|
|
|
(995) 2015-11-03Kretingos kirmėlės pamokė Lietuvą
Penktadienį įvykusiame posėdyje geriamojo vandens būklei Kretingoje aptarti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus neslėpė, kad Lietuvos respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius dėl abejingo požiūrio į Kretingoje susidariusią situaciją ir neveiklumo didelių pretenzijų turi Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Normantui Žeimiui. „Šios tarnybos atsakomybė vis dėlto turėjo būti didelė“, – direktoriaus žodžius pakartojo A. Vinkus. Reikalaus atsakomybės Pats N. Žeimys posėdyje nedalyvavo, o „Pajūrio naujienų“ pakalbintas kritikos savo adresu nekomentavo. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas posėdyje patikino, kad atsakomybės bus pareikalauta ir iš bendrovės „Kretingos vandenys“ atsakingų darbuotojų. Anot direktoriaus, su jo pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama darbo grupe, sprendusia kirmėlėmis užkrėsto vandentiekio problemą, tuo pat metu dirbo vidaus auditoriai – jiems buvo pavesta patikrinti įmonės „Kretingos vandenys“ bendrosios tvarkos aprašus, vidaus darbo taisykles. „Gal per vėlai, bet supratom, kad Savivaldybei ši bendrovė yra svarbi taip, kaip Lietuvai atominė elektrinė“, – palygino V. Domarkas. Vanduo gerėja Maždaug pusmetį kirmėlių varginamiems Kretingos žmonėms pagaliau – geros naujienos: anot Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Reginos Slušnienės, tyrimų rezultatai džiugina, geriamasis vanduo atitinka visus higienos normos reikalavimus. Specialistės teigimu, chloravimo proceso pradžioje buvo juntama chloro smarvė, o pastaruoju metu ir jos neliko. Pastarąjį kartą vanduo tyrimams buvo imtas iš „karščiausių“ vartotojų nurodytų vietų – K. Čepulio ir Guobų akligatvių. „Guobų akligatvio vandentiekio tinklų filtre per 4 dienas gyvų uodo trūklio lervų nepasirodė. K. Čepulio akligatvyje, kur dar nebuvo II vandens tinklų chloravimo etapo, pakeitus filtrus, per dieną viena lerva išlindo“, – sakė R. Slušnienė. Jau ne viename tokiame posėdyje rajono Savivaldybėje dalyvavusi ir reiklumu rajono valdininkams išgarsėjusi, nekokybiško vandens tiekimą nutraukti anksčiau grasinusi Lietuvos respublikinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė neabejojo, kad gerų rezultatų pasiekta profesionalų rūpesčiu. Anot jos, prie to daug prisidėjo patirties šioje srityje turintis praeityje buvęs sanitarijos gydytojas-higienistas Antanas Vinkus. Jam paraginus, ir sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Černeckis. „Susėdom visi prie bendro stalo ir, remdamiesi svariais savo bei mokslininkų argumentais, pagaliau atradome sprendimus“, – sakė D. Švelnienė.
Susivienijo prieš įvažiavimo į Palangą mokestį
Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį sudarė tarybos narių darbo grupę, kuri strateguos, koordinuos kretingiškių pasipriešinimo veiksmus prieš Palangos savivaldybės valdžios užmojį įteisinti 5 eurų vasaros rinkliavą už įvažiavimą automobiliu į Palangos savivaldybės teritoriją.
Dėl lervų vanduo brangti neturėtų
Apie 15 tūkst. eurų – tiek uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ jau kainavo kova su Kretingos miesto geriamąjį vandenį užteršusiomis uodo trūklio lervomis.
Meras nusiteikęs ryžtingai – sporto kompleksas bus
Lapkričio 16-ąją planuojama oficiali Kretingos sporto komplekso miesto stadione statybos pradžia – kapsulės ateities kartoms į pamatų duobę įleidimas.
Archajiškoje dvasioje – su futurizmo idėjomis
Grožio ilgesiui pašvęstas antrasis Kretingos dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ išsiskleidė netikėtais rakursais: atidarymo vakarą puošė ir klasikinė muzika, ir šiuolaikinės mados viražai.
Baigiantis spaliui Italijos sostinėje Romoje įvyko VII tarptautinis jaunimo muzikos festivalis „Le Strade d‘Europa“. Jame viešosios įstaigos „Musica Vitale“ kvietimu dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos auklėtinė profesinio ugdymo III pagrindinės klasės mokinė Vaiva Mitkutė, kurią ugdo mokytoja Kilnutė Skripkauskienė.
Kaip Palangos meras kapinių plėšiku tapo
Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“ Praeivio pasirinkimas buvoribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“ Anksčiau kurortai net Lietuvoje būdavo kaip kurortai – tik atvažiuok. Palangoje nuo šiol bus ne kaip pas žmones: nori nusimaudyti – pirk Š. Vaitkaus plytą. Biznis kurortui dar mažesnis negu plėšikų, greičiau jau nuobiznis, nes didžiąją dalį tų pinigų sušlamš firmelė, už kelis milijonus eurų galbūt jau gaminanti užtvaras ir pinigų surinkimo rėčius, užtat žvengo iš žmonių – dar daugiau. Žibininkuose gyvenantis mano tėvas vasarą tuo pačiu važiavimu į kapus ar į krautuvę dar įsimesdavo į bagažinę vieną kitą užaugintą morką, bulvę, salotą ar svogūną. Ir keli eurai prie pensijos, ir pasižmonėdavo, nes per dienas – vienas. Dabar ir prieš jo, Palangos valsčiaus gyventojo ir Palangos bažnyčios parapijos nario nuo pat krikšto dienos, nosį iškils konservatyvi Š. Vaitkaus plyta: „Seneli, nori į bažnyčią? Pirk plytą.“ Ant kapų? Dar vieną! Duonos? Še tau, Sibiro tremtiny, trečią Palangos konservatoriaus, už kuriuos balsuoji nuo partijos įkūrimo, plytą už 5 eurus. Kiek Užpelkių ar Žibininkų žmogui kainuos duona? Š. Vaitkaus formulė: x (duonos kaina) + y (7 km degalų kaina) + 5 EUR = Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų socialinis jautrumas žmonėms, kurie galbūt tik kartą metuose gali vaikams parodyti jūrą. Apie kapinių lankymo apmokestinimą net kalbėti neišeina.Iš šio taško žiūrint sovietmečio banditėlių „know-how“ pritaikęs Palangos meras išrodo beveik kaip kapinių plėšikas. Ir dėl ko? Dėl kelių sudilusių euro centų.
Penkiolika metų Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijai vadovavęs Alfonsas Šakauskas savo darbo vietą užleido kitam. Vyriškis teigia, kad ilsėtis dar nežada – tai esą ne jo būdui. Dabar buvęs seniūnas savo jėgas skirs ūkiui. Su A. Šakausku dirbę kolegos, bendruomenių vadovai, šerkšnėniškiai ir kitų kaimų gyventojai šį vyrą vertina už reiklumą, sumanumą, meilę žmonėms ir grožiui. Pasak jų, seniūnas visada suprato, kad gerai ir gražiai gyvendami, žmonės labiau mylės ir savo kraštą.
Mieste padaugės aikštelių automobiliams
Dar šiemet Kretingos mieste bus įrengtos 3 naujos aikštelės automobiliams: dvi – prie ligoninės ir viena – greta Savivaldybės pastato, Topolių gatvėje.
Apdovanos „Metų ūkio“ nugalėtojus
Lapkričio 6 d. Kauno Girstučio kultūros ir sporto centre įvyks respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. Į šventę pakviesti ir trys Kretingos rajono ūkininkai: I v. rajone pelnęs Alvydas Šetkus iš Imbarės seniūnijos Laivių k., II ir III v. laimėtojai grūšlaukiškis Povilas Mickus (sūnus) bei Andrius Martinkus iš Šukės. Tradiciniame konkurse galėjo dalyvauti aktyvūs ūkininkai, Ūkininkų registre įregistravę ūkius. Buvo vertinama konkurso dalyvio kvalifikacija, išsilavinimas, ūkio veikla ir rezultatai. Pagrindinis konkurso organizatorius – Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio ministerija. Anot komisijos darbe dalyvavusios Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, šis konkursas – 22-asis. Juo ūkininkai skatinami pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros bei geriau tvarkytis savo ūkyje.
„P. n.“ informacija
|
|
