|
|
|
Aukas renka bažnyčiai, bet nutyli – kokiai
Jau ne vienas kretingiškis prie savo namų slenksčio sulaukė maždaug 30 metų amžiaus aukšto ir liekno vyro – šis siūlo knygų, smilkalų ir prašo aukų bažnyčiai bei vienuolynui. Susirūpinęs, kad kažkas, galbūt prisidengęs katalikų bažnyčios ir vienuolyno vardu, bando išvilioti pinigus iš žmonių, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Antanas Blužas kreipėsi į policiją. „Skaudu, kad manipuliuojama žmonių geraširdiškumu, ir norisi tai sustabdyti“,- teigė A. Blužas, kuris, išgirdęs ne vieną atsiliepimą apie kažkokio aukų prašytojo apsilankymus, kreipėsi į policiją. Auka liko nepatenkintas Kretingiškė Laima Norvilienė pasakojo, kad jos namuose praėjusią savaitę apsilankęs nepažįstamas vyras įtarimų sukėlė tada, kai, paprašęs paaukoti bažnyčiai, kiek gali, pasipiktino gavęs 5 Lt. „Oi, mažai... Kaimynė 20 Lt davė“,- burnojo nepažįstamasis, privertęs L.Norvilienę ištraukti dar 4 Lt. „Pasakiau, kad daugiau pinigų neturiu – likęs tik litas centais ir parodžiau jam tą piniginės skyrelį, kad įsitikintų. Bet tas vyras vis tiek neatstojo: kelis kartus pakartojo, kad jei turiu stambią kupiūrą – jis ją iškeis. Be to, juk turiu banko kortelę! Po šių žodžių aš visai išsigandau. Pamelavau, kad kortelė yra tuščia ir griežtai pasakiau, kad kiek aukoti yra žmogaus pasirinkimas ir negalima šitaip reketuoti. Išlydėjau tą vyrą su triukšmu,- pasakojo L. Norvilienė. – Tas vyras buvo atnešęs dvi knygas – vieną storą, kitą plonesnę. Tai todėl, kad aš, matyt, per mažai paaukojau, jis tą storesnę atsiėmė, o pas mane liko knyga „Anapus laiko ir erdvės“. Sakiau, kad ir tą neštųsi, bet jis nebeėmė.“ L.Norvilienė teigė, kad duris nepažįstamajam atidarė jos sutuoktinis, todėl judviejų kalbos pradžios ji negirdėjusi – įsitraukti į pokalbį ji buvo pakviesta tik, kai kalba pakrypo apie aukojimą. „Pasakė, kad reikia aukoti bažnyčiai. Klausiau, kokiai bažnyčiai, bet taip ir likau be atsakymo.“ L.Norvilienė teigė, kad jai labdarystės idėja artima ir ji vis paaukojanti vargšams, tačiau pretenzingas nepažįstamojo vyro tonas ją papiktino. Panašiai vyrą su knygomis apibūdino ir kitas kretingiškis – Aurimas Stonys, kuris aktyviai dalyvauja Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos veikloje. „Susitikau jį laiptinėje ir kadangi skubėjau, ilgai nekalbėjome. Tas vyras pasiūlė knygų, smilkalų ir pasakė, kad renka aukas vienuolynui, bet nesakė, kokiam. Šis vyras man iš karto įtartinai pasirodė, žinojau, kad be mūsų klebono žinios šitaip aukos negali būti renkamos, todėl nutraukiau su juo kalbą. Bet esu įsitikinęs: dažnas kretingiškis, paprašytas paaukoti vienuolynui, neabejotų, kad aukos prašoma Kretingos pranciškonų vienuolynui,- kalbėjo A. Stonys. – Dabar mąstau: galėjau kokią knygą ir paimti – bent būčiau žinojęs, kas čia toks vaikšto.“ Knygoms kainų nenustato Knygą „Anapus laiko ir erdvės“ išleido „Labdaros ir Paramos fondas Vedų Žinios“ – „Pajūrio naujienos“ susisiekė su šio fondo vadovu Žanu Petrausku. „Pirmą kartą girdžiu apie tokius dalykus,- negalėjo patikėti Ž. Petrauskas. – Mūsų fondas iš suaukotų lėšų verčia dvasinės literatūros knygas į lietuvių kalbą. Išverstas knygas dovanojame religinėms bendruomenėms, kitiems labdaros fondams, įvairioms organizacijoms. Jos ir užsiima šių knygų platinimu ir dažniausiai tai vyksta organizuojant renginius, festivalius, per kuriuos žmonės prašomi paaukoti pinigų. Tačiau knygoms nėra nustatyta kokių nors kainų, jos platinamos švietėjiškais tikslais ir, kiek žinau, tiems, kurie neišgali paaukoti, knygos būna netgi padovanojamos.“ Ž. Petrauskas apgailestauja, kad dėl vieno žmogaus galbūt netinkamo elgesio, paaiškinimo žmonėms, diskredituojama visa Vedų literatūra ir su ja susijusi veikla. „Čia nėra jokio kriminalo, sektantizmo ar fanatizmo. Tos knygos yra dvasinė literatūra ir jos tikrai yra vertingos. Būna, kad žmonės patys ieško, kur galėtų gauti daugiau tokio pobūdžio knygų“,- kalbėjo Ž. Petrauskas, pripažinęs, kad sunku komentuoti situaciją Kretingoje, neišsiaiškinus, koks konkretus asmuo čia knygas platino, juk gali būti, kad jis – ir koks nors apsišaukėlis. „Labai prašau atskirti žmogų nuo visos švietėjiškos misijos. Atsiprašau už tą žmogų, nors ir nežinau, kas jis toks“,- teigė Ž. Petrauskas, žadėjęs išsiaiškinti šį atvejį Kretingoje. Išduoda pažymėjimus su antspaudu A. Blužas pripažįsta, kad aukos gali būti renkamos ir kokiai nors kito tikėjimo bažnyčiai ar vienuolynui, tačiau jei jo konkretus pavadinimas neįvardijamas, natūralu, kad kretingiškiai iš karto pamanė, kad kalba eina apie katalikų parapijos, kuriai patys priklauso, bažnyčią. Tačiau tokiu būdu, užtikrino A. Blužas, šiuo metu aukos nerenkamos. „Norėtųsi išmokinti parapijiečius, kad jei ateina žmogus ir prašo aukų bažnyčiai, reikia paklausinėti jo: iš kokios bažnyčios, kokios parapijos, koks jos pavadinimas, kam aukos bus skirtos, ar aukos renkamos su klebono leidimu, jei taip – kas tas klebonas? Iš atsakymų ir paaiškėtų tiesa, kas ir kam aukas renka,- patarė klebonas A. Blužas. - Pas žmones į namus iš mūsų parapijos grupių vaikšto tik Marijos Legiono narės, tačiau jos turi korteles su parapijos antspaudais. Ir, kiek žinau, jos aukų nerenka. Jei ateityje sumanysime kokių misijų, tai visuomet išduosime pažymėjimus su parapijos antspaudu.“ Šiuo metu pasinaudoti žmonių patiklumu – dar lengviau, nes yra kalėdojimo metas. Tačiau A. Blužas perspėjo, kad didesniuose miestuose kunigai iš butų į butus nevaikšto, o įprastai parapijiečius lanko pagal susitarimą: kai žmonės patys ar kitiems pagelbstint pasikviečia į savo namus. „Tačiau kalėdojimo tikslas yra ne pinigus rinkti, o lankyti žmones, skelbti tikėjimą, evangelizuoti. Be to, ir patiems pastebėti vargšus, jiems suteikti reikalingą pagalbą“,- kalbėjo A. Blužas. Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas, atliekantis poskyrio viršininko funkcijas Kęstutis Bončkus taip pat patarė tokiais atvejais, kai į namus atėjęs asmuo prašo aukų, paprašyti jo pateikti dokumentus, kokiai organizacijai ar bendruomenei jis atstovauja. „Žmogus pats turi teisę apsispręsti, kam jis nori aukoti savo pinigus. Tačiau jei kyla abejonių atėjusio asmens nuoširdumu, baiminamasi tapti sukčiautojų auka, žmonės prašomi paskambinti į policiją – atvykę pareigūnai padės viską išsiaiškinti: aukų rinkėjo tapatybę, jo turimus įgaliojimus ir pan.“,- patarė K. Bončkus.
|
|
