|
|
|
Kalbininkas gimtojo krašto neužmiršo
Garsiam kraštiečiui kalbininkui Pranui Kniūkštai, kilusiam iš Barzdžių kaimo, šiemet sukako 80 metų. Ta proga Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekoje buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo ir pats jubiliatas. Konferencijoje pristatyta naujai išleista kalbininko knyga „Tarp politikos ir gramatikos“.
Svarbus gimtojo krašto mokytojų indėlis P. Kniūkšta didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Vilniaus krašte, tačiau gimtinės neužmiršo: mokslininkas yra išleidęs knygą apie savo giminės istoriją „Žvilgsnis į giminės istoriją“, kurioje kalbama ir apie gimtąjį kaimą Barzdžius, gimtojo krašto kalbiniai ypatumai taip pat atsispindi ir jo mokslinėje veikloje, kalbininkas yra parašęs straipsnių, mokslinių darbų apie Salantų, Kalnalio kalbą, Kretingos ir Salantų vietovardžius. Kraštietis pasakojo, kad iš kaimo gyvenimo vaikystėje daug ko išmokęs. Jam labai įstrigusi viena kelionė, kada su tėvu keliavo arkliu po kaimus. „Važiavome per Pesčius, paskui vieškeliu per Grūšlaukę. Tais laikais žmonės daugiausia vaikščiojo pėsti. Sutinkame čia vyrą, čia moterį – tėvas su visais sveikinasi, iš tolo keldamas kepurę. Iš pradžių atrodė suprantama, kad sutinka tiek daug pažįstamų, bet tolimesniuose kaimuose pasirodė keista, tada nusistebėjau. Tėvas atsakęs – pažįsti - nepažįsti, kepurę reikia prieš visus nukelti“,- prisiminimais pasidalijo P. Kniūkšta. Iš vaikystės per miglą kraštietis atsimena ir savo senelį Kazimierą, kurį vadindavo bočiumi. Kalbininkas papasakojo juokingą prisiminimą, kaip kartą senelis sėdėdamas erzinęs jį, sakydamas – „apšnypšiu ir prarysiu“. „Tėvai buvo ūkininkai, ramiai gyveno, nors buvo karo, pokario laikas, o aš buvau paprastas kaimo vaikas, savo jėgomis kabinausi į mokslą“,- pasakojo lituanistas. Kalbininkas mokėsi Klausgalvų pradinėje mokykloje. Nuo 1946 metų mokslus krimto Salantų progimnazijoje. Anot kraštiečio, gimtojo Salantų krašto mokyklose sutikti mokytojai buvę vieni iš kertinių veiksnių, kurių dėka kalbininkas pasiekęs tokias aukštumas mokslinėje srityje. P. Kniūkšta teigė, kad be kraštiečio mokytojo J. Lingio (nužudyto žurnalisto Vito Lingio senelio) paskatinimo, vargu, ar iš viso būtų tęsęs mokslus, kai baigė pradinę mokyklą Klausgalvų kaime. „Nebuvo nė kalbos, kad tęsiu mokslus, tačiau mokytojas paragino mane ir tėvus, kad aš stočiau į Salantų progimnaziją – be jo pastangų, kažin, ar būčiau tiek pasiekęs“,- svarstė kalbininkas. Daug kalbininko pagyrų sulaukė buvę Salantų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai – mokyklos direktorius Jonas Daščioras ir auklėtojas Feliksas Grabys. „Mokytojas J. Daščioras gerai perteikė gramatikos supratimo pagrindus. Prisimenu pirmą pamoką, kurią vedė šis mokytojas. Atėjęs į klasę, visų pirmiausia paklausė, kas žinote ir galite padeklamuoti kokį nors eilėraštį. O aš prieš tai buvau išmokęs vieną poemą iš prieškarinio žurnalo „Karys“ ir ją visą padeklamavau, taip nustebindamas jį. Vėliau, kai su juo bendravome Vilniuje – jis man apie tai juokaudamas užsiminė, kad tą kartą sugadinęs visą pamoką. Vietoj mokytojo planuotų penkių minučių per mano deklamavimą ji užsitęsė vos ne pusvalandį“,- prisiminimais pasidalijo P. Kniūkšta. Svarbiausia – dirbant jausti malonumą Salantų vidurinę mokyklą P. Kniūkšta baigė 1954 metais, vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, kur baigė lietuvių filologijos ir literatūros studijas. Kalbininkas yra išleidęs daugiau negu 13 knygų, parašęs per 300 mokslinių straipsnių. 1967-1992 metais buvo Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas, o 1992-2002 metais – Kalbos kultūros skyriaus vadovas. Jis taip pat buvęs Valstybinės kalbos komisijos narys. Kraštietis patikino, kad nuo vaikystės žemaičių tarmė nemažai pakitusi. Tačiau, anot jo, džiugina vien tai, kad mažiausiai iš visų kitų Lietuvos tarmių. Paklaustas, ar kalbininko, lituanisto darbas, kurį jis dirbo daugelį metų, nebuvo sunkus ir varginantis – kalbininkas sakė, kad esąs laimingas pasirinkęs šį kelią. „Svarbu, kad dirbdamas jauti malonumą, o ypač smagu, kai pasimato džiuginantys rezultatai“,- teigė P. Kniūkšta. Pasveikinti jubiliatą į konferenciją susirinko būrys kraštiečių: sveikinimo žodį tarė Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Kretingoje viešėję Nepriklausomybės akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, LR Ministro Pirmininko patarėjas, Kretingos Garbės pilietis Antanas Vinkus bei kiti kalbininko bičiuliai. „Linkiu, kad jūs ir toliau darytumėte gerus darbus Kretingai, Tėvynei, nes kalba yra viskas. Atimk kalbą iš žmogaus – atimsi iš jo motiną, atimk kalbą – atimsi gimtinės suvokimą“,- sveikinimo kalboje sakė A. Vinkus. Sveikinimo kalbose susirinkusieji minėjo, kad svarbiausia - ne tik kalbininko moksliniai nuopelnai, bet ir tai, kad P. Kniūkšta visada buvo ir yra doras žmogus. „Kiekvieną darbą stengiasi atlikti gerai, kad jaustų moralinį pasitenkinimą. Principingai sprendžia visus klausimus. Tesi duotą žodį“,- taip apie kalbininką atsiliepė jo buvusi mokinė, mokslininkė Rasuolė Vladarskienė. |
|
