsistumiant rankomis nuo jo krūtinės, laužiant rankas“, – patarė D. Mekšriūnaitė.

Moters teigimu, jei skenduolis yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens – suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros. Kol atvyks gelbėjimo tarnybos, reikėtų parplukdžius skendusį žmogų į krantą suteikti jam pirmąją pagalbą.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet skenduolių Kretingos rajone nebuvo. Pernai vandenyje žuvo 1 žmogus.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

• Rašyti komentarą (0)