Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(978) 2015-09-04

Ledokšniai talžė tik Kretingą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Krušos liežuvio ties Kretinga pažerti ledokšniai buvo skirtingo dydžio: nuo vyšnios ligi pupos ar net slyvos.

Pačią pirmąją šio rudens naktį kretingiškiai išgąstingai pakirdo iš miego: 3.40 val., kilus staigiam vėjo šuorui, iš dangaus pasipylė maždaug 2 eurų monetos dydžio ledo gabalai, kapodami automobilių kėbulus, terasų bei šiltnamių stogus, plėšdami obuolius ir skutais paversdami augalus.

Ledų krūvos – tarsi akmenys

Stipraus lietaus ir vėjo šuorų sunešti į baltas saleles, ledokšniai teištirpo tik įdienojus, o žmonės nuo ankstyvo ryto savo sodybose skaičiavo krušos padarytus nuostolius.

Įspūdingomis iš dangaus kritusių ledokšnių nuotraukomis pirmieji suskubo pasidalinti „feisbuko“ vartotojai.

„Nakties netikėtumai kiemą pavertė šiukšlynu. Vaizdas, kurį pamačiau, man priminė kažkokią ubagynę, kuri prašė grėblio ir šluotos visai dienai“, – rašė kretingiškė Dalia Skridailaitė.

„Ledo gabalai tarsi šoviniais suvarpė terasos stogą. Aplink obelis pažirę obuoliai, tarsi kas būtų peiliais sukapojęs“, – nuoskauda dalijosi Darius Kniežys.

Net garbaus amžiaus kretingiškiai tvirtino per savo gyvenimą tokios stiprios krušos neatmenantys. Padvariuose, Salantų gatvėje, gyvenanti Irena Dargužienė rodė skyles verandos stoge. Didžiausia skylė pramuštame plastiko stoge siekia per 15 cm ilgio ir 3–4 cm pločio.

„Prabudau naktį nuo galingų šviesos blyksnių, prasidėjo smarkus bildesys. Pažvelgiau pro langą – kiemas nuklotas baltais akmenimis. Pravėriau verandos duris ir užmyniau ant jų, – ledo gabalai buvo pažirę pro stoge išdaužtas skyles. Pakėliau kelis: vieni buvo vyšnios dydžio, kiti – kone slyvos“, – stebėjosi moteris.

Ji sakė nieko panašaus savo gyvenime nebuvo patyrusi, tik prisimenanti vaikystėje per pievą ėjus basą kaimynę, kuri, užklupus krušai, užsuko jos motinos prašyti apavo ledokšnių sukruvintoms kojoms.


Vaiva Venienė:

– Tegu tik duoda žmonėms uždirbti, ir nebus jokios kontrabandos. Ar užsienyje, kur atlyginimai padoresni, turime tokį kontrabandos mastą? Aš ir pati, jei tik turėčiau pradinį kapitalą, kuo nors užsiimčiau, nes neįmanoma išlaikyti vaikų – už mokyklą mokėti, už rekolekcijų lankymą mokėti. Iš ko? Taip žmonės ir priverčiami užsiimti nešvariais darbais. Kartais vien ant „zlasties“ norisi nusipirkti kontrabandinių cigarečių.

Ingrida Valaitienė:

– Tai tikrai ne vien pareigūnų rūpestis, o kur kas didesnė sistemos problema, kuri turi būti sprendžiama aukštesniuose valdžios sluoksniuose. Per trumpą laiką nieko nepakeisime – reikia ne vienos akcijos, ne vieno projekto, kad žmonės įsitrauktų. Daug kas norėtų pasipriešinti, bet galbūt bijo ar neranda kaip. Ne paslaptis, kad ir kontrabandinės prekės perkamaos ne iš gero gyvenimo. Nuo to reiktų ir pradėti.

Ona Merkelienė:

– Turėtume kovoti visi, o kaip – niekada nesusimąsčiau. Po jauno kontrabandininko žūties visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas – vieni palaiko pasieniečius, kiti gaili vaiko. Gal pareigūnai ir paskubėjo, bet, kita vertus, toks jų darbas – gaudyti nusikaltėlius. Aš niekada nesu pirkusi kontrabandinių prekių ir nesiruošiu to daryti – jau geriau savas produktas, kad ir brangesnis.

Algis Žemaitis:

– Visur gyvenime turi būti sąžiningumas. Taip ir čia. Per savo amžių nesu jokio žmogaus ar darbovietės apvogęs, tai kaip aš pirksiu kontrabandą. Kovoti su ja turi visi šalies gyventojai, tik taip kažkas keisis. Dabar visi diskutuoja apie nušautą kontrabandininką. Aš pasakysiu taip – policija padarė savo darbą. Jeigu jau esi vagis, tai bent nebėk, geriau sustok, viską atiduok ir atsiprašyk.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ


Salantus vienys ir taikos simbolis

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas

Naujus mokslo metus Salantų meno mokykla pasitiko ne tik tradiciškai skleisdama meno mūzų apžavus, bet ir taikos žinią – prie jos fasado iškilmingai atidengtas iš tolimosios Amerikos atkeliavęs Taikos stulpas, kuriuo apdovanota bene tituluočiausia Salantų meno mokyklos ugdytinė, šešiolikmetė kūlupėniškė dailininkė Neda Varpukauskaitė.

Salantų meno mokyklos direktorės Silvijos Piluckienės žodžiais, Taikos stulpas tapo džiugia dovana ne tik meno mokyklos, bet ir viso miesto bendruomenei.


Į antrą dešimtmetį – lyg darni šeima

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Pačiame Kretingos centre, Žemaičių gatvėje, įsikūrusi „Kretingos šeimos klinika“ šį rugsėjį švenčia pirmąją svarią sukaktį – savo veiklos dešimtmetį.


Irutė Tamošauskienė:

– Dažnai maistą gaminu keptuvėje. Dabar jų yra visokių – daug ką jau esu išbandžiusi. Manau, kad daug nulemia keptuvės kokybė – stengiamės keptuves kuo dažniau keisti, senesnes, kurioms reikia daug riebalų, išmetame. Ir nors girdėjau, kad valgyti keptą maistą – nesveika, neįsivaizduoju, ar įmanoma jo visiškai atsisakyti.

Edita Šalnė:

– Negalėčiau, juk reikia ir vaikus pamaitinti, ir sau maisto pasigaminti. Keptuvėje ruošiu daug ką – kepu blynus, gaminu troškinius, kartais ir pusfabrikačius šildau. Svarbu, kad keptuvė būtų kokybiška. Bet koks maisto paruošimo būdas turi savų pliusų ir minusų, o keptas jis skanesnis. Labai svarbu ir aliejus, todėl naudoju tik šaltai spaustą alyvuogių aliejų. Jis ne tik veikia kaip antioksidantas, bet ir naikina vėžio ląsteles.

Irena Lesauskienė:

– Be keptuvės šiais laikais būtų sunku išsiversti, nors ne tiek daug joje gaminu, kartais prireikia. Manau, kad keptas maistas nėra blogybė savaime. Net ir kepant galima gaminti sveikai – juk dabar yra keptuvių, kurioms visai nereikia riebalų. Kita vertus, pakepinti daržoves sriubai galima ir puode.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos Rimos Bartkevičiūtės komentaras:

– Vienareikšmiškai teigti, kad visas keptas maistas yra nuodas, negalima. Viskas priklauso nuo to, kaip jis keptas. Jei maistą paskrudiname tik iki reikiamos temperatūros, naudojame kokybiškus, šviežius riebalus, jis nebus nuodingas. Tačiau dažnai vartoti keptą maistą mitybos specialistai nerekomenduoja, nes apdorojant jį aukštoje temperatūroje, ypač pramoninėje maisto gamyboje, kai kartais keliskart panaudojamas tas pats aliejus, maistas mažų mažiausiai gali tapti sveikatai nepalankiu. Daug vertingesni yra maistines savybes tausojantys gamybos būdai – virimas, troškinimas garuose ar vandenyje. Svarbu ir tai, koks aliejus naudojamas, gaminant maistą. Kepimui reiktų rinktis tą, ant kurio pakuotės nurodyta, kad jis tinka kepimui. Mažiau apdoroti, nerafinuoti aliejai turi trumpesnį galiojimo laiką ir yra tinkamesni vartoti, pavyzdžiui, gaminant salotas, bet netinka kepimui.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Steigia Visuomenės sveikatos biurą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata

Kretingos rajono savivaldybė steigia dar vieną iš biudžeto išlaikomą įstaigą – Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurą. Planuojama, kad biuras veikti pradės nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o pradžioje dirbs 4–5 darbuotojai.


„Nors meno galia lopyti sielos ir kūno žaizdas yra didelė, ne mažiau neįgaliuosius gydo galimybė būti tarp sveikųjų, kurti su jais ir jiems, jausti jų bendrystę ir palaikymą“, – įsitikinęs Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ pirmininkas Jonas Tiškus, kartu su kolegomis kretingiškius pakvietęs į poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį...“.


„Valdyti savo paties energijos apykaitą yra gana sudėtinga, tačiau prasminga“, – teigė psichinės ir fizinės sveikatos specialistas saviugdos treneris Pranas Pocius, kurio pastebėjimu, viskas, kas mus supa aplinkui, ir yra energija.


Santuoka ar gyvenimas „susimetus“

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata

Jei anksčiau gyvenimas „susimetus“ buvo socialiai nepriimtinas reiškinys, pastaraisiais dešimtmečiais nesusituokusios, bet kartu gyvenančios poros tarsi tapo norma. Konservatyvių pažiūrų žmonėms terminas „sugyventiniai“ vis dar kelia neigiamų asociacijų, bet ar gyvenimas kartu nesusituokus yra vien tik peiktinas reiškinys, laužantis nusistovėjusias dogmas, paklausėme psichologės Ievos Jasaitytės.


Darbėniškiai lankininkai Evaldas Mazalas ir Gintarė Kairytė su savo treneriu Tomu Pociumi

Lietuvos sporto vilčių žaidynėse šaudymo iš lanko rungtyje porų varžybose I vietą užėmė Darbėnų gimnazijos moksleiviai Gintarė Kairytė ir Evaldas Mazalas. Juos treniruoja Tomas Pocius.

Darbėniškių lankininkų rezultatas užfiksuotas kaip Lietuvos rekordas.

Asmeninėse varžybose E. Mazalas iškovojo aukso medalį, o G. Kairytė užėmė V v.

Sąlygas treniruotis jauniesiems lankininkams suteikia Darbėnų gimnazija, lankininkus palaiko ir Darbėnų bendruomenė.

„P. n.“ informacija


Kretingiškis kultūristas Mantas Leksius, „Gintarinio prizo“ kultūrizmo turnyro bei Europos taurės kultūrizmo pirmenybių prizininkas, bronzos medalininkas, šiuo metu intensyviai rengiasi rugsėjo 26 d. Kretingoje įvyksiančiam tarptautiniam Lietuvos „Cup Open“ kultūrizmo turnyrui. Jame 26-erių sportininkas atstovaus Kretingos sporto ir sveikatingumo klubui.


Išvykstant į Pasaulio bokso čempionatą Sankt Peterburge sėkmės Tautvydui Čepauskui (dešinėje) linkėjo (iš kairės) treneris Aivaras Balsys bei Aivaras Daukantas.

Rugsėjo 2–13 dienomis Rusijoje vykstančiame Pasaulio bokso čempionate „AIBA Junior World Boxing Championships Saint-Petersburg 2015“ Lietuvos garbę gina ir kretingiškis Tautvydas Čepauskas, kuriam rugsėjo pabaigoje sueis šešiolika. T. Čepauską kovoms ruošia Kretingos sporto mokyklos treneriai – Aivaras ir Tomas Balsiai. Anot T. Balsio, trečiadienį vakare į čempionatą išvykęs T. Čepauskas į ringą stos jau šį savaitgalį.

Į Kretingos sporto mokyklą T. Čepauskas įstojo 2011 m., nuo 2014-ųjų pradėjo mokytis ir treniruotis Vilniaus Ozo sporto mokykloje. Nuo 2011 m. Tautvydas – daugkartinis Lietuvos jaunučių bokso pirmenybių laureatas, 2014 ir 2015 m. – Lietuvos Respublikos kaimo bendruomenių bokso čempionato I vietos prizininkas, 2015 m. iškovojo I vietą Lietuvos jaunių bokso čempionate svorio kategorijoje iki 66 kg bei III vietą IX Baltijos jūros šalių jaunių žaidynėse. 

Dėl lėšų trūkumo gegužę į Europos bokso čempionatą Ukrainoje neišvykusiam perspektyviam sportininkui šįkart varžybų Sankt Peterburge akreditacijai reikalingą sumą – 660 eurų – skyrė kretingiškio teisininko Aivaro Daukanto paramos fondas.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2000 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, vasarai baigiantis sudalyvavo Latvijoje, Valmieros mieste įvykusiame tarptautiniame krepšinio turnyre. Iš jo kretingiškiai grįžo užėmę II v.


Sanitarijos inspektoriumi pradėjęs dirbti Kęstutis Žeiba bus atsakingas už sanitarijos reikalus rajone.

Nuo rugsėjo 1-osios Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriuje dirbti pradėjo specialistas Kęstutis Žeiba.

Jis pavaduos šiuo metu motinystės atostogose esančią sanitarijos inspektorę Zitą Abelkienę.

K. Žeibai – 34-eri, gyvena Palangoje. Šiemet jis baigė Klaipėdos universitetą, kur studijavo visuomenės sveikatos specialybę. „Dalyvavau konkurse, apsidžiaugiau, kad rezultatai buvo man palankūs ir kad galėjau įsidarbinti valstybės tarnyboje pagal savo specialybę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė K. Žeiba.

Jo funkcijos su tame pat skyriuje viešosios tvarkos specialiste nuo šių metų balandžio dirbančia Renata Jonauskiene, kurios pareiga tikrinti, kaip rajone laikomasi tarybos sprendimais patvirtintų taisyklių, nesidubliuos, nes atsakingas bus už teritorijų sanitarijos reikalus, nagrinės gyventojų skundus, susijusius su šiukšlėmis, apleistais sklypais, triukšmu, kontroliuos draudimą rūkyti neleistinose vietose.

„P. n.“ informacija


Pasipildė Salantų kultūrininkų šeima

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Naujienos

Salantų kultūros centro kolektyvas pasipildė nauja nare – Žvainių skyriaus renginių organizatore tapo Vitalija Valančiūtė. Šiandien suplanuotas pirmas oficialus jos susitikimas su aktyviausiais Žvainių bendruomenės nariais.


Taiso renovacijos defektus

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Problema

Naująjį sezoną Salantų kultūros centrą užklupo rūpesčiai: prieš ketverius metus už 347,5 tūkst. Eur (1,2 mln. Lt) Europos Sąjungos paramos lėšų, iš kurių 26 tūkst. Eur (90 tūkst. Lt) skyrė Kretingos rajono savivaldybė, renovuoto senovinio pastato – prieškario žydų sinagogos – rūsyje atsivėrė defektai.


Kęstučio 16 namo gyventojai nuniokojo liepą, padarydami akivaizdžią žalą gamtai

Redakciją pasiekė Kęstučio g. 16 daugiabučio namo gyventojos Salomėjos Matulienės nerimastingas skambutis, kai ji išgirdo kaimynus kieme benzapjūklu niokojant liepą.

„Nupjovė liepaitės šakas, viršūnę. Pamačiau iš balkono ir pradėjau šaukti: ar turite leidimą, dėl kokios priežasties reikia tokį gražų sveiką medį šalinti? Su manimi nesiginčijo, taip ir paliko medį apniokotą. Pasikalbėjau su kitais kaimynais – niekas nežinojo apie piktus kėslus pašalinti medį ir su mumis nederino. Žinau ir pavardes tų, kurie taip barbariškai su medžiu pasielgė“, – tvirtino S. Matulienė.

Vakar, moteris sakė, matė nupjautas šakas tebegulint ant žemės.

Kęstučio g. 16 namą administruoja bendrovė „Kretingos būstas“, ir moteris norėtų sužinoti, gal tai jų žmonės nusprendė pašalinti liepaitę.

Šios bendrovės vadovas Vaidas Barakauskas patikino, jog nurodymų pjauti liepą niekam nedavę: „O ir tokios kompetencijos mes neturime. Mes seniūnijai teikiame prašymą, surinkę pusės daugiabučio gyventojų parašus, – Savivaldybė įvertina situaciją ir išduoda leidimą medį šalinti“.

Anot V. Barakausko, pastebėjus neteisėtus kaimynų veiksmus, apie tai išsyk reikėtų pranešti policijos pareigūnams.

„P. n.“ informacija


Gyvenimą galėtų pakartoti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Jubiliejai

Dvi šiomis dienomis 90-mečio jubiliejų pasitinkančios draugės toje pat J. Jablonskio gatvėje Kretingoje gyvenančios kaimynės našlės Bronislava Paukštienė ir Alfonsa Beniušienė protarpiais atrodo skirtingos kaip diena ir naktis, o protarpiais panašios tarsi du vandens lašai.

Panašios, nes, atsukus laiko ratą atgal, nenorėtų eiti kitu gyvenimo keliu negu ėjo: kaip susitarusios tvirtino – o ką mandriau jame rastų?


Keliuose miglinėjo ir lengvai apgirtę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Keliuose

Rugsėjį, kai prasidedant mokslo metams gatvėse ir keliuose padaugėjo darželinukų bei moksleivių, policijos pareigūnai, siekdami ugdyti eismo dalyvių drausmę ir atsakingumą už savo elgesį, organizuoja netikėtus reidus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas