Rūdaičių gyvenimas – po vienu stogu

Praėjusį savaitgalį visi keliai Rūdaičių žmones vedė į renovuotą daugiafunkcį centrą, kur nuo šiol po vienu stogu sutelpa net 5 šio kaimo įstaigos: kultūros skyrius, maldos namai, biblioteka, sveikatos punktas ir paštas.

Išdalintos vaško žvakės – simbolinė padėka už nuveiktus darbus.

Geriausia dovana kaimui

Ta proga buvo surengta ir tradicinė rūdaitiškių padėkos šventė „Iš širdies į širdį“. Tačiau šiemet ji buvo ypatinga dėl to, kad įvyko itin jaukioje šio centro žiūrovų salėje.

Tą vakarą sėdimų vietų ne visiems ir beužteko - žmonės būriavosi tarpduryje, žvalgėsi po patalpas - buvo smalsu pamatyti, kaip po renovacijos senas apgriuvęs Rūdaičių kaimo vaikų darželis vėl pakilo naujam gyvenimui.

Kretingos kultūros centro Rūdaičių skyriaus vadovas Stasys Lukauskas ir meno vadovė Sigita Šimkutė parengė meninę programą, kurios leitmotyvas buvo šviesa, kaip buvo pabrėžta, nuo šiol sklisianti iš šių namų į kiekvieną žmogų. Šviesos per dainą, teatrą, šokį, kylančios iš Viešpaties, rūdaitiškiams palinkėjo ir šiuos namus pašventinęs Palangos parapijos klebonas Marius Venskus. Ant scenos stovėjo angelais apaugintas Padėkos medis. O angelai nuskriejo pas tuos žmones, kurie savo darbais ir idėjomis prisidėjo prie rūdaitiškių svajonės išsipildymo.

Kaimo žmonės ypatingai dėkojo seniūnui Antanui Gedminui, kuris 7 metus stengėsi įgyvendinti šitą svajonę.

„Ištuštėjusį vaikų darželį buvo numatyta privatizuoti, bet kai žmonės šalo kultūros namuose, o ir sveikatos punktą verkiant reikėjo remontuoti, tada ir gimė idėja – viską sutalpinti po vienu stogu. Susiradau pastato projektą, pažymėjau vietas, kas kur galėtų būti, ir pateikiau jį rajono vadovams. Gavau pritarimą, tik nebuvo pinigų. Ir tik pernai pavyko sumanymą įgyvendinti galutinai. Tai, ko gero, pati didžiausia dovana mūsų kaimui per visą jo gyvavimo istoriją“, - džiaugsmo neslėpė A. Gedminas.

Linkėjo gausinti bendruomenę

Anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, nors renovacijos startas įvyko 2005 m., tačiau tik pernai pavyko gauti ES lėšų ir užbaigti darbus, kuriuos gana sparčiai ir kokybiškai atliko Gargždų bendrovė „Statybos darbai“. Statinio renovacija iš viso kainavo 2,5 mln. Lt.

Įteikdamas simbolinį raktą S.Lukauskui, V.Domarkas palinkėjo, kad čia dirbantys žmonės juo atrakintų ne tik pastatą, bet ir kelią į kiekvieno žmogaus širdį.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, padėkojęs rūdaitiškiams už kantrybę belaukiant darbų pabaigos, tikino, jog pastatas buvo atkurtas ne tam, kad puoštų gyvenvietę, bet tam, kad patys rūdaitiškiai jį pripildytų, kurdami brandų bendruomenės gyvenimą.

Rūdaičiuose gimęs, augęs Kretingos rajono vicemeras Vytautas Ročys prisipažino, jog jam įvažiuojant į savo tėviškę visuomet suvirpa širdis, o šįkart - iš didelio džiaugsmo: „Kultūros centro salė – pilna žmonių, mokykla - renovuota, todėl rūdaitiškiams bereikia tik pasistengti, kad ši gyvenvietė gausėtų ir plėstųsi“.

Taip pat iš Rūdaičių kilęs tarybos narys Steponas Baltuonis prisiminė, kaip jo mama eidavusi giedoti į senuosius nešildomus kultūros namus, o grįždavo pamėlynijusi nuo šalčio. „Visos tetos dėl to plūsdavo politikus ir sakydavo: kaip būtų gerai, jei galėtų ir pasimelsti, ir į paštą vienu sykiu nueiti. Šiandieną jų svajonė išsipildė“, - pastebėjo jis.

Padėkos angelus, mažajai Gretai padedant, skraidino Rūdaičių kultūros skyriaus meno vadovė Sigita Šimkutė.

Iš mauzoliejaus - į rūmus

Naujomis erdvėmis itin džiaugėsi patys Rūdaičių kaimo gyventojai. „Daugel metų neturėjome tikrų kultūros namų, o dabar mums ir miesto žmonės galėtų pavydėti: koks čia grožis ir jaukumas“, - stebėjosi rūdaitiškė Virginija Grikštienė.

Jai pritarė Jurgis Giga, kaip sakė, jau pusę amžiaus dalyvaująs Rūdaičių kaimo saviveikloje: „Visai kitoks vaizdas: senajam kultūrnamy – šaldytuvas, kaip Lenino mauzoliejuj jautėmės, o dabar – tikri rūmai. Jau dvi savaites čia repetuojame - sugrįžtu namo lyg iš šventės“.

Bernadeta Staponkienė taip pat negailėjo pagyrimo žodžių: „Manau, kad nė viename kitame Kretingos rajono kaime nėra tokių kultūros namų, kaip pas mus. Dabar norėsis į visus renginius ateiti, turėsime kur praleisti vakarus“.

Stanislovas Mažeika, kažkada čia buvusio Karolio Požėlos kolūkio pirmininkas, prisiminė, kaip jo laikais buvo statytas šis vaikų daželio pastatas: „Pastatėm prieš Nepriklausomybę - 1986 m., buvome suprojektavę ir bažnyčią – ji turėjo stovėti netoli tvenkinio, šalia buvusios kavinės „Varna“. Bet keitėsi laikai, vaikų sumažėjo – darželį uždarė. Jau galvojau, kad iš jo beliks tik plytų krūva, bet visų – rūdaitiškių ir rajono „galvų“ - pastangomis turime tikrus rūmus“.

• Rašyti komentarą (4)