|
|
|
(962) 2015-07-14Išnaikinti – neįmanoma, palikti – negalima
Šukės kaime suvešėjęs Sosnovskio barštis – ne vienintelė vieta, kur įsitaisė šis invazinis, vadinasi, naikintinas augalas. Pavienį barštį skaitytojai pastebėjo ties plento Šiauliai-Palanga tiltu per Akmeną – iki keliasdešimt tūkstančių gyvybingų sėklų brandinantis augalas grasina ką tik įrengtam naujam gėlynui. Būtina veikti rajono mastu Šukės kaimo gyventojas, rajono tarybos narys Povilas Turauskis teigė, jog Sosnovskio barščio sąžalynų – ir gerokai didesnių – yra visame mūsų rajone, ir kad pavieniai žmonės kovoti su šiuo augalu yra nepajėgūs. „Reikia iniciatyvos – ir valstybinės, ir privačios, kad galėtume dalyvauti valstybinėse programose, kurių lėšos skirtos Sosnovskio barščiui naikinti. Šią problemą kelsiu rajono tarybos Kaimo reikalų komitete – būtinos priemonės viso rajono mastu, kad Sosnovskio barščio neliktų“, – teigė P. Turauskis, jį pavadinęs apleistų, nejudinamų žemių augalu – ten, kur žemė ariama ir nuolat dirbama, Sosnovskio barščio nesurastume. Paradoksas – specialiai į išdirbtą žemę sėjamas barštis menkai teauga, ir kai praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje jo sėklų buvo įvežta iš kitų respublikų ir jį norėta auginti kaip pašarą silosui gaminti, metodika nepasiteisino. „Neprigijo jis ir mūsų rajone – masiškai barščio silosui neaugino nė vienas kolūkis“, – prisiminė politikas, kurio pastebėjimu, žmonės vis daugiau sužino apie Sosnovskio barštį, jo keliamą grėsmę ir augalą apeina, taip išvengdami nudegimų. O kad barščio mažėtų, negalima leisti jam žaliuoti – tai vos ne vienintelis geriausiai pasiteisinęs būdas kovojant su šiuo augalu. Kurorto komunaliniam ūkiui vadovaujantis mūsų rajono tarybos narys Konstantinas Skierus sakė, kad kaimyninė Palanga dėl Sosnovskio barščio problemų neturinti: „Prieš kelerius metus buvo išaugę keli pavieniai barščiai, kuriuos įveikėme cheminėmis priemonėmis. Ir tą barštį prie Akmenos upės reikia kuo greičiau nupjauti, apipurkšti herbicidais, nupjautą žiedyną sudeginti, po kiek laiko – vėl purkšti pakartotinai, ir problema bus išspręsta.“ Anot jo, pjauti Sosnovskio barščių sąžalynus – vadinasi, rizikuoti žmonių sveikata, be to, daug rūpesčių ir dėl specialios aprangos, be kurios siųsti žmones pjauti barščio – nusikaltimas.
Suplanavo Kretingos rajono teritorijas
Kretingos rajono savivaldybė, pasitelkusi 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, įgyvendino 400,3 tūkst. eurų vertės projektą, kurio esmė buvo parengti detaliuosius ir specialiuosius Kretingos rajono teritorijų planus.
Sveikatinimo įstaigos rengiasi elektroninės sistemos iššūkiams
Nuo lapkričio pradžios Klaipėdos apskrityje pradės veikti Vieninga jungtinė Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų informarcinė sistema, prie kurios prisijungė ir Kretingos sveikatinimo įstaigos – Kretingos ligoninė bei Kretingos psichikos sveikatos centras, Salantų ir Kartenos ligoninės.
Kretingos evangelikai nutiesė bendradarbiavimo tiltus
Kretingos rajono savivaldybėje meras Juozas Mažeika ir Vokietijos Blankenfeldės-Mahlow savivaldybės mero pavaduotoja Marion Dzikowski pasirašė oficialią šių savivaldybių bendradarbiavimo sutartį.
KRETINGOS m. MAIRONIO g. , ties posūkiu į Gėlių g., 1999 m. gimęs Klaipėdos r. gyventojas R. Č., važiuodamas dviračiu, jo rankena kliudė 2005 m. gimusį taip pat Klaipėdos r. gyvenantį E. D. ir sužeidė veidą.
Ryškėjanti pilietiškumo erozija
Valstybei ir regionams vizualiai nusakyti turiu tokį palyginimą: upė – galutinis rezultatas, bet didžiausią darbą atlieka upeliai.
Tremtinių likimai skrieja laiškais, gula į knygas
Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas ne per seniausiai į Rusijos Krasnojarsko srities Irbej miestą išsiuntė laišką šiame mieste gyvenančiam likimo draugui Antonui Boos, kuris rašo knygą apie tremtį, įvairių tautybių – lietuvių, vokiečių ir kitų – tremtinių likimą.
Kultūros ir sporto šventė „Gimtinė – mano uostas“ Kurmaičiuose sudalyvauti organizatorių parengtuose užsiėmimuose bei pasiklausyti muzikos po atviru dangumi šįsyk ir vėl sukvietė aktyvaus gyvenimo entuziastus, kultūrinių renginių mėgėjus ir mažiausiuosius kaimo gyventojus.
Sėkmę išbandė pusšimtis žvejų
Išvakarėse, be gailesčio pliaupiant lietui, Grūšlaukės tvenkinio nuomininkas salantiškis Stasys Kaniava neslėpė būgštavęs, jog iš planuotos žvejų šventės, kurią jis organizavo, šnipštas išeis. „Vos uždėjom palapinei stogą, įtempėm sienas, vėjas per sekundę viską sulygino su žeme. Tikrai maniau, kad gamta šįsyk „šposą“ iškrės“, – sakė jis. Tačiau šeštadienį po gausios, taip pat iš pradžių nieko gero nežadančios liūties staiga dangus išsigiedrijo, ir tradicinė, šiemet VI, šventė įvyko.
Į Senąją Įpiltį – mėlynėms mėlynuojant
S. Įpilties bendruomenė laikosi tradicijos kaimą supančiuose miškuose vasaros įkarštyje prisirpus mėlynėms vietinius žmones ir atvykėlius iš toliau sukviesti į būrį ne tik šiai didingai uogai pagerbti, bet ir patiems linksmai pasibūti. Ketvirtoji tokia šventė įvyko šeštadienį.
Sveikatos šaltinis „Mėlynės atgaivina pavargusias akis, gerina regėjimą, veidui suteikia skaistumo, o visam organizmui duoda stiprybės ir energijos. Kas valgo daug mėlynių, tas durų pas daktarus nevarsto“, – mažai, bet daug galios turinčiai uogai komplimentų negailėjo viena iš renginio įkvėpėjų ir organizatorių Kretingos kultūros centro S. Įpilties kaimo kultūros skyriaus vedėja Danutė Bružienė. Tačiau dėmesys mėlynai uogai jokiais būdais nepranoko dėmesio iš čia kilusiam kraštiečiui, vietiniam kaimo žmogui, kaimynui ar svečiui. Buvo pasidžiaugta jų bendryste, taip pat tuo, kad atvyko ir gausus būrys saviveiklininkų ne tik iš Rūdaičių, Grūšlaukės, bet ir iš Raseinių rajono Katauskių kaimo bei iš Klaipėdos rajono Dauparų. Daugelis atvykusiųjų, kol prasidės koncertai, tuščiais kibirais pirmyn atgal šmirinėjo po čia pat nuo ryto veikusį turgelį – Duonos ponia tituluojama, gardžią naminę duoną kepanti darbėniškė Vida Viskontienė siūlė savo firminės duonos ir pyragų, iš Raseinių rajono į savo mamos gimtinę S. Įpiltyje atvykusi Gabrielė Alsbergaitė viliojo šilauogėmis ir mėlynėmis pagardintais saldžiais pyragėliais, įpiltiškių Astos Razmienės ir Linos Narkienės užkaistuose puoduose burbuliavo virtiniai su mėlynėmis, kuriais bendruomenė kiekvieną vaišino, tačiau daugelis vis tiek dairėsi uogų ir kantriai laukė pasirodant mėlyniautojų.
|
|
