|
|
|
Vaikų ir tėvų tikėjimo lygiagretės neturėtų kirstis
Nuo šio rudens Kretingos katalikų parapijoje pradėta įgyvendinti naujovė – Pirmajai Komunijai bei Sutvirtinimo sakramentui besirengiantys vaikai ir jaunuoliai tikėjimo mokymus privalo lankyti kartu su savo tėvais. Apibūdinti visus mokslo metus truksiančių kursų tvarką „Pajūrio naujienos“ paprašė Kretingos parapijos kleboną Antaną Blužą.
- Kodėl buvo nuspręsta, kad kursus privalo lankyti vaikai kartu su tėvais? Juk tėvai savo laiku jau yra priėmę Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, kam jiems tos pačios žinios? - Šiandien dauguma žmonių Lietuvoje turi ne tokį tikėjimą, kokį turėtų turėti tikrieji katalikai. Jų tikėjimas tėra drungnas, labiau - iš tradicijos ir įpročio, o ne iš širdies. Todėl negalima reikalauti tikro tikėjimo ir iš vaikų, jeigu jų nepalaiko, neskatina tėvai, - jų tikėjimo lygiagretės negali kirstis. Kas iš to, jeigu iš tradicijos einama prie Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo sakramento – kaip įprasta sakyti, tam, kad vaikas būtų „sutvarkytas“. Juk kai tėvai atneša vaiką krikštyti, jie prašo iš Bažnyčios tikrojo tikėjimo ir pasižada vaiką auginti krikščioniškai, bet po to šį pažadą pamiršta. Todėl mes, broliai, norime tėvams priminti jų pažadą ir išaiškinti tikėjimo dalykus. Visa tai norime padaryti ne biurokratiškai ar dalykiškai, kaip kokioje biznio kompanijoje, o gyvai bendraudami su visa šeima - vaikais ir jų tėvais. - Nemažai tėvų šokiruoti šios tvarkos, neva, jie ir taip mažai teturį laisvo laiko, o pranciškonai atims dar ir dalį sekmadienio. - Tie nepasitenkinimai mane mažai tejaudina: jeigu tėvai tenori vaikui duoti tikėjimą, kad patys sau užsidėtų „paukščiuką“ – atseit, sutvarkiau savo vaiką ir dabar esu ramus. Jeigu nenori prisiimti atsakomybės už tai, kad vaikas taptų tikru, o ne šiaudiniu krikščioniu, tuomet tegul nė nesivargina: tegul palieka atsakomybę pačiam vaikui, praaugęs jis pats nuspręs - eiti jam tikėjimo keliu ar ne. - Kaip dažnai vyks susitikimai su katechetais? - Grupės rinksis sykį per mėnesį: susitikimai įvyks kiekvieno mėnesio trečiąjį sekmadienį po Votyvos šv. Mišių. Per visus mokslo metus bus surengti 8 susitikimai, kurių metu ir stengsimės sulaužyti tėvų mąstymo stereotipus - kam man ta Bažnyčia, jei aš pats galiu tikėti, paaiškinti, kokia yra jų tėvų atsakomybė. - Nėra paslaptis, kad dėl šios tvarkos supykę tėvai tiesiai šviesiai drebia, jog veš savo vaiką į kitą parapiją, kad ten už pinigus kunigas suteiktų Sakramentus. Ko gero, tokių šnekų iš piršto jie nelaužia, - kaip vertinate tokią kolegų kunigų poziciją? - Nenorėčiau kritikuoti kitų kunigų, galiu kalbėti tik apie save. Aš turėjau ir turiu gražių pavyzdžių, ir seku jais. Kaip kunigas aš esu pasižadėjęs tarnauti Dievui ir negaliu pro pirštus žiūrėti, kad vaikai neišmoksta tikėti todėl, kad tikėjimo žinių ir įgūdžių neturi jų tėvai. O kaip būtų, jei aplaidžiai savo darbą dirbtų vairavimo instruktorius, mokydamas vaiką bet kaip vairuoti? Arba tėvas nupirktų vaikui motociklą ir paleistų jį vairuoti be teisių? Davęs Dievui priesaiką vesti žmones tikėjimo keliu, aš ir noriu daryti tai, kas man priklauso. - Ar bendri mokymai vaikams su tėvais yra mūsų parapijos sumanymas, ar ši praktika jau taikyta kitur? - Tik Kretingoje tai tėra naujovė, lyginant su kitomis Telšių vyskupijos parapijomis. Yra parapijų Vilniuje, Kaune, kur jau anksčiau buvo pradėta rengti mokymus vaikams ir tėvams kartu. Teko matyti ir girdėti Pakutuvėnų stovykloje, kaip tėvai, praėję šiuos mokymus, jau patys veda rekolekcijas – tikėjimo dalykais pasidalija su kitais.
|
|
