Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 100 %
Naktį2°C debesuotumas 82 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kelis šimtmečius iki aušros švenčiamos Joninės ir šiemet neaplenkė Kretingos rajono: Joninių laužai degė per 10 Kretingos kaimų bendruomenių.

Liaudies dainos „Kupolio rože“ akordais iškilmingai uždegtas Joninių laužas Kretingoje.

Tikėjosi prisišaukti laimę

„Visas kalendorines šventes, tarp jų ir Jonines, protėviai šventė ne pramogai, kaip dabar mes, bet siekdami užsitikrinti geresnį derlių, geresnį gyvenimą, vedybinę laimę, sveikatą, grožį,“ – sakė Kretingos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė. Anot moters, pagrindiniai Joninių simboliai – laužai, vanduo, žolynai. Senoliai tikėjo, kad ugnis – stebuklinga. Ji ne tik apvalo, bet ir suteikia jėgų, gydo. Tikėta ir stebuklinga vandens galia – Joninių naktį žmonės eidavo prie vandens praustis, kad įgautų jėgų, ūkininkai, saulei tekant, rasa šlakstė javus, prausėsi patys. Žolynais ne tik puošdavo namus, bet ir pindavo vainikus, burdavosi. „Buvo paprotys – naktį įlįsti per langą, kur miega Jonas ar Janina, ir padėti puokštę gėlių. Varduvininkus taip pat sodindavo į kėdę, kilnodavo, padainuodavo. Jonai, Janinos vaišindavo susirinkusius pyragais, sūriu, medumi, alumi,“ – pasakojo N. Vasiliauskienė. Moteris teigė, kad šventės apeigos buvo susijusios su darbo papročiais ir kasdienybe. Kadangi birželio pabaigoje užklupdavo liūtys, vėtros, kaitros ir tai sunaikindavo javus, žmonės tikėjo, kad aukodami dievams išvengs nesėkmių.

Kai kurios senosios Joninių tradicijos atgaivintos ir Kretingos rajono gyvenvietėse.

Netrūko liaudiškos muzikos KRETINGOS MIESTE skambėjo Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblio „Gervelė“, kuriam vadovauja Elena Šalkauskienė, vokalistų atliekamos liaudies dainos, skambant „Kupolio rože“, į dangų kilo Joninių laužo kibirkštys.

Dainų, šokių, linksmybių Kretingos šventėje netrūko įvairaus amžiaus žmonėms.

Pasveikinti 70-metį šiemet švęsiantys Kretingos rajono varduvininkai: Jonas Jonauskas, Jonas Ruokis, Jonas Endriuška, Jonas Bertužis, Janina Kupšienė, Janina Valiuškienė, Janina Ketlerienė, Janina Gagilienė, Janina Narkuvienė. Šventėje dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Ročys varduvininkams linkėjo stiprios sveikatos, geros nuotaikos. Kreipdamasis į jaunimą, jis pridūrė, kad Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja naujagimių, kuriems suteikiamas vardas Jonas, todėl palinkėjo, jog vaikų šiuo vardu tik daugėtų. DUPULČIUOSE prieš beveik tris

mėnesius susikūrusios bendruomenės narius Joninių šventė į šokių aikštelę ir prie laužo sukvietė pirmąkart.

„Mano tikslas – suvienyti bendruomenės narius. Norėtųsi, kad žmonės, praeidami vienas pro kitą, pradėtų sveikintis, o ne nunarintų galvą,“ – sakė bendruomenės pirmininkė Danutė Maksvytienė, kurios manymu, tik tokios šventės, narių susiėjimai, pasikalbėjimai gali pasėti tarp žmonių vienybę.

Gyvenvietėje suorganizuota šventė vaikams „Gera pievoj tarp drugių“, kurios metu vaikai žaidė, minė mįsles. Vakare skambėjo Darbėnų kaimo kapelos „Ontrep“ muzika. Pasak bendruomenės pirmininkės, liaudišką muziką jie pasirinko dėl senų Joninių šventės tradicijų. „Be to, vyresniems kaimo gyventojams ji primena jaunystę, suvirpina širdį,“ – teigė D. Maksvytienė.

Vyriausias kaimo varduvininkas – Jonas Šileika, jauniausias – ketverių Jonas Rimgaila, kuriam vardą tėvai suteikė senelio garbei. Didžiausią džiaugsmą jauniausiam varduvininkui suteikė bendruomenės padovanotas senovinio automobilio modelis. Visi varduvininkai, tarp jų - ir Janina Ketlerienė, Jonas Knieža, Jonas Miegalis, Jonas Kuprevičius ir Jonas bei Janina Jonušaičiai, buvo pagerbti žolynų vainikais.

Dupultiškis Jonas Kuprevičius sakė, kad giminėje Janinų nėra, tik tėvo brolis buvęs Jonas. Joninių šventė J. Kuprevičiaus šeimoje nepamirštama – jo visada atvažiuoja pasveikinti draugai, giminės.

JOKŪBAVE Joninėms buvo skirta programa „Šiąnakt laimės žiedais lyja“.

Joninių švente džiaugėsi ir Jokūbavo bendruomenės moterys.

Kretingos centro Jokūbavo skyriaus vedėja Albina Buntinienė susirinkusiems papasakojo apie Joninių tradicijas, norintieji iš laukuose surinktų dobilų, ramunių pynė vainikus, merginos, ant medžio šakos mesdamos pačių pintą vainiką, galėjo išsiburti, kada ištekės. Jei vainikėlis užkibo ant šakos iš pirmo karto, mergina ištekės dar šiemet. Bendruomenė sveikino ne tik varduvininkus, bet ir šiais metais jubiliejus švenčiančius bendruomenės narius, kurių kaime yra 4.

Bendruomenės pirmininkas Viktoras Kairys sakė, kad varduvininkų Jokūbave – apie 10, bet žmonės neaktyvūs, dar nenoriai dalyvauja kaimo šventėse.

SALANTUOSE Joninės – tradicinė miesto šventė. Salantų miesto bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė teigė, kad nebuvo perkami koncertai, pardavinėjami alkoholiniai gėrimai. Iki pat aušros prie Gaidžio kalno skambėjo pačios bendruomenės atliekamos liaudies dainos, šokiai, gyventojai pynė vainikus, būrėsi.

RŪDAIČIUOSE „Pajūrio bendruomenės“ nariai prie tvenkinio ieškojo paparčio žiedo, vandenin leido žvakutes, vietoj fejerverkų į dangų skriejo helio balionai, Joninių laužo kibirkštys, savo muzika susirinkusius džiugino Kartenos ir Darbėnų saviveiklininkai, vadovaujami Rimanto Varkojaus ir Petro Pučkoriaus. Varduvininkų, anot „Pajūrio bendruomenės“ pirmininkės Gražinos Katkuvienės, gyvenvietėje yra apie 10. Janina Tirevičienė – vyriausia gyvenvietės Janina. Visiems varduvininkams, tarp jų - ir Janinai Daukšienei, Jonui Lazdauskui, Jonams Novikams ir Intoms įteikti Joninių vainikai.

NAUSĖDUOSE, pasak kaimo bendruomenės centro pirmininkės Justinos Gricienės, per Joninių šventę pagerbti ne tik Jonai, Janinos: Jonas Butkus, Jonas Mockus ir Janina Pelenienė, bet ir viena Rasa – Rasa Jablonskienė. Gyvenvietėje skambėjo kaimo kapelų muzika, dainos, kurias atliko Senosios Įpilties ir Salantų saviveiklininkai.

LAZDININKUOSE skambėjo vasaros šventės „Pašokime rasotoj pievoj“ akordai. Vienas jų – sportinės rungtys: tinklinis, krepšinio baudų mėtymas, svarsčio kilnojimas. Šventės metu grojo kaimo kapela, saviveiklininkai, pagerbti bendruomenės nariai, turintys Jono, Janinos vardus.

Jauniausias bendruomenės varduvininkas – Jonas Žymantas, kuriam dar nėra nė vienerių. Berniukui bendruomenė įteikė angelą sargą, kad šis jį saugotų visą gyvenimą. Jonines tradiciškai palydėjo laužas ir fejerverkai.

LAIVIUOSE Joninėms skirtas vienas iš edukacinių užsiėmimų ciklo „Pats išmok ir kitam padovanok“ renginių „Kupole, kupolėle“. Vyko piešinių augalų tematika konkursas. Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja Stasė Butkevičienė ir meno vadovė Lena Kaubrytė kartu su norinčiais išmokti pinti Kupolinių vainikus laukuose, pievose rinko gėles, žolynus, mokė pinti, pasakojo apie Rasų, Kupolinių tradicijas, apeigas, skambėjo liaudiškos dainos.

GRŪŠLAUKĖJE vyko sportinės rungtys: estafetės, krepšinis, tinklinis, šaudymas. Iš 10 kaime gyvenančių Jonų į šventę atvyko 5. Kultūros skyriaus vedėja Kristina Lauciutė sakė, kad jiems įteikti ąžuolų vainikai, simbolinės dovanos, fakelai, kuriais varduvininkai uždegė Joninių laužą. Šventėje koncertavo kaimo saviveiklininkai.

KARTENOJE skambėjo bendruomenės folklorinio ansamblio, Rūdaičių kaimo kapelos, vadovaujamos Stasio Lukausko, dainos. Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus vedėjos Martinos Žąsytienės teigimu, šventės „Ten, kur žalias vasarojus“ metu vainikais, gėlėmis pasveikinti Janina Vaičekauskienė, Jonas Rojus, Jonas Alonderis – vyriausias kaimo varduvininkas, kasmet dalyvaujantis ir vienas pirmųjų atvykstantis į šventę. Jam įteikta skrybėlė, tautinė juosta. Pagerbtas ir tądien vardadienį šventęs Aloyzas Kupšys.

KŪLUPĖNUOSE gyvena 23 Jonai, bet, bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės teigimu, šventėje dalyvavo tik 6 varduvininkai, kurie pagerbti ąžuolo vainikais: Jonas Klapatauskas, Jonas Pilelis, Janina Arlauskienė, Janina Venckienė ir dvi Janinos Paulauskienės. Šventę organizavo Kūlupėnų skyriaus vedėja Jovita Rimkuvienė, grojo kaimo kapela, vadovaujama Stasio Jucio. Moterys šventės metu iš lauko gėlių, žolių pynė vainikus, varduvininkai polkos žingsniu sukosi rateliuose.

KALNIŠKIŲ bendruomenės pirmininkė Rita Viskontienė sakė, kad kaime nėra nė vieno Jono, bet gyventojai vis tiek šventė Jonines, rinkosi prie laužo, bendruomenės narė Ema Miliutė dobiliukų vainikais papuošė susirinkusias moteris.

VYDMANTUOSE gyventojus džiugino dainų, šokių puokštė.

„Šventėje koncertavo gyvenvietės saviveiklininkų kolektyvai, moterų vokalinis ansamblis, vaikų šiuolaikinio šokio kolektyvas, folkloro kolektyvas „Žemčiūga“, klaipėdiškė Dalia Dvarionaitė ir žinomi atlikėjai – Vitalija Katunskytė, Valdas iš muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes“, – pasakojo kultūros skyriaus vedėja Jolanta Japertienė.

Visi į šventę atvykę varduvininkai tradiciškai apdovanoti vainikais. Vyriausia bendruomenės Janina – ponia Pečiulienė.

PADVARIŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ varduvininkams, kurių yra 8, direktorė Rima Narmontienė įteikė gėlių puokštes. Pasak užimtumo specialistės Daivos Pociuvienės, jau trečius metus globos namų gyventojams koncertą dovanojo Kurmaičių kaimo kapela, vadovaujama Nerijaus Jasinsko, pagal kurio dainas, muziką, globos namų gyventojai sukosi porose, rateliuose. Šventės dalyviai vaišinosi, gaivinosi gira, ledais.

Jauniausiam Dupulčių kaimo varduvininkui Jonui Rimgailai (kairėje) tėvai vardą suteikė senelio garbei.

Jonas nėra populiariausias vardas

Naujausiais Gyventojų registro duomenimis, 2013 metų antrąjį pusmetį tarp 10 populiariausių Lietuvos vardų, suteiktų mergaitėms ir berniukams, buvo Mato, Luko, Nojaus, Austėjos, Emilijos ir Liepos vardai, o Jono ir Janinos – nebuvo. Tai patvirtino ir Kretingos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius.

„Vardų neskaičiuojame, tik metų gale paskelbiame populiariausių suteiktų vardų sąrašą. Vardai Jonas, Janina į jį nepatenka,“ – teigė vyresnioji specialistė Regina Kvėderienė.

Joninių šventė, etnologės N. Vasiliauskienės teigimu, į Lietuvą atėjus krikščionybei, sutapatinta su šv. Jono, kuris Jordano upėjė pakrikštijo Jėzų, varduvėmis. Vardai Jonas, Janina – hebrajų kilmės, reiškia dievo Jahvės išklausytas, palaimintas.

„Yra apie 200 šventųjų, turinčių Jono vardą, kalendoriuje jie paminėti 15 kartų. Mes švenčiame Jono Krikštytojo gimtadienį – vienintelio šventojo, kurio minima ne mirimo, o gimimo diena,“ – teigė Etnografijos skyriaus vedėja.

Senoliai tikėjo, kad vardas suteikia žmogui tiek fizines, tiek charakterio savybes. N. Vasiliauskienė pasakojo, kad tikėta, jog Jonas – išmintingas, žavus, atviras, gudrus, sąžiningas, talentingas. Janina – tvarkinga, dora, atvira, nuoširdi, ištikima, švelni, turinti blaivų protą ir nemažai talentų. Senolių įsitikinimu, Jonai būna vidutinio arba aukšto ūgio, veidas retai kada gražus, kakta plati, nosis aštri ar trumpa, giliai įsirėžę antakiai, plaukai dažniausiai tamsūs.

„Auginant Jonuką, reikia skatinti jį mąstyti, užbaigti pradėtus darbus, nes savo laimę jis pasiekia pats,“ – sakė N. Vasiliauskienė. Nušienauti pievas ir susirinkti vaistažoles, kurias ne tik džiovindavo, bet ir apkaišydavo namų kampus, gyvulių tvartus, anot moters, tiek seniau, tiek dabar ūkininkai stengėsi iki Joninių. Per pačią šventę surinktos vaistažolės, senolių įsitikinimu, įgydavo magiškų galių.

„Po kelių dienų – birželio 29 d. – Petrinės. Tad po Joninių žemdirbiai vėl kimba į darbus: baigiama šienapjūtė, prasidės javapjūtė. Prieš javapjūtę moterys kruopščiai sutvarko namus, pjovėjai apsirengia švariais drabužiais,“ – pasakojo N. Vasiliauskienė.

Joninės, etnologės teigimu, valstybine švente paskelbtos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas