|
|
|
„Facebook“ išnaudoja sukčiai
Policija sulaukia vis daugiau pranešimų apie žmones, kurie nukenčia, norėdami įsigyti daiktų iš prekiautojų internetinėje svetainėje „Facebook“. Vos gavę į jų nurodytą sąskaitą pervestus pinigus, tariami pardavėjai dingsta, taip ir nepristatę žadėtosios prekės. Už tokio „kabliuko“ pakibo nepilnametė kretingiškė, kuri balandžio 9 dieną pagal skelbimą internetiniame tinklalapyje „Facebook“ radusi parduodamą telefoną „Samsung Galaxy S2“ prišnekino savo mamą jį nupirkti. Į pardavėjos, pasivadinusios Alonos Voronko vardu, nurodytą sąskaitą moteris pervedė sutartą sumą – 250 Lt, tačiau telefono taip ir nesulaukė. Dingo ir pati pardavėja. Dar vienas septyniolikmetis kretingiškis tikėjosi naudingai išmainyti savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“ į geresnį – „Samsung Galaxy S4“. Tokius mainus vaikinas sutarė su nepažįstamu asmeniu, kuris internetinėje svetainėje www.facebook.lt prisistatė Šarūnu. Kretingiškis jam balandžio 7 dieną išsiuntė savo mobiliojo ryšio telefono aparatą Šarūno nurodytu adresu – Bistryčios g., Vilnius, tačiau iki šiol nesulaukė Šarūno pažadėtojo telefono. Kretingiškis patyrė 900 Lt turtinę žalą. Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Nerijus Japertas teigė, kad būtent jauno amžiaus žmonės dažniausiai ir nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų „Facebook“ puslapyje. „Nepilnamečius ypač vilioja mobilieji telefonai, kurie siūlomi įsigyti už itin mažą kainą. Vien ji apdairiam žmogui turėtų kelti įtarimą – kas norėtų pusvelčiui parduoti gerą daiktą? - teigė N. Japertas. – Nukentėjusiųjų nuo nesąžiningų pardavėjų internetinėje erdvėje daugėja visoje šalyje. Ir mes turime pranešimų, jog žmonės apsigavo pirkdami ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir maisto papildus, insulino pompas, kitas prekes.“ Gali būti, kad jaunimo, kuris įpratęs bendrauti „Facebook“ svetainėje, pasitikėjimą nulemia tai, jog pardavėjai savo anketose nurodo vardą ir pavardę, įsideda savo nuotraukų. Taigi virtualus bendravimas vyksta tarsi su realiu žmogumi. „Tačiau galima susikurti ir išgalvotą anketą, į ją įsidedant ne savo nuotraukas, o svetimo žmogaus – nukopijuotas iš interneto platybių“,- perspėjo N. Japertas, kuris ragino ir nepilnamečius, ir jų tėvus būti atsargesniems prekinantis internete. N. Japerto pastebėjimu, svetainėje „Facebook“ kyla ir kitokių teisės pažeidimų – į policiją neretai kreipiasi žmonės, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti viešai išsakytų komentarų apie juos.
|
|
