|
|
|
(992) 2015-10-23Ir kolumbariume pasilieka šalia
Penkiolikoje nišų kol kas saugoma po vieną urną: jauniausių amžiumi – 2 ir 15 metų – mergaičių palaikai, dominuoja vyriškos pavardės. Apie tai liudija vienodi, to paties akmenkalio iškalti, užrašai su vardu ir pavarde, gimimo bei mirties data. Vienų artimieji pageidauja iškalti kryžių, kitų – ne. „Yra urnų su užsienyje mirusių ir į Lietuvą pargabentų asmenų palaikais. Jau yra sutuoktinių, kurie, dar būdami gyvi, palaidoję artimą, nusprendė po mirties būti šalia, – taip vienoje kolumbariumo ertmėje atsiranda šeiminės urnų saugyklos“, – kalbėjo Kretingos miesto kapinių vyriausiasis prižiūrėtojas Jonas Drungilas, besirūpinantis Petrikaičių kapinių ūkiu. J. Drungilas neslėpė, jog žinąs kiekvieno iš čia atgulusių žmonių istorijas, nes registracijos žurnale įrašoma, kokia liga šis sirgo, o ir artimieji įprastai noriai atskleidžia savo netekčių istorijas. Anot jo, į vieną ertmę, priklausomai nuo formos, gali sutilpti ligi kelių urnų, – taigi kolumbariumai, jis mano, ateityje taps ištisomis šeimų amžinojo poilsio vietomis. Išryškėjo projektuotojų klaidos Artėjant Vėlinėms J. Drungilas atskleidė ir problemas, atsiradusias dėl kolumbariumo projektavimo klaidų: „Greta nišų su mirusiojo palaikais nėra lentynėlių, kur artimasis galėtų padėti žvakę, ar vazos, kur pamerktų gėlę. Dabar gi žmonės žvakes vis vien stato ant plytelių, – per Vėlines jos degs ir varvės tiesiai po kojomis.“ Jam norėtųsi, kad artimieji nekaišiotų dirbtinių gėlių už nišos tvirtinimo varžtų, esą taisyklėse parašyta, kad negadintų kolumbariumo. Tačiau jis suprantąs, kad tradiciškai žmogus vis vien nori palikti kažkokį pagarbos ir meilės ženklą, o tai padaryti nėra kur. Jis tvirtino prašysiąs, kad vieno jauno velionio vyro artimieji pašalintų ant grindinio padėtą lentelę su epitafija: „Manęs prašė, ar galėtų padėti nedidelę lentelę, bet joje atsirado ir žvakidė, ir vaza. Nebūtų gerai, jei ir kiti savavališkai pradėtų statyti ką panorėję“, – įsitikinęs pašnekovas. Ateityje, įrengiant naujus kolumbariumus, kuriuos pagal projektą numatyta plėsti, J. Drungilas sakė, taipogi siūlysiąs, kad sekcijos nebūtų tokios masyvios: „Kitur kapinėse mačiau mažesnes ir gerokai jaukesnes“.
Ar naujas įstatymas sumažins eiles pas gydytojus
Ketvirtadienį į Kretingą atvykęs Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatai Antanas Vinkus su rajono Savivaldybės ir gydymo įstaigų vadovais, dalyvaujant ir privačių gydymo įstaigų atstovams bei Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos komitetui, aptarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą įstatymo projektą dėl pacientų eilių sumažinimo, šalies gydymo įstaigų reitingavimo ir restruktūrizavimo.
Derybos Palangoje – įslaptintos ir bevaisės
Rajono meras Juozas Mažeika, keletas tarybos narių, tarp kurių – Steponas Baltuonis, Almantas Skruibys, Vilius Adomaitis, Jūratė Laučiūtė ir Alvydas Jonaitis, užvakar vakare dalyvavo Palangos miesto savivaldybėje bendru abiejų pusių politikų sutarimu surengtame posėdyje dėl ketinamo taikyti vienkartinio 5 Eur įvažiavimo į kurortą mokesčio vasaros metu. Palangos meras Šarūnas Vaitkus žurnalistams duris užtrenkė.
Keičiamos kaimų ribos
Kretingos rajono savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir naujai steigiamos seniūnijos. Kelia problemų gyventojams Pasitarime, kuriame dalyvavo rajono vadovai bei visų seniūnijų seniūnai, planą pristatė jo autorė projekto vadovė Skirmantė Mineikytė, atstovaujanti Vilniaus bendrovei „TAEM Urbanistai“, su kuria Savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį.
Orus stebi paprastais prietaisais
Nors Lietuvos hidrometeorologijos stotis turi modernią kompiuterizuotą įrangą, tačiau konkrečiose vietose orai stebimi paprastais, iš pirmo žvilgsnio – netgi primityviais, prietaisais. „Taip yra patikimiau, nes paprastume ir yra visas sudėtingumas“, – tikino nuosavame sklype, Bajoruose, įrengtame stebėjimo poste orų kaitą jau aštuntus metus fiksuojantis Kazimieras Jurkaitis.
Per augalą liečiantis žemę
Seno lietuviško posakio „Batsiuvys – be batų“ Justinui Jurkui neprikiši: kūlupėniškis ne tik sėkmingai užsiima dekoratyvine augalininkyste, bet ir meistriškai augalais gražina savo sodybą.
Šiltas ruduo – per menkas klimato kaitos argumentas
Kai ruduo dar lepina šiltais ir ramiais orais, o praėjusi vasara buvo pilna staigmenų – prisiminkime kad ir gabalais iš dangaus kritusius ledus, – pradedame ne tik spėlioti, kokia bus žiema – smalsu, ko galėtume laukti iš gamtos, kokių netikėtumų mums ruošia šiltėjantis klimatas ir negi kada nors Lietuvoje visiškai išsitrins ribos tarp metų laikų...
Žutautiškių gyvenimo tėkmė jų tėvonijose
Atokus Žalgirio seniūnijos Žutautų kaimas, įsikūręs trikampyje tarp Baublių, Mikoliškių ir Budrių, gaubiamas laukų, o nuo pakanalio – nuauksintais gojais, atrodė ištuštėjęs ne tik žmonių, bet ir garsų. Tik iš kaminų kylančios pilkšvos dūmų juostos išdavė, kad jų šeimininkai po intensyvių lauko darbų, kaip ir pati gamta, prisitaikė prie ramios rudeniško laiko tėkmės.
Violetinės bulvės – ne išdaiga, o skanėstas
Kretingiškė Stasė Sabakonienė prisipažino, jog iš tėvo paveldėtas smalsumas vis ką nors sužinoti bei patirti naujo neleidžia ramiai gyventi. Taip jau atsitiko, kad keliaudama po Prancūziją moteris neatsispyrė pagundai į Lietuvą parsivežti ir pabandyti užsiauginti violetinių bulvių.
Dvaro menų festivalis atsivers su mada
Paskutinį spalio savaitgalį į Kretingą sugrįžtantis festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ kvėpuos šiuolaikinės mados ritmu – bene įdomiausiu atidarymo akcentu taps tarptautinio mados festivalio „Ikra mada“ pristatoma kraštiečio dizainerio Evaldo Valantiejaus kolekcija, kurios podiumu virs visas Žiemos sodas.
Trečiadienį modernizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos užbaigimo komisija apžiūrėjo pastatus Trumpojoje g. 5 ir Savanorių g. 54. Statybos užbaigimo procedūrą pradėję specialistai patikrino ir šių namų dokumentacijas, kuriose didesnių trūkumų nerasta.
Apsaugos nuo potvynių – tik savam sklype
Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiosios specialistės Rita Kupienė ir Loreta Bručkienė, taip pat Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresnioji specialistė Neringa Grigalauskienė, vadovaudamosi valstybinės žemės kontrolės nuostatomis, patikrino Kretingoje, palei Akmenos upę, esančius Paupio ir Birutės gatvių sklypus – pasižiūrėjo, kaip jų savininkai laikosi priėjimo prie paviršinių vandens telkinių reikalavimų.
Tikrai keistas klausimas. Daugelis iš mūsų pasakytų, kad – ne, ir atsakytų, jog Baltijos pajūris priklauso mums visiems, t.y priklauso Lietuvai. Bet ar visada taip buvo?
|
|
