|
|
|
Vieniems – išeitis, kitiems – kupra
Į Kretingos kultūros centrą buvo pakviesti antrame etape atrinktų renovuoti miesto gyvenamųjų namų atstovai. Jų suėjo pilnutėlė parodų salė. Su gyventojais pasikalbėti atvykusius specialistus, atsakingus už renovacijos administravimą, fasado šiltinimą, investicijų projektų rengimą, džiugino, kad bent jau nereikės kalbėti tuščioms sienoms. Gyventojams – jokių įpareigojimų „Renovacija – naujas procesas Lietuvoje, todėl pirmajame etape neišvengėme klaidų. Iš jų pasimokėme ir dabar stengsimės nekartoti“,– sakė specialistus pristatęs Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Pirmojo etapo metu į programą buvo įtraukta 16 gyvenamųjų namų. Administracijos direktoriaus teigimu, trys jų „kybo ant plauko“. Nežinia, ar dėl gyventojų nesutarimų renovacijos darbai bus galimi. Antrajame etape numatyta renovuoti 20 gyvenamųjų namų. Naujoji renovacijos programa, kai į procesą įtrauktos savivaldybės, pradėta pernai pavasarį. Programoje dalyvaujantys namai valstybės paramą gaus per Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Jai atstovaujantis specialistas iš Klaipėdos Eugenijus Šimonis susitikime pabrėžė, kad patiems gyventojams nereikės prisiimti jokių organizacinių, kreditinių įsipareigojimų bei projekto įgyvendinimo rizikos. „Tam sukurtas mechanizmas, paskirstyti darbai – kas už ką atsakingas“,– sakė. Ragino nedelsti Gyventojai gali pasirinkti renovacijos variantą iš dviejų siūlomų. Vienas variantas užtikrina didesnį, kitas – mažesnį šilumos energijos taupymą. Nuo to priklauso gaunama valstybės parama. Pasirinkus variantą, kai šilumos sutaupoma 40 proc., valstybė dengs 40 proc. renovacijos išlaidų, patys gyventojai prisidės 60 proc. Investicinio, techninio projekto rengimas, techninė priežiūra gyventojams nekainuos, taip pat bus padengtos administravimo išlaidos. Renovacijos metu galima atlikti ir kitus, projekto variantuose nenumatytus, darbus. Pavyzdžiui, keisti šalto vandens, buitinių nuotekų vamzdynus, elektros instaliaciją, priešgaisrinę įrangą ar panašiai. Už tai paramos valstybė neteiks, tačiau paskola pasinaudoti taip pat bus galima. E. Šimonis pabrėžė, kad patiems renovuojamų namų gyventojams paskolos iš banko imti nereikės. Tai darys Savivaldybės paskirtasis administratorius, su sąlyga, kad investiciniam projektui pritars daugiau negu pusė namo gyventojų. Kretingoje administratoriumi paskirta Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“. „Kuo greičiau bus sudaryti darbų paketai, tuo greičiau bus žengti tolesni žingsniai. Norint gauti valstybės paramą, iki šių metų gruodžio 31 dienos turi būti parinkti rangovai ir užsakyti rangos darbai“,– sakė E. Šimonis.
Gresia sankcijos BETA agentūros specialistas sklaidė žmonių nerimą, kad šie neturi lėšų namams renovuoti, banko paskolai dengti. „Niekas jūsų pinigų ir neprašo. Investiciniame projekte bus suskaičiuota, kiek vidutiniškai kilovatvalandžių šilumos energijos per trejus metus sunaudojo konkretus namas. Jei iki renovacijos už šildymą mokėjote 400 Lt, tai ir po jos mokėsite tiek pat. Tik keisis šios sumos paskirstymas: 200 Lt – už šildymą ir 200 Lt – už renovaciją“,– aiškino E. Šimonis. Bankai renovacijai skolins labai geromis sąlygomis – 20-čiai metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Kurie renovuojamų namų gyventojai turi daugiau pinigų, gali susimokėti iš karto. Tokiu atveju jiems palūkanos nebus skaičiuojamos. Pensininkus, socialiai remtinus asmenis, gaunančius kompensacijas už šildymą, jis ypač ragino pritarti renovacijai, sakė, jog kai kuriose savivaldybėse nepritariantiems jau taikomos sankcijos – mažinamos kompensacijos, o ateityje grasinama jų nebemokėti visai. Linkėjo budrumo ir patiems Paprašyti pateikti klausimų, gyventojai prisipažino, be kita ko, su nepasitikėjimu žvelgią į tai, kad statybų priežiūros specialistus konkurso būdu parinks administratorius. Jų manymu, tokia priežiūra gali būti neefektyvi, prižiūrėtoją jie norėtų pasirinkti patys. Kretingiškis Antanas Puodys abejojo ir statybininkų kvalifikuotumu. Esą geriausi statybininkai – emigravę, namus stato Anglijoje ar Airijoje. „O pas mus tie užsilikusieji ar sugebės dirbti pagal naujas technologijas bei metodus?“– klausė jis. E. Šimonis ragino ir patiems gyventojams nelikti nuošalyje, stebėti renovacijos darbus. Kiekviename name bus viešinami rangovo, techninio prižiūrėtojo telefonų numeriai, kuriais galės prireikus skambinti ir apie pastebėtas negeroves pranešti. Šiluma – pagal pageidavimą BETA atstovas, remdamasis „Klaipėdos energijos“ duomenimis, lygino, kiek šilumos sunaudoja naujos statybos, renovuotas ir senos statybos namai Klaipėdoje. Įrodė, kad renovuotas sunaudojo 2,5 karto mažiau negu nerenovuotas ir šiek tiek mažiau negu naujos statybos namas. E. Šimonis pranašumu laiko tai, kad visuose renovuotų namų butuose šilumą galima reguliuoti patiems gyventojams. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, renovuotame tame pačiame name, tokio pat dydžio trijų kambarių butų šildymo kainos šaltąjį mėnesį gerokai skyrėsi: vienas mokėjo tik 90 Lt, kitas – 300 Lt. „Gal vieno buto gyventojai išvykę buvo, gal jiems pakako vieną kambarį daugiau pasišildyti, kitus – mažiau,– svarstė BETA atstovas. – Tačiau visai užsukti šilumą ir gyventi kaimynų sąskaita neleidžia prie radiatorių įrengti termostatai.“ Lipdys ir trečią variantą Vilniaus bendrovės „Projektų rengimo centras“ investicinių planų rengimo vadovas Giedrius Jatulis pristatė abu darbų paketus, pavadinęs juos A minimaliuoju ir B maksimaliuoju. Viešojo aptarimo metu iš tų dviejų samplaikos gyventojai galės susidaryti trečiąjį – jiems priimtiniausią C - variantą. Į pigesnį A variantą, be kita ko, įeina sienų ir cokolio šiltinimas polistiroliu, fasadai dažomi. Į brangesnį B variantą – ventiliuojamas fasadas, stogo šiltinimas ir dangos keitimas. Abiejuose numatyta keisti laiptinių, rūsio langus. Pasak G. Jatulio, dažnai gyventojai pageidauja rūsio langus tiesiog užmūryti. Tai daroma, bet tik atsižvelgiant į projekto techninius reikalavimus. Norintiems galėtų pakeisti dar ir butų langus, tačiau tai būtų privati gyventojų investicija, valstybė jos neremtų. A pakete balkonų stiklinti nenumatyta, o B pakete – jie visi stiklinami pagal vieningą projektą, kad pastatas atrodytų estetiškai. Abiejuose paketuose numatyta keisti senas bendro naudojimo duris. Rūsio perdangą šiltinti numatyta B pakete. Pasak G. Jatulio, A pakete nenumatyta keisti jokių šildymo vamzdynų, o tik subalansuoti šildymo sistemą. Pasirinkus B paketą, šildymo sistema būtų rekonstruojama, iš pagrindų keičiami vamzdynai, radiatoriai, ant namo stogo įrengiamas atsinaujinančios energijos šaltinis – saulės kolektorius. „Projektų rengimo centro“ specialistas akcentavo, jog atnaujintuose daugiabučiuose ne tik sumažės išlaidos už šildymą bei šilumos nuostoliai, bet maloniau bus gyventi, gražiau atrodys miestas. Nuomonės nevieningos Tačiau į Kretingą iš Klaipėdos ir Vilniaus atvykusių specialistų pastangos populiarinti renovaciją kai kurių gyventojų apsisprendimui didesnės įtakos gali ir neturėti. „Nuomonę kretingiškiai yra susidarę iš anksto, ir jos nekeičia: vieni nori renovacijos, kiti – ne, nors aukso kalnus siūlytum“,– apgailestavo bendrovės „Kretingos komunalininkas“ daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos administratorius Kęstutis Motijauskas. Tuo buvo galima įsitikinti kitą dieną, kai renovuoti numatytų namų būklę vyko apžiūrėti „Projektų rengimo centro“ specialistai. „Norėčiau, kad mūsų namą atnaujintų, bet per brangu. Kada mes, pensininkai, tas paskolas išsimokėsim? Bet jei kaimynai sutiks, teks pasirašyti ir man, o kur dingsi?“– klausė Kretingos miesto Miško g. 1 namo gyventoja Adelė Skiotienė. Kad brangu, įsitikinusi ir šio namo bendrijos pirmininkė Nijolė Metrikienė: „Pasirinkus net tą pigųjį A variantą, sienų šiltinimas po 240 litų už kvadratinį metrą išeina! Kai bus parengtas projektas, matysim realų vaizdą“. „Aš nepritarsiu. Nenoriu savo vaikams skolų palikti. Gyvenu pirmame aukšte, ar šiaip, ar taip butas šaltas“,– sakė Agota Venclovienė. „Nesuprantu, kodėl mūsų namas apskritai į renovacijos programą įtrauktas, juk Kretingoje yra blokinių namų visai skylėtomis sienomis. O pas mus sutvarkytas stogas, sudėti butų ir laiptinės langai, įsirengėme individualų šildymą dujomis, kiek norim, tiek pasišildom – ko dar?“– nesuprato Gediminas Šakys. Tačiau kaimynai Danutė Miščikienė, Bronius Staponkus, Petras Krasauskas teigė renovacijos laukiantys: „Vėjas per sienas košia, kai kuriems vanduo teka, nuo namo viršaus plytos trupa taip, kad kartais nuo jų net žemė raudonuoja“,– kalbėjo jie. Kiekvieno į renovacijos sąrašą įtraukto namo investiciniai projektai su gyventojais bus svarstomi maždaug po mėnesio.
|
|
