Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sugavo ne tik žuvį, bet ir baudą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2014-03-18

Brakonieriai, tinklais sugavę įspūdingo dydžio laimikį, gamtai padarė 60 tūkst. Lt žalos.

Du kretingiškiai nespėjo pasidžiaugti Minijos upės turtais – kai su įspūdingu laimikiu gumine valtimi parplaukė į krantą, čia juos pasitiko aplinkosaugininkai. Šie suskaičiavo: per maždaug keturias valandas septyniais tinklais brakonieriai sugavo tiek žuvies, kad gamtai padaryta žala siekia 60 tūkst. Lt.

Šią sumą abu kretingiškiai privalės atlyginti solidariai. Be to, brakonieriams gresia ir administracinė atsakomybė – bauda nuo 400 iki 1 tūkst. Lt. Bus konfiskuoti ir tinklai bei guminė valtis.

„Kadangi brakonieriai žuvį gaudė Minijos ichtiologiniame draustinyje, skaičiuojant padarytą žalą, taikomi tris kartus didesni jos atlyginimo įkainiai. Pavyzdžiui, lydekos įkainis yra 500 Lt, 1 kg ešerių ar kuojų – 30 Lt, tad sugavus tokias žuvis saugomame vandens telkinyje įkainis yra dauginamas tris kartus,- paaiškino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. – Minija yra ichtiologinis draustinis, dėkinga buveinė žuvims veistis. Tai matome ir iš įspūdingo laimikio, kurį pavyko sugauti per vos kelias valandas: žuvys didelės, jos – įvairių rūšių.“

Vienos žuvys yra įvertinamos skaičiuojant jų vienetus, kitos – svorį, tad aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad į kretingiškių tinklus iš viso pateko: 23 kg kuojų ir ešerių, taip pat 15 lydekų, 4 šapalai, 3 karšiai ir 44 žiobriai.

Sulaukė krante

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, dirbdami drauge su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, kretingiškius brakonierius nutvėrė Minijos upėje, ties Rubulių kaimu naktį iš kovo 13 dienos į 14-ąją.

Vitalis Marozas teigė, kad brakonierių bandymas išsisukti subliūško, kai jie sužinojo, kad pasaloje buvo stebimi visas 4 valandas, kol darbavosi upėje.

Turėjome šiokios tokios informacijos, kad gali pasirodyti brakonieriai, tad vieną vakarą vykdėme pasalą, tačiau nieko nesulaukėme. Į tas pačias vietas sugrįžome kitąkart – tuomet pastebėjome automobilį, supratome, kad kažkas jau vyksta“,- pasakojo A. Marozas.

Aplinkosaugininkai nutarė netrukdyti brakonieriams darbuotis ir sučiupti juos tada, kai šie sugrįš į krantą, prie savo automobilio. Naudodamiesi termovizoriumi, jie išsiaiškino, kad valtyje plaukioja ir tinklus merkia, juos tikrina du žmonės.

„Brakonierius pastebėjome apie 21 val., o su laimikiu ir tinklais į krantą jie atplaukė apie 1 val. nakties. Jie labai nustebo mus pamatę, nes buvo įsitikinę, kad darbuojasi vieni. Vienas vyrų bandė ir bėgti, tačiau netoli tenubėgo – buvo sučiuptas“,- pasakojo V. Marozas.

Tinklais užtvėrė apie 200 metrų

Anot V. Marozo, nelegaliai žuvis gaudę vyrai iš pradžių bandė gintis – esą tinklai ir laimikis yra ne jų. Tačiau jų pasiteisinimai subliuško sužinojus, kad visas keturias valandas, kol jie merkė ir traukė tinklus, buvo stebimi aplinkosaugininkų. Be to, ne jų naudai „kalbėjo“ ir tai, kad rasta priemonių, reikalingų brakonieriavimui, pavyzdžiui, automobilyje, su kuriuo vyrai atvyko, buvo didelės talpos žuvims sudėti.

„Mėgėjiškos žvejybos taisyklės numato, kad vandens telkinyje pastebėjus tinklus, negalima prie jų liestis – reikia apie tai iš karto pranešti aplinkosaugininkams ir tik jie turi teisę ištraukti tinklus. Todėl apie kokius nors neva svetimus tinklus savoje valtyje negali būti nė kalbos“,- teigė V. Marozas.

Išsiaiškinus brakonierių tapatybes, nustatyta, kad tai 1980 ir 1982 metais gimę Kretingos miesto gyventojai. Vienas jų už brakonieriavimą jau buvo baustas 2011 ir 2012 metais.

V. Marozas pasakojo, kad prireikė pusantros valandos, kol buvo suskaičiuotas visas laimikis, įkliuvęs į septynis brakonierių tinklus, kurių kiekvieno ilgis – apie 30 metrų.

Žuvys atiteko žvėrims

V. Marozo manymu, brakonieriai sugautas žuvis būtų pardavę – patiems suvartoti jų tiek daug tiesiog būtų buvę neįmanoma. Tačiau brakonieriai, kurie prisipažino niekur oficialiai nedirbantys, neatskleidė, kur ir kaip būtų dėję žuvis.

Dabar brakonierių sugautas laimikis, paaiškino V. Marozas, atiteko Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnams. „Ši žuvis vartoti žmonėms nebūtų tinkama, nes jos laikymas neatitinka sąlygų, reikalaujamų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“,- paaiškino V. Marozas.

V. Marozas paaiškino, kad Minijoje galima žvejoti, tačiau teisėtais būdais ir laikantis draudimų laikotarpių. Šiuo metu negalima žvejoti lydekų – nuo vasario 1 dienos įsigaliojęs draudimas galios iki balandžio 20 dienos. Tad šiuo metu, teigė V. Marozas, daugiausiai dėmesio ir skiriama tiems vandens telkiniams, prie kurių gali lankytis brakonieriai, nusitaikę į lydekas. „Tačiau rengiame reidus ir kitur. Ir ta vieta, kur buvo nutverti du kretingiškiai, buvo nuolat stebima“,- teigė V. Marozas.

Padeda ir visuomenė

Nuo kovo 13 dienos apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus galima pranešti ir bendruoju pagalbos telefonu 112. „Skambučių sulaukdavome ir anksčiau, nes mūsų telefonai yra viešai skelbiami: pilietiški žmonės praneša apie įtartinus asmenis. Reaguojame į kiekvieną pranešimą“,- teigė V. Marozas.

Jis pasidžiaugė, kad aplinkosaugininkams talkina ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – du jų dalyvavo ir reide sulaikant kretingiškius brakonierius. „Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalba yra labai reikalinga: didesnės pajėgos padeda greičiau surinkti informaciją, sučiupti brakonierius. O tai nėra paprasta, nes brakonieriai dažnai bando pabėgti arba pasipriešinti“,- teigė V. Marozas, pasidžiaugęs, kad Klaipėdos regione iš viso yra apie 100 neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas