|
|
|
Kazimieras Galdikas grįžta
Šiomis dienomis rajono Savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas gavo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą jo įsakymu iš darbo 2013-ųjų gegužę atleisto Kazimiero Galdiko prašymą informuoti, kada, kaip, kokia tvarka šis gali vėl pradėti vykdyti Salantų seniūno pareigas. Praėjusių metų rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme K. Galdikas bylą dėl nuobaudos ir atleidimo pralaimėjo, tačiau šių metų vasario 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas jam buvo iš dalies palankus. Nežiūrėjo pro pirštus Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pakankamai įrodymų, leidžiančių teisingai suskaičiuoti K. Galdikui priklausančių išmokų dydį, todėl ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi Kretingos rajono savivaldybė yra nurodžiusi, jog seniūnas jai padarė 41 tūkst. 399,71 Lt turtinę žalą, K. Galdikas teismo prašo jam priteisti tiek pat neturtinės žalos atlyginimo. „Aš nesiimu kritikuoti teismų darbo, bet manau, kad Vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne esmę, o žodžių žaismą,– paprašytas pakomentuoti, sakė V. Domarkas. – Galdikas laimėjo iš teisinės pusės, bet iš žmogiškosios – ne“. Direktoriaus supratimu, esmė ta, kad lengva ranka buvo ištaškytas valstybės turtas, Savivaldybei padaryta žala. „Atleisti seniūną iš pareigų – ne vienašališkas mano sprendimas, o pasitarus su jo veiksmus tyrusia Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Virginijos Šoblinskienės vadovaujama komisija“,– sakė jis. Direktorius teigė niekada jokių asmeninių ambicijų K. Galdiko atžvilgiu neturėjęs. Tačiau į seniūno veiksmus negalėjęs nereaguoti, juolab kad to prašė apie šešiolika vyresnio amžiaus salantiškių, kurie matė iš Regioninio parko nežinia kur miškovežiais gabenamą medieną, ir sunerimę klausė, kas čia vyksta. „Kai ėjau į Savivaldybės administracijos direktoriaus postą, socialdemokratų frakcijai, pagaliau visai rajono tarybai pasižadėjau stiprinti valdininkų kontrolę ir atsakomybę. Tai buvo dar viena priežastis į gyventojų pranešimus nežiūrėti pro pirštus. Dabar man prieš juos nesmagu, kad negalėjau padėti“,– apgailestavo V. Domarkas. Paklaustas, ar, K. Galdikui grįžus, „ant ledo“ neliks dabar seniūno pareigas einanti Sigutė Jazbutienė, jis sakė: "Profesionaliai darbuotojai darbo visada atsiras“.
Proceso nestabdė Salantų regioniniame parke 2012 m. vykstant rekonstrukcijos darbams, rangovo pasitelktas subrangovas – įmonė „Svaruna“ – kirto medžius ir krūmus. Vietiniams žmonėms sukrutus, kur jie vežami, ir klausimais nepaliaujant atakuoti Savivaldybės, administracijos direktorius teigė pirmiausia skambinęs seniūnui išsiaiškinti, liepęs stabdyti procesą, nukirstus medžius ne kažkur vežti, o krauti į krūvas, spręsti, kuriuos panaudoti miesto bendruomenės reikmėms, kuriuos nepasiturintiems gyventojams išdalinti kaip malkas. Bet ta našta seniūnui pasirodžiusi per didelė, jis nepaklusęs, tik ieškojęs priežasčių pasiteisinti. K. Galdikas pasirodė neperkalbamas: esą medienos pavertimas malkomis reikalautų papildomų sąnaudų. Iš viso buvo nukirsti 837 medžiai, naudoti tinkama mediena sudarė 417 kub. m. Šiek tiek nukirstų medžių buvo perduota Salantų ugniagesių komandai, šiek tiek - miesto gimnazijai, parapijai, truputis - seniūnijos reikmėms, tačiau didžiąją dalį seniūnas tiesiog atidavė medžius kirtusiai bendrovei, kad išvežtų biokuro gamintojams, ir taip pasidengtų išvežimo sąnaudas. V. Domarkui tai – nesuprantama. „Neturėdamas įrodymų aš negaliu teigti, tačiau sveika logika sako, jog kažin, ar tokį didelį kiekį medienos atidavė už ačiū“,– svarstė jis. „Pajūrio naujienos“ susisiekė ir su bylą prieš rajono Savivaldybę laimėjusiu K. Galdiku. – Kodėl apsisprendėte bylinėtis, ar tokio teismo sprendimo tikėjotės? – Nemanau, kad žmogus, kurio teisėti interesai pažeidžiami ar yra neteisingai apkaltintas, turi nulenkti galvą ir susitaikyti. Principai, kuriais vadovaujuosi gyvenime, – dora, sąžinė ir teisingumas. Tad, jei į juos kėsinamasi, – darysiu viską, kad apginčiau. Kadangi buvau teisus, apsispręsti buvo nesunku. Esu įsitikinęs, jog teisingumą rasti Lietuvos teismuose galima, todėl tikėjausi man palankaus teismo sprendimo. - Pakomentuokite šį sprendimą. – Man atstovavę advokatai, išnagrinėję atleidimo iš darbo aplinkybes ir dokumentus, rado daugybę savivaldybės administracijos padarytų pažeidimų skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Buvo nustatyta virtinė rimtų procedūrinių pažeidimų – nebuvau tinkamai informuotas, kuo esu kaltinamas, nevertinta, kuo pasireiškė mano kaltė – juk pati savivaldybė nėra nustačiusi tvarkos, kaip elgtis su parko mediena. Nevertintos lengvinančios aplinkybės – Salantų seniūnu dirbau 19 metų be jokių nuobaudų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiklausė į šiuos argumentus, panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą atleisti mane iš pareigų kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei grąžino mane į darbą. Klausimą dėl kompensacijos už neteisėtą atleidimą grąžino nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Sutarties su man atstovavusiais advokatais po teisinių procesų nutraukti neketinu – sutarėme, kad galiu bet kada kreiptis teisinės pagalbos, jei toks poreikis iškiltų ateityje man einant Salantų seniūno pareigas. – Ar labiau išgyvenote, kad reikės palikti mėgstamą darbą, ar dėl kaltinimo iššvaisčius savivaldybės lėšas? Pykstate ant tų, kurie Jus tuo apkaltino ir atleido iš darbo? – Labiausiai išgyvenau dėl patirtos neteisybės. Buvau kaltinamas neteisėtai išdavęs leidimą kirsti medžius – bet juk leidimas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, kurios prižiūri saugomas teritorijas, tokias, kaip Salantų parkas. Buvau kaltinamas neteisėtai atidavęs parko medieną išvežti kirtimus vykdžiusiam rangovui – tačiau tokia praktika egzistavo Kretingos rajono savivaldybėje. Be to, mane kaltinę asmenys nesigilino, kokia tų medžių būklė, kokių papildomų lėšų reikėjo juos supjauti, sukapoti, išvežti. Visa tai būtų daroma Savivaldybės sąskaita, ir šios lėšos būtų didesnės negu tų medžių vertė. Jaučiausi priėmęs teisingą sprendimą, be to, apie jį buvau informavęs ir Kretingos rajono savivaldybės administraciją. Skaudu, kad, be atleidimo iš darbo, visas šis reikalas buvo perduotas tirti FNTT bei Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Beje, vėliau tie tyrimai nutraukti, nenustačius pažeidimų. Apie mane rašė spaudoje su rubrikomis „Nusikaltimai ir nelaimės“, apibūdino kaip didžiausią nusikaltėlį. Nejaučiu pykčio asmenims, inicijavusiems atleidimą iš darbo, FNTT bei prokuratūros tyrimą. Tačiau Kretingos rajono savivaldybė dėl šių veiksmų patyrė nuostolių – išlaidos advokato pagalbai, konkurso į seniūno pareigas organizavimo išlaidos, galimos kompensacijos tiek man, tiek asmeniui, iki mano grąžinimo į darbą ėjusio Salantų seniūno pareigas. Tai nėra maža suma. Manau, kad šie mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti panaudoti kitaip – pavyzdžiui, toliau gražinant Salantų miestą. – Buvote ilgametis seniūnas. Apžvelgęs per tiek metų nuveiktus darbus, kokius laikote reikšmingiausiais? – Salantų miesto taryba 1993 m. mane išrinko Salantų miesto meru, o 1995 m., Lietuvoje panaikinus žemesniosios pakopos savivaldybes, buvau paskirtas Salantų seniūnu. Per tuos metus teko spręsti įvairias problemas. Viena pirmųjų svarbesnių buvo inicijuoti Salantų komunalinio ūkio likvidavimą. Visą turtą – neveikiančią techniką bei įsiskolinimus – ir visas įmonės funkcijas teko prisiimti merijai. Pamažu esamą techniką pavyko suremontuoti, įsigyti dalį naujos. Savo jėgomis tiesėme nuotekų tinklus, teko vykdyti gatvės apšvietimo tinklų rekonstrukcijos projektus. 1996 m. pirmą kartą šventėme miesto šventę, kuri tapo tradicine. Taip pat teko rūpintis miesto herbo ir vėliavos kūrimu. – Kas paskatino dalyvauti projekte ir imtis parko tvarkymo darbų? Gal galėjote apsieiti be to? Kam tas rūpestis? – Miesto parką stengėmės, kiek įmanydami, tvarkyti – grėbėme lapus, šienavome, rinkome šiukšles, tačiau jis nebuvo reprezentatyvus. Augmenija – skurdi, medžiai ligoti, todėl norėjosi, kad parkas įgautų naują veidą. Dar prieš penkiolika metų su Regiono parko direkcija pradėjome svarstyti galimybę atnaujinti šią svarbią miesto dalį. Seniūnija iš savo biudžeto buvo skyrusi lėšų parko topografinei nuotraukai daryti. Kiek vėliau Regiono parko direkcija rado lėšų projektavimo darbams. Deja, kol buvo gautos lėšos projektui įgyvendinti, techninis projektas paseno, ir jį teko koreguoti. 2012 m. buvo pradėti parko rekonstrukcijos darbai. Dabar visi salantiškiai džiaugiamės išgražėjusiu ir atsinaujinusiu miesto parku. – Ar parkas - mėgstama gyventojų pasivaikščiojimo vieta? Kuo jis įžymus? – Salantų parko istorija siekia kelis šimtmečius. Jis buvo suformuotas prie Salantuose buvusio dvaro, kurį valdė didikai Vainos ir Gorskiai. Tačiau XX a. pradžioje, sunykus Salantų dvarui, buvo iš dalies apleistas ir miesto parkas. Jame buvo įrengta futbolo aikštė, egzotinius ir retesnius augalus keitė savaime žaliuojantys medžiai. Nors nepasižymėjo ypatingu grožiu, parką mėgo miesto gyventojai, ypač jaunimas. Čia šventėme šventes, sportavome. Po rekonstrukcijos parkas tapo dar patrauklesnis: matau nemažai vaikštančių ir vyresnės kartos salantiškių, besigėrinčių naujais vaizdais. – Regis, stengėtės dėl salantiškių – kad jie gyventų jaukiau, gražiau, tačiau būtent iš tų pačių žmonių pusės kritikos strėlės ir lėkė dėl tų nukirstų medžių. Kaip manote, kodėl? – Manau, kad kiekvienas pokytis gali sukelti įvairų reakcijų. Žmonės dažnai būna susiję su esama situacija – mažame mieste, tokiame kaip Salantai, parko tvarkymo darbai yra didelis įvykis. Tai kartu ir sudėtingas procesas, kurį koordinuoja savo srities profesionalai – saugomų teritorijų bei kraštovaizdžio specialistai. Žmonių klausimai gali kilti iš paprasčiausio nežinojimo, kas bus ateityje – kaip atrodys tas parkas, ar bus pasodinta naujų augalų. Ši situacija parodė, jog visuomenę būtina daugiau informuoti apie svarbius procesus. Grįžęs į seniūno pareigas, Kretingos rajono savivaldybės administracijai ketinu teikti siūlymą labiau viešinti tokius projektus žmonėms suprantama kalba – Savivaldybės interneto tinklapyje, vietos spaudoje. – Kur ir kuo dabar dirbate? Ar įdomi ta veikla? - Iki teismo sprendimo dirbau statybos bendrovėje, kuri vykdo pastatų renovacijos darbus. Darbo pobūdis, žinoma, skyrėsi, tačiau įgijau naujos patirties, kuri padės man toliau dirbant Salantų seniūnu. Su statybos bendrove esu suderinęs darbo sutarties nutraukimo reikalus ir, iš Savivaldybės administracijos gavęs žinią, nuo kada galiu vėl pradėti eiti Salantų seniūno pareigas, grįšiu į savo darbovietę – Salantų seniūniją, toliau dirbsiu Salantų labui.
|
|
