|
|
|
(977) 2015-09-01Ožkų piemenė prieš Dievą rami
Kartą už ožkų ganymą jau nubausta 78-erių kretingiškė Juzefa Navickienė vakar vėl sulaukė žinios apie dar vieną administracinį teisės pažeidimą ir įpareigojimą kuo skubiau pašalinti palaidus gyvulius iš Kretingos miesto senųjų žydų kapinių teritorijos. Tačiau kone tris dešimtmečius ožkas pievoje šalia žydkapių gananti moteris sako esanti sąžininga tiek prieš Dievą, tiek prieš žmones – ožkos ne tik gydo, džiugina šeimas, bet ir taupo mokesčių mokėtojų pinigus. „Žmonės skundžiasi turbūt iš pavydo, nes jų pagarbos šioms kapinėms nėra – patys jose šunis vedžioja, važinėja mašinomis ir keturračiais, šiukšlina ir banketus ruošia“, – sakė kiekvieną rytmetį, pakeliui į bažnyčią, ožkas išvedanti ir tuo pačiu kapines apšvarinanti moteris. Žydų kapinėse ožkų nerišanti, bet pagal visas Europos Sąjungos taisykles ir įpareigojimus jas auginanti J. Navickienė tikino gyvulių laisvės negalinti riboti. „Savo ganykloje pririšu tik senąsias ožkas, mažųjų rišti nevalia – jie turi laisvai judėti, nesikankinti, negalėdami žįsti. Kol pati jas ganau, prie kapinių neleidžiu artintis, bet kai nematau, maži ožiukai į jas kartais nuskuodžia – juk kapinių tvoros nėra. Yra tekę matyti, kaip jie vėsinasi, priglaudę nugaras prie antkapių“, – pasakojo moteris. Prieš kelerius metus moterį nuramino ir tuometinis Kretingos parapijos klebonas Evaldas Darulis, su kuriuo moteriai teko filmuotis ir vienoje kino juostoje – Algimanto Puipos „Dievų miške“. J. Navickienės teigimu, pranciškonas kartą aiškiai pasakęs, kad šienauti, gyvulius ganyti, vaikščioti ir ilsėtis senosiose kapinėse galima. „Anot jo, kapinaičių negalima arti, kasinėti, sodinti, mat žydai buvo laidojami labai negiliai. Šios kapinės jau atlikusios savo darbą, žmonės jose seniai nebelaidojami. Juk per milijonus metų kiekvienoje žemės pėdoje yra žmonių palaikų, bet tai nereiškia, kad ja nebegalime naudotis,“ – prisiminė J. Navickienė, apgailestaudama, kad Savivaldybės klerkams šios tiesos – nė motais. Apie tai, kad senose kapinėse ganyti smulkius gyvulius – avis, ožkas, danielius – nieko blogo, moteris sužinojusi netyčia, kai netoli kapinių vaistažoles rinkę kunigai panoro nusifotografuoti su Juzefos augintinėmis. Įprastai ožkos bijo svetimo žmogaus, o tąkart J. Navickienė net nustėro – kunigams tarus, kad pakvietus ožkos pačios ateis, taip ir atsitiko – gyvuliai apstojo ratu ir iškėlę galvas žiūrėjo į kunigus, lyg švento Pranciškaus paveiksle. „Aš dvasininkus iš karto įspėjau, kad tik nuotraukose paminklų nesimatytų, bet šie patarė nesibaiminti, – sakė 65 metus bažnyčios chore giedanti J. Navickienė. – Pastaruoju metu komunalininkai šioms kapinėms skiria daugiau dėmesio, gražiai jas sutvarkė ir vokiečių delegacija, tačiau iki tol jos buvo gana apleistos – kiek mano ožkelės jas apėsdavo, tiek ir užtekdavo. Užtai man klebonas ir buvo sakęs miestas pinigų neturi, tai tu ir ganyk.“ Panašiai kartą moteriai patarusios ir viešnios iš Baltarusijos, greičiausiai žydės, atėjusios lankyti kapinių – jos nustebusios, kodėl ant paminklinio akmens papoteriauti už čia besiilsinčius prisėdusi Juzefa negananti jose ožkų: „Moterys papasakojo, kad Baltarusijoje kapines nugano ir karvėmis, ir arkliais, ir ožkomis.“ Ir išties, J. Navickienės žodžiais, kol neprasidėjo skandalai ir nesutarimai dėl ožkų, joks žmogus taip gerai kapinių žolės nenuskusdavo, kaip jos ožkos – prieidavusios ten, kur darbininkui nepatogu, apgrauždavusios net senus stagarus aplink akmenis, išvalydavusios paupius. Elevatorius pilnas grūdų, kelkraščiai – užgulti
Derlių į bendrovę „Kretingos grūdai“ gabenančios sunkiasvorės mašinos bei traktoriai su priekabomis pastarosiomis savaitėmis užtvindė ne tik visą 2,5 km ilgio Tiekėjų gatvę, bet ir prie kelio Palanga–Šiauliai esančios įmonės „Lytagra“ prieigas.
Rajono mokymo įstaigų vadovų konferencija: švietimo pasiekimai bei lūkesčiai
Marijono Daujoto pagrindinė mokykla – pirmoji šalyje, pasipuošianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo reprodukcija, kurių išleisti pasirūpino Lietuvos Vyriausybė. Šią dovaną mokyklai, kurioje ir buvo surengta tradicinė rajono mokyklų vadovų rudens konferencija, įteikė pirmasis Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus bei Premjero patarėjas mūsų kraštietis Antanas Vinkus.
Sukvietė į 70-ąjį Rugsėjį
Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro pedagogų bei mokinių bendruomenei ši Rugsėjo 1-oji – ypatinga: į klases ji sukvietė 70-ąjį kartą.
KRETINGOS m. KĘSTUČIO g. gyvenanti 1965 m. gimusi R. Š. pranešė, kad rugpjūčio 26 d. daugiabučio namo kieme, viešai demonstruodamas daiktą, panašų į pistoletą, nušauti grasino 1960 m. gimęs Klaipėdos r., Agluonėnų k., gyvenantis J. J. Policijos pareigūnai jį sulaikė, o striukės kišenėje rastą daiktą, panašų į pistoletą, paėmė. Įvykis tiriamas. GELEŽINKELIO g. palangiškį, gimusį 1988 m., užpuolė trys nepažįstami 18–25 m. amžiaus vyriškiai. Grasindami peiliu, jie pagrobė vyrišką rankinę su vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, dviem darbo pažymėjimais, 50 Eur, telefonu SONY, ir pasišalino. Padaryta 650 Eur žala. Įvykis tiriamas. GARGŽDELĖS k. rugpjūčio 27 d. išdaužtas telšiškio A. D. automobilio VOLVO S60, stovėjusio prie Orvidų sodybos-muziejaus, dešinės pusės galinių durelių lango stiklas. Iš automobilio pagrobta medžiaginė juoda rankinė, kurioje buvo 1 tūkst. Eur, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, transporto priemonės techninės apžiūros talonas ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Žala siekia 1 tūkst. 100 Eur. Automobilis nebuvo draustas, signalizacija neįrengta. * Užregistruoti 3 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Kurmaičiose su podukra konfliktavęs neblaivus vyras bandė jai suduoti smūgius ir sugriebė už rankos. Plokščių k. girtas sūnus savo tėvui trenkė per veidą bei spyrė į krūtinę. Parąžės k. buitinio konflikto namuose metu nuo alkoholio apsvaigęs sutuoktinis mušė žmoną, grasino sudeginti jos daiktus. Visi trys smurtautojai pateko į areštinę.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Kretingos muziejaus Žiemos sodo karaliene, besibaigiant vasarai, tapo kone 3 m aukščio tropikų augalas juka, išleidęs net 3 žiedynus, iš kurių kiekvienas siekia po 60 cm. „Vienas iš žiedynų jau nuvytęs, o likę du džiugins Žiemos sodo lankytojus dar maždaug tris savaites“, – tvirtino muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Ji sakė, jog įprastai juka žydi sulaukusi 10 metų, tačiau Žiemos sode pastaroji pražydo pernai, būdama septynmetė, o šiemet vėl nustebino savo stambiais žiedynais. Šis augalas išaugęs iš motinos, kuri buvo išstypusi ligi kelių metrų aukščio, rėmėsi į Žiemos sodo lubas, ir jį teko nupjauti. „Dabartinės jukos motina taip pat kasmet apsipildavo žiedais. Matyt, augalui labai patiko vieta, užteko erdvės ir šilumos“, – svarstė J. Tertelienė. Kita Žiemos sodo įdomybė šiuo metų laiku – nykštukinis granatas, šiemet žydėjęs net dukart ir antrąkart taip pat subrandinęs 2 granato vaisus.
„P. n.“ informacija
Kalba – tarsi žmogaus parašas
Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“
Švietimo lyderystė
Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa.
Savivaldybės konkursą laimėjęs ir Darbėnų seniūnijos seniūnu tapęs Alvydas Poškys šiandieną oficialiai pradėjo eiti pareigas. Į naują darbovietę A. Poškys atvyko vakar, nelaukdamas oficialios darbo pradžios. „Norėjosi naujam darbe savaitę pradėti pirmadienį“, – sakė jis. Pirmadienio rytmetys A. Poškiui seniūnijoje buvo šventiškas – jo pasveikinti stojus prie seniūnijos vairo atvyko meras Juozas Mažeika su administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku, Darbėnų klebonas Vygintas Gudeliūnas, gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, Darbėnų seniūnijoje Šukės kaime gyvenantis Savivaldybės tarybos narys Povilas Turauskis. Su gėlėmis naują savo vadovą pasitiko seniūnijos darbuotojai. Paklaustas, kokie bus pirmieji darbai, A. Poškys teigė susitiksiąs su seniūnaičiais (Darbėnų seniūnijoje yra įsteigta 11 seniūnaitijų), kaimų bendruomenėmis. „Su seniūnijos administracija jau svarstėme kelių tvarkymo, Darbėnų miestelio parko ir gimnazijos stadiono apšvietimo reikalus“, – pažymėjo A. Poškys. Gimnazijos direktorė seniūną pakvietė į Rugsėjo pirmosios šventę. „Į mokyklą eisiu ne vien kaip seniūnas, bet ir kaip tėvas į pirmą klasę lydėsiu sūnų Domantą“, – sakė A. Poškys, su žmona Gintare dar auginantys ketverių Vytautą. Šeima gyvena Darbėnuose. Iki šiol A. Poškys dirbo Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoju. A. Poškys pakeitė aštuoniolika metų seniūnijai vadovavusį ir gegužę į užtarnautą poilsį išėjusį Edvardą Tadevušą Stalmoką.
„P. n.“ informacija
Budėtojai taps operatyvininkais
Kretingos policijos komisariatas gyvena permainų nuotaikomis: nebeliks budėtojų dalies, o joje dirbę 4 pareigūnai taps operatyvine grupe ir važiuos į įvykius rajone bei mieste, taip pat užtikrins viešąją tvarką.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pranešė, jog Sporto komplekso statyba Kretingos miesto stadione, Savanorių gatvėje bus pradėta šį rugsėjį. Savivaldybė skelbia konkursą dėl sporto komplekso pasukimo – vietos stadione pakeitimo, ir kviečia projektuotojus koreguoti esamą projektą. Po to bus keičiamas ir statybos leidimas bei detalusis planas. Nepaisant šių darbų, sporto komplekso statyba, V. Domarko patikinimu, turėtų būti pradėta šį rugsėjį. Jau įvyko Savivaldybės skelbtas konkursas Kretingos sporto kompleksui statyti. Jį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, pasiūliusi 6 mln. 261 tūkst. 750 eurų statybos kainą. Praėjusį penktadienį Savivaldybė su bendrove „LitCon“ pasirašė sporto komplekso statybos Kretingoje sutartį, pagal kurią sporto komplekso statybos terminas yra 6 metai. „Trumpiau gali būti, ilgiau – ne“, – apie statybos terminą sakė V. Domarkas. Savivaldybės taryboje anksčiau aptarta sporto komplekso statybos kaina buvo apie 16 mln. litų arba 4 mln. 628 tūkst. eurų. Tai buvo projektuotojų skaičiuojamosiomis kainomis nustatyta šio statinio statybos kaina. Kodėl statyba pabrango 1 mln. 628 tūkst. eurų? „Projektuotojai pripažino, jog buvo netikslumų, ir įvertino pabrangimą“, – atsakė V. Domarkas. Pirmadienį Savivaldybė su bendrove „LitCon“ pasirašytą sporto komplekso Kretingoje statybos sutartį perdavė Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Artimiausiu laiku Savivaldybė su departamentu turėtų pasirašyti sutartį dėl šios statybos finansavimo. Statybos pradžiai iš Valstybės investicijų programos šiemet yra pažadėti 144 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Tikslas, suvienijęs bendruomenę
Šeštadienį darbėniškiai bei svečiai iš kitų vietovių po kone 7 metų darbo rinkosi švęsti atnaujinto Vytauto Didžiojo parko atidarymo progos.
|
|
