Talentas ir valia prasiskleidžia baleto žiedais

Kretingos publika turėjo išskirtinę galimybę pasigrožėti šokių aristokrato – baleto – vaizdais, kuriuos Kultūros centro scenoje piešė jaunieji Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus šokėjai. Tarp jų – ir kretingiškės 14 metų Justė Petrauskaitė bei 13 metų Laura Paulauskaitė, kurių troškimas šokti buvo toks didelis, jog visai negąsdino gyvenimas toli nuo tėvų namų ir reikalavimas laikytis griežtos disciplinos.

Baleto pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė skatino nebijoti talentingus vaikus išleisti mokytis į Vilnių – tėvų nerimas ištirpsta pamačius, kaip aktyviai vaikai pasineria į meninę veiklą.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto šokėjai kretingiškiams pristatė koncertinę programą – pirmoje dalyje atliko divertismento iš L. Minkaus baleto „Pachita“ ištrauką, antrojoje – šokio spektaklį „Metų laikai“.

Tarp jaunųjų šokėjų, kurie, įtemptomis pėdomis tarsi grakščiomis adatėlėmis, atrodė, švelniai bado ne tik sceną, bet ir žiūrovų širdis, didžiausią jaudulį išgyveno J. Petrauskaitė ir L. Paulauskaitė.

„Susirinko artimieji – būtų skaudu juos nuvilti“, - po koncerto prisipažino gėlėmis apipiltos mergaitės.

Begalinis noras šokti

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje baleto J. Petrauskaitė mokosi ketvirtus, L. Paulauskaitė – antrus metus, ir abi jos jaučiasi laimingos, galėdamos pasinerti į šokio stichiją, kuria susižavėjo dar tuomet, kai, besimokydamos Kretingoje, šokių pamokas lankė Kretingos meno mokykloje pas žinomą choreografę Živilę Adomaitienę.

„Jokiu būdu“,- taip, pasak L. Paulauskaitės iš pradžių reagavo jos mama, išgirdusi apie pasiūlymą jos dukrai mokytis Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. „Bet mano noras buvo begalinis. Supratau, kad aš būtinai turiu važiuoti į baleto mokyklą“,- sakė L. Paulauskaitė.

J. Petrauskaitė prisiminė, kad ir jos situacija buvusi labai panaši, tik artimuosius ramino mintis, kad Vilniuje mergaitė nebus viena – ten gyveno jos vyresnėlė sesuo. „Žavi judesių grakštumas, plastiškos rankos, spektaklio istorijos, dovanojančios gražią pabaigą“,- J. Petrauskaitė teigė negalėjusi atsispirti baleto traukai.

Gyvenimo sąlygos – nemokamai

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja baleto ugdymui Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė sakė, kad nerimą išgyvena visi tėvai, savo ką tik keturias klases baigusį vaiką išleisdami mokytis į Vilnių.

Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje besimokančios kretingiškės Justė Petrauskaitė (kairėje) ir Laura Paulauskaitė teigė, kad didžiausią jaudulį išgyveno, pasirodydamos Kretingos scenoje – ten, kur jos ir pamilo šokį.

„Sunkiausias būna pirmasis pusmetis, kol mokiniai įpranta prie naujos aplinkos, o tėvai pamato, jog jų vaikai yra užimti, turi daug veiklos: 4-5 val. per dieną jie šoka, o kur dar koncertai, spektakliai, visa tai tampa jų gyvenimo būdu. Kaip sekasi mokslai, tėvai gali matyti ir elektroniniame dienyne, be priežiūros vaikai nelieka ir bendrabutyje, kuriame gyvena nemokamai“,- pasakojo L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, kurią ir po koncerto Kretingoje apsupo tėvai su vaikais, svajojančiais mokytis baleto.

Padrąsinti dalyvauti naujų mokinių priėmime ir buvo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vizito į Kretingą tikslas. „Priimame vaikus jau nuo I klasės, tačiau ne visi tėvai tokius mažus vaikus nori išleisti. Tad didysis priėmimas, kai atvyksta vaikai iš kitų miestų, yra į penktas klases“,- teigė L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Sunkų darbą atperka aplodismentai

Visą informaciją apie mokinių priėmimą galima rasti mokyklos svetainėje, tačiau L. Puodžiukaitės-Lanauskienės teigimu, apie baletą svajojantys vaikai bei tėvai dėl perspektyvų gali pasikonsultuoti jiems patogiu metu, nors ir savaitgalį – pavyzdžiui, planuojant viešnagę į Vilnių bei iš anksto susitarus dėl susitikimo su baleto mokytojais.

„Kažkada su kolegomis skaičiavome: dauguma vyrų – baleto solistų - yra iš Žemaitijos. Nežinia, iš kur toks sutapimas, bet, matyt, jiems padėjo žemaitiškas užsispyrimas“,- sakė L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Trapaus grožio kerai, kurie paklūsta jaunųjų baleto šokėjų mostams

Kad mokantis baleto reikia daug valios, patvirtino ir J. Petrauskaitė bei L. Paulauskaitė. „Griežta disciplina, mažai laisvo laiko ir didelis fizinis krūvis. Tačiau išlietą prakaitą atperka žiūrovų aplodismentai,- kalbėjo J. Petrauskaitė. – Sunkiai dirbame, ir mokytojų pastabos ne visada yra malonios. Bet žinau: viskas dėl to, kad tobulėtume, mokytojai mums stengiasi padėti. Esu įsitikinusi, kad didžiausią įtaką baleto šokėjo sėkmei visgi turi ne puikūs fiziniai duomenys, bet sunkus darbas, darbštumas.“

• Rašyti komentarą (0)