Mokėsi tvarkyti mėšlą ir nuotekas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuras rajono ūkininkams surengė kursus pagal mokymo programą “Mėšlo ir nuotekų tvarkymas”.

Kursų dalyviai R.ir R.Karazinų ūkyje

Kretingos rajono biuro konsultantės Giedrė Zdanienė ir Edita Silkauskienė supažindino ūkininkus su vandens taršos problemomis žemės ūkyje, aplinkosauginiais įstatymais, pateikė teigiamos ūkinės veiklos pavyzdžių, apibūdino ūkio ekonominius atitikties rodiklius paramai gauti, galimybes gauti finansavimą mėšlo įrangai įsigyti. Kretingiškių kolegos iš Skuodo Bronius Baipšys ir Karolina Mitkuvienė paaiškino, kaip reiktų sudaryti mėšlo tvarkymo planą, kaip apskaičiuoti mėšlidžių talpas, išaiškino pagrindines mėšlo tvarkymo taisykles, kalbėjo apie mėšlo šalinimo technologijas.

Kursų dalyviai lankėsi Kretingos rajono ūkininkų Rolandos ir Romaldo Karazinų ūkyje, kuriame vystoma pienininkystė ir kuriame laikomasi pažangių mėšlo ir nuotekų tvarkymo technologijų.

Ūkininkai į naujo tvarto statybą ir mėšlo bei nuotekų tvarkymą investavo 2 mln. litų. Ūkyje laikoma 200 galvijų, iš kurių – 90 melžiamų karvių. Galvijai yra grupuojami pagal amžių, laktacijos pradžią arba pabaigą, veršiavimosi laiką ir pan. Galvijai R. ir R. Karazinų ūkyje laikomi palaidai šaltuose tvartuose. R.Karazinienė teigė, jog palaidas laikymas turi savo pranašumų – karvės yra sveikesnės, lengviau pastebima ruja.

Karvės šeriamos vieną kartą per dieną. Atidavus visą dienos pašaro normą, karvės pačios renkasi ėsti tai, ką nori, bei ėda tuomet, kada užsimano.

R.ir R.Karazinai yra nusprendę melžiamas karves laikyti ne ilgiau kaip 3 laktacijas, nors bandoje esama ir 5-8 laktacijų karvių.

Ne per seniausiai bandą ūkininkai atnaujino, iš Vokietijos parsivežę 30 telyčių. Iš pirmaveršių telyčių R. ir R. Karazinai primelžia 30-40 litrų pieno. R.Karazinienė pripažino, jog ir mūsų – lietuviškųjų – karvių genetika yra gera, tačiau Lietuvos ūkininkai dar nemoka paauginti telyčių, kad šios gerai kergtųsi, duotų gausiai pieno.

“Aš pati telyčias užauginu iki pusės metų. Pašarą reikia subalansuoti taip, kad vystytųsi jauno gyvulio skeletas, raumenys. Tai, kad telyčia gerai išsivysčiusi, rodo jos svoris – pagal šiuolaikines rekomendacijas 12 mėnesių telyčia turėtų sverti 300-400 kg, o prieš apsiveršiavimą – 600 kg”, - kalbėjo R.Karazinienė.

Kad išvengtų daug žalos galvijams padarančios ketozės, viduriavimų, kitokių negalavimų, visoms galvijų grupėms ūkininkai taiko subalansuotą šėrimą. Paisydami firmos, su kuria bendrauja, konsultantų rekomendacijų, R. ir R. Karazinai į galvijų racioną įvedė cukrinius runkelius, specialiai apdorotą rapsą, palmių aliejų. Ūkyje stengiamasi gaminti gerą silosą - tokį, kuris galvijams teiktų energijos. “Kukurūzų siloso, apie kurį vis dažniau kalbama, dar nesame išbandę”, - sakė R.Karazinienė, kurios nuomone, ūkininkai turi ypač persiorientuoti, kai kalbama apie subalansuotą šėrimą: tuomet galvijas augintųsi ne riebalus, o raumenis, ir būtų maksimaliai produktyvus.

R.ir R. Karazinai yra įsirengę vieną efektyviausių skysto mėšlo šalinimo ir laikymo sistemų. Kursų dalyviai ir buvo supažindinti su jos veikimo principais.

• Rašyti komentarą (2)