Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Salantų kultūros centras tarnauja visam miestui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2014-04-22

Salantiškiai džiaugiasi, kad gavus Europos Sąjungos paramą Kultūros centras – prieškario žydų sinagoga, vietinių žmonių dar vadinama šoule - tapo vienu gražiausių ir turtingiausių statinių, kur susiburia viso miesto bendruomenė.

Šiuo simboliniu raktu Stasė Preibienė atrakino atnaujinto centro duris.

Renovacija – per metus

Ligi rekonstrukcijos iš senosios sinagogos pastate bebuvo likę tik keletas architektūrinių elementų. Pastato išplanavimas jau anksčiau buvusi pakeistas: statinys priskiriamas labiau stalininei architektūrai.

Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė pasidžiaugė, kad nuo 1950 m. neremontuotas statinys šiandieną atgijo naujam gyvenimui.

„Salantiškiai labai džiaugiasi gražiomis patalpomis, o svečiai stebisi, kad toks mažas miestelis su 2 tūkst. gyventojų išsaugojo senąją sinagogą ir pritaikė ją bendruomenės kultūriniams poreikiams. Per rekonstrukciją išsaugotos autentiškos kolonos, fasado lipdiniai su augaliniais motyvais. Salėje palikome senąjį sietyną. Net po ilgo laiko sugrįžę kraštiečiai stebisi, kaip nušvito senieji kultūros namai“, - kalbėjo centro vadovė. Ji taip pat pasidžiaugė, kad statinio vidaus ir išorės rekonstrukcija buvo įvykdyta per labai trumpą laiką – vos vienerius metus.

Statinys atnaujintas ir iš išorės – sutvarkytas fasadas, pakeisti langai, stogas, - ir iš vidaus: pagal projektą paliktas ankstesnis išplanavimas, tačiau atnaujintos sienos, įrengti šiuolaikiški kabinetai, tualetai, pakeisti baldai. I aukšte įkurdinta 231 vietos žiūrovų salė, įrengtas erdvus holas, o II aukšte - parodų salė ir 5 kabinetai kūrybinei veiklai, rūsyje - persirengimo kambariai ir sanitariniai mazgai. Bendras sutvarkyto Salantų kultūros centro su kiemu ir pagalbiniais pastatais plotas – per 600 kv. m, vien pagrindinio pastato plotas – 445,8 kv. m.

Salantų kultūros centras įkurdintas buvusioje žydų sinagogoje.

Pagerino gyvenimo kokybę

Renovacijos darbai iš viso kainavo 1 mln. 8,5 tūkst. Lt: „liūto dalį“ lėšų – 889,2 tūkst. Lt - skyrė ES Sanglaudos fondas, 90,2 tūkst. Lt – valstybė, o 29 tūkst. Lt – Kretingos rajono savivaldybė.

Sutvarkytas kultūros centras ir viešoji aplinka padidino Salantų miesto vizualų ir funkcinį patrauklumą, pagerino vietos gyventojams gyvenimo kokybę, sudarė geresnes sąlygas kolektyvų veiklai, o miestelio žmonėms - turiningai leisti laisvalaikį.

S.Preibienė sakė, kad Salantų kultūros centre, kuriam priklauso Juodupėnų ir Laivių kaimų skyriai, yra 12,25 darbuotojo etato, veikia 16 meno mėgėjų kolektyvų, kuriuos lanko 161 asmuo, ir 5 klubai - juose 91 narys. Renovacijos darbų pabaigos labiausiai ir laukė šie Salantų kultūrinio gyvenimo puoselėtojai, kurie, nepaisant vykusių statybos darbų, nenutraukė savo veiklos.

Per 2013 m. Salantų kultūros centro kolektyvai surengė 210 renginių – klasikinės, liaudies ir pramoginės muzikos koncertų, parodų, edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo per 41 tūkst. lankytojų.

„Miestelio žmonės pamėgo tradicinius Trijų karalių ir Užgavėnių karnavalus, Jorės, Rasų šventes, tradicines Žvejų varžybas ant Pesčių tvenkinio, šaškių – šachmatų turnyrus, Salantų miesto šventę, kapelų vakarones ir kt. O atsinaujinęs Kultūros centras tarnauja miestelio žmonėms ne vien kaip kultūros židinys, bet ir – sveikatinimo, edukologijos, visuomeninis centras“, - tvirtino vadovė.

*

„Salantų kultūros centro rekonstrukcijos ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymo“ projektas buvo įgyvendintas pagal 2007 – 2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.

Nėra žinoma tiksli statinio statybos pradžia: išliko nuotraukų, kuriose užfiksuota sinagoga 1910 m. Kitoje nuotraukoje – šis pastatas, nukentėjęs nuo prieškariu miestelyje kilusio gaisro, remontuojamas.

Prieškariu Salantuose gyveno itin stipri žydų bendruomenė: 1940 m. Salantuose gyveno 2 tūkst. gyventojų - panašiai, kaip ir dabar, 700 iš jų buvo žydai. Dar ir dabar patys seniausi salantiškiai mena juos buvus gerais siuvėjais, gydytojais, vaistininkais.

Miestelyje jie turėjo ne tik savo maldos namus – sinagogą, vadinamą šoule, bet ir Žydų liaudies banką, veikė smulkių prekių krautuvės. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę. Prieš kelerius metus Salantų žydų palikuonys buvusią sinagogą buvo įtraukę į grąžintinų objektų sąrašą - pageidavo kompensacijos pinigine išraiška, tačiau šiuo metu pretenzijų į jį nebereiškia.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas