Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lietuvoje neseniai viešėjęs įžymus italų rašytojas, populiarių istorijų bei miniatiūrų, žavinčių netikėtais minčių blyksniais, autorius kunigas salezietis 68-erių Bruno Ferrero paragino lietuvius nepamiršti savo istorijų, įvairių pasakojimų, nes per juos ryškiausiai atsispindi tautos identitetas.

Kunigas ir rašytojas italas Bruno Ferrero, turintis per 40 m. pedagoginio darbo patirties, labai didelę reikšmę skiria žodžio jėgai.

Minčių istorijoms – iš visur

„Turite pasakoti istorijas savo vaikams ir per juos perduoti tautos sukauptą žodinį turtą - savąją išmintį. Tačiau visose istorijose nepamirškite įsidėti į kišenę senelį – išminčių, jis tai tikrai žinos, ką jums patarti, - juokaudamas kalbėjo B.Ferrero, savo intensyvios viešnagės Lietuvoje metu pasidalijęs įžvalgomis apie asmeninės laimės paieškas bei patirtis Kauno katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ surengtose atsinaujinimo dienose.

Svečias pastebėjo, jog nuo pat pradžios, kai buvo sukurtas pasaulis, žmonės pasakodavo istorijas ir taip perduodavo pasaulio patirtį. Dabar gi tautų istorijos tęstinumas perduodamas multimedijomis, vis dažniau pamirštant gyvąjį žodį. B. Ferrero prisipažino, jog pats savo istorijoms minčių semiasi iš visko – vaikiškų knygelių, žmonių pokalbių, pastebėjimų, o visų didžiausias istorijų mokytojas jam yra Šventasis Raštas.

„Nepamirškite nuvalyti dulkes nuo Šventojo Rašto – kiek Dievas per tautų išminčių ir pranašų lūpas į jį sudėjo neįtikėtinų istorijų, netgi labai šmaikščių: tarkim, Skaičių knygoje vaizdingai nupieštas pasakojimas apie šokantį asilą“, - sakė svečias.

Mintis apie žodžio svarbą rašytojas užtvirtino savuoju palyginimu: vienas žmogus aikštės viduryje istorijas pasakojo tol, kol sykį vienas berniukas patampė jį už skverno - tu pasakoji, bet niekas tavęs nesiklauso, sušnibždėjo. O šis jam atsakė: tai tiesa, - kažkada aš pasakojau galvodamas, kad pakeisiu žmones, bet dabar pasakoju, kad žmonės nepakeistų manęs. Ir tai yra svarbiausia.

Gyvenimas yra didelis nuotykis

Didžiausia šių laikų pabaisa, anot B.Ferrero, yra nuobodulys. „Mūsų vaikai net nebegirdi, o ir nebeturi kantrybės klausytis, kas jiems pasakojama. Jie nebežino, ką reiškia stebėtis. Jie stokoja vaizduotės, o vaizduotė eina išvien su kūryba. Deja, mūsų vaikai tampa vaizduotės vartotojais, bet ne kūrėjais. Iš tiesų gyvenime yra du dalykai, kurie leidžia patirti Dievą – tai nustebimas ir meilė. O pats gyvenimas yra didelis nuotykis, ir nė vienas iš mūsų gyvas iš šio nuotykio neišeisime“, - savo įžvalga dalijosi svečias.

Gvildendamas mintį apie tai, kas šiuolaikinį žmogų gali padaryti laimingą, kunigas kalbėjo, jog Dievas kasdien duoda žmogui labai daug dovanų, bet mes tiesiog nesugebame jų matyti.

„Kas rytą darau tą patį, ką ir milijonai žmonių mūsų planetoje: skutuosi ir, pažvelgęs į veidrodį, sau ir pasakau – sveikas. Pasveikinkite save ir jūs, nes Dievas jus sukūrė todėl, kad pats to norėjo. Šiek tiek pagyvenę čia, atsiskirsime ir sugrįšime ten, iš kur atėjome. Bet gyvenimas žemėje argi nėra stebuklas? - klausė rašytojas. - Pažvelkite į save: kiek daug dalykų jums duota net ne po vieną, o po du – rankos, kojos, akys, ausys, plaučiai ir pan. Išskėskite rankų pirštus, kiek nuostabių dalykų galite daryti su jais. Ir ištarkite ačiū Kūrėjui“.

Dvynių istorija

Neapčiuopiamą, nematomą, tik giliai jaučiamą meilę gyvenimui ir Kūrėjui B.Ferrero vėlgi pailiustravo savo pasakojimu.

Sykį buvo pradėti dvyniai. Motinos įsčiose jiedu tarp savęs kalbėjosi: kokia didelė yra mūsų mamos meilė, kaip ji aukojasi dėl mudviejų. Ėjo savaitės - dvyniai augo ir keitėsi. Vienas iš jų sako: mūsų gyvenimas įsčiose baigiasi, kitas jam pritarė: nenoriu iš čia išeiti, nes čia gera ir saugu.

Bet gal yra kitas gyvenimas po šito? - svarstė abu. – Niekas nebuvo sugrįžęs po savo gimimo ir niekas mums negali to pasakyti. Bet jeigu mūsų gyvenimas užsibaigia gimimu, tai kokia prasmė gyventi? Ir galbūt nėra jokios mamos, ar tu ją matei? – klausė vienas kito.

Kai atėjo paskutinės dvynių buvimo įsčiose dienos, juos apėmė didžiulė baimė: gimimo akimirką, palikdami savąjį pasaulį, jiedu suriko – baimė sumišo su nuostaba, nes visa, ką pamatė, buvo žavu – naujas gyvenimas nustelbė buvusįjį.

„Taigi Dievas nėra toli, ir niekada nesakykite, kad jis yra danguje. Dievas yra čia, bet ar matote Jį, žvelgdami į kitą žmogų? Nes mano bendradarbiai, draugai, artimieji yra Dievas. Kas myli kitą, pats bus mylimas. Nebijokite rodyti savo meilės aplinkiniams – tai visada sugrįžta. O kai jūs grįšite namo atgal pas Dievą, jis jūsų paklaus – ką tu padarei su tomis dienomis, kurias aš tau dovanojau“, - tarpusavio santykių darnos svarbą pabrėžė kunigas salezietis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas