Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 62 %
Naktį5°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Krašto istoriją lipdo lyg bitė korį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2014-02-28

Kretingiškė 42-jų Jolanta Klietkutė apdovanota ypatinga dovana: jos darbas bei pomėgis persipynę, vienas kitą papildo ir panardina į tolimesnę ieškojimų gelmę. Ji – internetinės „Kretingos krašto enciklopedijos“, kuriamos M.Valančiaus viešojoje bibliotekoje, sudarytoja bei žinovė ir tuo pat metu – fotografė, kolekcininkė ir dviejų spausdinti rengiamų leidinių autorė.

Aukcione įsigytame senoviniame Jolantos Klietkutės albume – nuotraukos, iš kurių tarsi mozaika dėliojasi mūsų krašto istorija.

Sistemina žinias apie paveldą

J. Klietkutė sakė, jog bendradarbiauti su biblioteka pradėjusi dar 2007 m., šiai ėmus įgyvendinti „Kretingos krašto enciklopedijos“ projektą - ją pakvietė rinkti medžiagą apie rajono bažnyčias, religines bendruomenes, vienuolynus. Po to ji praėjo kitą etapą – parengė šios enciklopedijos nuotraukų galeriją.

„Taip pamažėle mane jaukinosi biblioteka, o aš - ją. Kurį laiką buvau bedarbė: mane pakviesdavo padirbėti bibliotekoje per viešųjų darbų programą“, - pasakojo J.Klietkutė, šį darbą išvien su kolegėmis Asta Kuktoroviene bei Jurgita Bružiene pusmetį jau dirbanti nuolatos. Jai patikėta rinkti žinias apie Kretingos rajono paveldą.

„Mano darbas – lyg mozaika: enciklopedija dėliojama atskirais blokais. Dabar renku medžiagą apie kultūros paveldą, bet tuo pat metu lyg korys ji aplimpa kita informacija: išaiškėja netikėtų istorinių faktų, kaupiasi žinios apie asmenybes, jų biografijas, šeimų ir giminių genealogiją. Daug faktų atsiskleidžia, susitikus su gyvais įvykių liudininkais ar amžininkais“, - kalbėjo J.Klietkutė.

Ji pasidžiaugė ir kolegiška bendryste su Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku. |Jo knyga apie Kretingą ant mano stalo guli lyg darbinė Biblija“, - juokavo bibliotekininkė.

Ji pastebėjo, kad ir pati biblioteka yra lobynas, kurioje gausiai prikaupta istorinės medžiagos, - šią taip pat susistemina ir perkelia į internetinę erdvę.

Tačiau, ji įsitikinusi, jog ir viso žmogaus gyvenimo neužtektų tam, kad išsamiai galėtų pateikti medžiagą apie 750 Kretingos rajone esančių kultūros paveldo objektų.

Rengia du istorinius leidinius

„Man nerealiai pasisekė, kad darbas ir pomėgis persipina ir papildo vienas kitą“, - džiūgavo pašnekovė, jau surinkusi biografinę medžiagą leidiniui apie garsius Kretingos, Palangos ir Plungės fotografus Pauliną Mongirdaitę ir Igną Stropų. Į 200 psl. leidinį, kuris jau turi savo pavadinimą „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė ir Ignas Stropus“ ji ketina sudėti kelis šimtus nuotraukų, dalis – iš jos pačios sukauptos kolekcijos.

Kol šis leidinys laukia atsirasiant finansavimo šaltinių, kūrėja rengia kitą knygą apie Pakutuvėnų kaimo istoriją.

Viskas, anot jos, nuo Pakutuvėnų ir prasidėję: užrašinėdama šio kaimo amžininkų prisiminimus ji aptiko, kad iš čia kilęs I. Stropus. O susidomėjimas juo atvedė ligi P.Mongirdaitės - pirmosios Lietuvoje moters fotografės, kuri turėjo savo ateljė Palangoje, ir jos veikla neabejotinai turėjo įtakos trejus metus kaimynystėje gyvenusiam I.Stropui.

Kolekcininkė neslėpė, jog su jos renkama medžiaga susijusių istorinių nuotraukų Lietuvoje įsigyti – sudėtinga: nemažai sugulė į privačias kolekcijas, o iš šių nusipirkti jai – neįkandama prabanga. „Todėl perku internetu iš užsienio aukcionų. Beieškant P.Mongirdaitės ir I.Stropaus nuotraukų, susidomiu ir kitokiomis. Už šį Prancūzijoje XIX a. pabaigoje pagamintą albumą temokėjau 7 eurus – 24,5 Lt, - kilnodama senovinį nuotraukų albumą, kalbėjo J.Klietkutė. - Kolekcininkai, pastebėję, kad domiuosi konkrečiomis nuotraukomis, palaipsniui pradėjo kelti kainas: nuo 2 iki 10 eurų. Štai šioje nuotraukoje pavaizduota, kaip statoma Kretingos pranciškonų gimnazija – kaipgi šios nepirksi? Arba - katalikiškas kongresas Kretingoje 1927 m.: tarp daugybės žmonių galima įžvelgti veidus ir atpažinti Aleksandrą bei Kazimierą Tiškevičius“, - ji neslėpė besižavinti to laikmečio nuotraukų kokybe.

Jai pavyko aptikti ir pačios P.Mongirdaitės portretinių nuotraukų, nors ligi šiol buvo manoma, kad tokių neišliko.

„Bet aš norėčiau, kad jos pirmiausiai būtų publikuotos mano būsimoje knygoje“, - pašnekovė neslėpė, kodėl skaitytojai jų nepamatys šioje publikacijoje.

Istorijos pažinimas – lyg įdomus detektyvas

J. Klietkutė sakė niekada nemaniusi, jog taps fotografe. Šio pomėgio pradžia nuveda į vaikystę, kada ji gyveno Vilniuje, ir sykį tėvas parnešė stotelėj radęs paliktą fotoaparatą „Smena 8M“. Tą pačią vasarą išvažiavę ilsėtis pas dėdę karininką į Ukrainą. „Šis buvo aistringas fotografas, - jis mane ne tik išmokė fotografuoti, bet ir uždegė domėtis dokumentika, fotografijos istorija, - tvirtino bibliotekininkė. - Ligi šiol mėgstu fotografuoti praeinančius, bet nuotraukose įsiamžinančius gyvenimo įvykius“.

Ji neslėpė, jog visa tai, ką daranti šiandieną, jai pačiai primena labai įdomų detektyvą, kai bedėliojant iš įvairių šaltinių surankiotas smulkmenas randasi nepaprastai įdomios istorijos.

Ji jau sukaupė asmenybių biografijų pluoštą, kurių istorijos dar tik – lyg iš ritės pradėtas vynioti siūlas. Pavyzdžiui, sklaidant bibliotekoje sukauptus kraštotyros darbus, atrado įdomų faktą, jog Darbėnų bažnyčioje kabo Motiejaus Trakiškio – pirmojo Žemaitijos vyskupo – portretas. Išvertus seną užrašą iš lotynų kalbos, buvo patvirtinta, kad tikrai pavaizduotas M.Trakiškis. Užrašas dar skelbia, kad jis 1410 m. iškeltas į Vilnių, o Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenys rodo, kad tai – nežinomo dvasininko portretas. J.Klietkutė mano, jog internetinė enciklopedija įdomi tuo, kad ji, skirtingai nuo knygos, yra gyva, nes nuolat papildoma. Tačiau internetinė erdvė niekuomet nepakeis tikros knygos, kuri yra dvasinis turtas, ir, kaip vaizdingai pastebėjo pašnekovė, šilta ir brangi, tarsi sava močiutė.

„Neįsivaizduoju, kaip senoji fotografija galėtų gyvai atspindėti laikmetį, krašto istoriją vien internetinėje erdvėje, nuotraukų nepalaikant rankoje, nepavartant. Gyvo daikto niekuomet nepakeis virtualusis pasaulis“, - samprotavo fotografijos ir istorijos mylėtoja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas