Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(951) 2015-06-05

Lietuvos čempioną nokautavo sistema

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Pirmas puslapis
Tiek Lietuvos jaunių bokso čempionas kretingiškis Tautvydas Čepauskas, tiek jo treneris Tomas Balsys Savivaldybės sprendimu neskirti lėšų dalyvauti Europos čempionate nusivylė, tačiau jau rengiasi kitoms varžyboms.

Ant aukščiausio pakylos laiptelio Lietuvos jaunių bokso čempionate užkopęs penkiolikmetis kretingiškis Tautvydas Čepauskas apmaudžiausią pralaimėjimą patyrė jau po varžybų – perspektyvus sportininkas kartu su Lietuvos rinktine neišvyko į Europos pirmenybes. Panašu, kad kaltų šioje istorijoje nėra: rajono valdžia tikina, kad sporto federacijų sportininkai – ne jų rūpestis, o Lietuvos bokso federacija apgailestauja negalinti savo lėšomis komandiruoti visų rinktinės narių.

Gegužės 16 d. Ukrainoje prasidėjusiame Europos bokso čempionate Tautvydo nebuvo – iki paskutinės minutės liejęs prakaitą ir metęs svorį specialioje pasirengimo stovykloje Alytuje, vaikinas sužinojo, kad į Europos pirmenybes nevyks, mat Savivaldybė neskyrė finansavimo – 550 eurų. Pasak Tautvydo mamos Rasos Čepauskienės, nemaloni žinia įskaudino visą šeimą.

„Nebūtų taip apmaudu, jei nežinotume, kad vaikai iš kitų miestų išvažiavo – jiems savivaldybės surado pinigų, – kalbėjo R. Čepauskienė. – Ėmėme savęs klausti, ar apskritai mūsų sūnui verta toliau sportuoti, jei negali atstovauti savo rajono rimtose varžybose?“

Čempionai niekam neįdomūs

Penkerius metus T. Čepauską treniravęs Kretingos sporto mokyklos bokso treneris Tomas Balsys tikino, kad Tautvydas – ne atsitiktinis vaikas. Dėl šios priežasties daug žadantį jaunuolį jis išsiuntė į Vilniaus Ozo gimnaziją, kur treniruojasi gabiausi šalies sportininkai.

„Tautvydas tikrai talentingas. Praeitais metais jis tapo Lietuvos prizininku, šiemet padarė didelę pažangą ir iškovojo auksą Lietuvos jaunių bokso čempionate, 66 kg svorio kategorijoje“, – priminė T. Balsys.

Tačiau iškovota galimybė kretingiškiui išvykti į Europos čempionatą Savivaldybei pasirodė nesvarbi. Pasak T. Balsio, į Lietuvos bokso federacijos atsiųstą raštą, kuriame pažymėta, kad T. Čepauskas yra Lietuvos rinktinės narys ir nurodyta akreditacijai reikalinga suma, vietos valdininkai nereagavo. Paskutinįkart tokią aukštą poziciją, T. Balsio žodžiais, Kretingos rajono boksininkai yra iškovoję prieš trejus metus, tuomet, kiek treneris pamena, problemų dėl finansavimo nekilo.

„Visi nori Lietuvos čempionų, bet kai jais tampama, tada jau sukis pats, kaip išmanai. Aš netikiu, kad Savivaldybei ši suma buvo nepakeliama investicija. Matyt, jiems geriau vėliau vaikus traukti iš kolonijų. Turbūt pigiau ten vaiką išlaikyti negu sudominti kokia sporto šaka ir nukreipti tinkama linkme“, – ironizavo Savivaldybės sprendimu nusivylęs T. Balsys.

R. Čepauskienė pripažino, kad blogas naujienas sužinojęs treneris ragino tėvus į merą kreiptis tiesiogiai: „Bet argi mums reikia prašyti. Ir taip investuojame į vaiką – perkame aprangą, batus, kelionės į Vilnių brangiai kainuoja... Kodėl tuomet Tautvydas apskritai turėtų atstovauti būtent šiam rajonui? Juk į Vilnių išvažiavo tik su sąlyga, kad atstovaus rajonui, bet iš rajono valdžios taip ir nesulaukė galimybės tai daryti.“

Prarasta galimybė kovoti Europos čempionate, trenerio žodžiais, kirto ir Tautvydo motyvacijai. Iki tol ne kartą apdovanotas ir apie sportininko karjerą rimtai svarstantis vaikinas labai nusivylė: „Nežinau, kaip dabar bus, gal kitais metais jis išvis nebesportuos.“

Tačiau po nemalonios žinios atsigavęs Tautvydas pripažino, jog į praeitį nesižvalgo ir jau laukia kitų varžybų: „Žinoma, iš pradžių nusivyliau – juk stengiausi, ruošiausi, ir staiga paaiškėjo, kad nėra pinigų. Bet bokso mesti nesirengiu“, – kalbėjo Baltijos šalių turnyrui Vokietijoje besirengiantis T. Čepauskas.


Kamilė Piklapaitė:

– Nors aš pati pabėgėlius vertinu tolerantiškai, manau, kad diskriminacijos neišvengsime. Kaip jos nebus tarp žmonių, jei pasitaiko net tarp gyvūnų. Neabejoju, kad Europos Sąjunga imsis tam tikrų priemonių, finansuos projektus, skirtus lengvesnei kitataučių integracijai, kurs darbo vietas, pabėgėliai gaus pašalpas – galima sakyti, kad jie gyvens išskirtinėmis sąlygomis. Bet ar visų pirma Lietuva neturėtų pasirūpinti lietuviais?

Eugenijus Kniukšta:

Dirbu užsienyje, žinau, kaip sudėtinga susikalbėti su kitataučiais – juk susitinka dvi svetimos kultūros, dvi skirtingos kalbos. O jie – dar ir be išprusimo, tautiškumo. Geriau jau Lietuva nesutiktų priimti pabėgėlių. Kiekvienas turi gyventi savo šalyje, todėl ir mes negerai darome, kad išvažiuojame. Man netgi pikta, kad į užsienį emigravusios lietuvės tuoj pat susiranda kokį juodaodį. Jeigu jų čia atvažiuos daugiau, greitai ims mojuoti savo teisėmis ir dar visą giminę kartu atsitemps.

Vytautas Mikelkevičius:

– Net ir 200 pabėgėlių mūsų valstybei yra daug. Manau, kad galėtume priimti ne daugiau 50–60. Juk juos ne tik įsileisime – turėsime garantuoti išlaikymą. Mūsų pensininkai negauna tiek, kiek gaus jie, todėl logikos čia nėra. Iš pradžių bus keista ir žmonėms, bet galų gale – priprasime, juk afrikiečių bet kokiu atveju tik daugės. Mes išvažiuojame ir šią tuščią vietą kažkas turės užimti. Kaip kinai užkariauja Rusiją, taip bus ir čia. Juk mūsų moterys jau dabar demonstruoja prielankumą karšto kraujo pietiečiams.

Jurgis Brūzga:

– Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Iš vienos pusės – ši integracija nėra blogis. Esu už tai, kad pasaulis vienytųsi. Ir Europos Sąjunga deklaruoja, kad visi turime prisiimti vienodus įsipareigojimus. Bet mūsų šalis kol kas nėra tokios geros ekonominės būklės, kad galėtų kažką pasiūlyti kitiems. Lietuvoje – daugybė žmonių, kuriems reikia pagalbos. Kartais pagalvoju – gelbėjam Afrikos vaikus, nors šalia gyvena taip pat vargstančios šeimos. Gal tiesiog reiktų pradėti nuo savų

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyrius išvien su Kretingos policijos komisariato Probacijos skyriumi pradėjo rengti darbo pasiūlos konsultacijas lygtinai paleistiems į laisvę asmenims.

Anot Kretingos darbo biržos vyriausiojo specialisto Jono Žilinsko, į pirmą susitikimą atvyko 8 asmenys. „Supažindinome juos su šiuo metu laisvomis darbo vietomis, paklausiomis profesijomis, kur ir kokias jas galima įgyti, tarpininkaujant Darbo biržai, kokios yra vykdomos programos. Nuteistieji domėjosi ir karjeros planavimo galimybėmis“, – teigė J. Žilinskas.

Anot jo, anksčiau Darbo biržos specialistai lankydavosi įkalinimo įstaigose – Klaipėdos apskričiai priklausė kuruoti Pravieniškių antruosius pataisos namus. „Nuteistieji prieš išeidami į laisvę domėdavosi, kur jie galėtų įsidarbinti. O ir šiaip visų patarimų klausydavosi įdėmiai, nes mūsų vizitų tikslas – ne moralizuoti tuos žmones, o stengtis motyvuoti juos darbui“ , – tvirtino Darbo biržos specialistas.


Sporto kompleksas: su baseinu ar be

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Kretingoje, miesto stadione suplanuotas sporto kompleksas gali būti be baseino.


Lietuvos gyventojų patarėjų sąjungos Kretingos skyrius (LGPS) surengė rajono nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusiją apie jų bendradarbiavimą su vietos savivalda.

Apdovanojimas motinai – pro memoria

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Savivaldybėje

Trečiadienį į Kretingos rajono savivaldybę buvo pakviesti vydmantiškės Petronėlės Bendikienės artimieji: Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas bei atstovė Gražina Urbonienė jiems įteikė jų motinai skirtą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.


Abiturientai kibo į brandos egzaminus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas

Brandos egzaminai įsibėgėja ir Kretingos rajono abiturientams: jie jau laikė rusų, anglų, lietuvių kalbų, taip pat – biologijos egzaminus.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje uostamiesčio bei visos Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama ne tik plataus spektro planinė ar skubi ortopedinė-traumatologinė pagalba, bet ir diegiamos naujovės – formuojamas išskirtinis dėmesys pėdos problemoms, atliekamos dar retos klubo sąnario artroskopinės operacijos, taikomi pažangūs skausmo valdymo metodai


„Northway“ medicinos centro psichologė Ieva Jasaitytė

Graikų filosofas Platonas meilę laikė rimta psichikos liga. Apie meilę prirašyta daugybė knygų, sukurta filmų, atlikta galybė tyrimų. Meilės magijai ištirti ir paaiškinti paskirtas net atskiras mokslas – psichofarmakologija. Vis dėlto amžinas klausimas – kodėl mes įsimylime būtent tą vienintelį asmenį, pasak „Northway“ medicinos centro psichologės Ievos Jasaitytės, iki šių dienų išlieka ligi galo neatskleistas.

Įsimylime akimirksniu?

Psichologės teigimu, pirmasis įspūdis, trunkantis vos 4–7 sekundes, turi didelę įtaką tolesniam santykiui tarp dviejų žmonių. „Per 4–7 minutes žmogus ima analizuoti tai, ką mato, girdi, jaučia – sąmonėje kuriasi vaizdai. Po 7 minučių prasideda įvaizdžio kūrimo laikas, trunkantis pusvalandį. Todėl ir sakoma, kad svarbu sudaryti gerą pirmąjį įspūdį, kurį lemia išvaizdos, kurią matome, vertinimas: žmogus mums patinka arba nepatinka, o gal apskritai nekelia emocijų“, – kalbėjo I. Jasaitytė.

Anot jos, dabar manoma, kad įvaizdį kuria ne tik išvaizda, bet ir kiti komponentai – balsas, kalbėjimo maniera, kūno kalba. Juos žmonės pasąmoningai analizuoja bendraudami. Vis dėlto pirmiausia vertindami kitus dėmesį atkreipiame į išvaizdą.


Terapijos įrankis sergantiems vėžiu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Šiandien, birželio 5-ąją, Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre rengiamas Simontono terapijos teorinis seminaras – programa, kuri yra specialiai sukurta onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Ši programa remiasi kūno ir sielos vienovės suvokimu.


Tos pačios erkės puola žmones ir gyvūnus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Vis šylant orams, gyvūnus šiemet erkės puola kolonijomis, mat, nespėjo iššalti per ganėtinai šiltą praėjusią žiemą. „Nėra erkių, kurios pultų tik žmones ar tik gyvūnus – tai tos pačios erkės, tik platina skirtingus užkratus“, – tvirtino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Asta Rekašienė.


Jūratė Kazlauskienė:

– Dabar mes daugiau judame kitomis prasmėmis – keliaujame, bendraujame. Visuomeninis gyvenimas daugiausia vyksta internete, o fizinis judėjimas ne toks aktyvus. Kita vertus, teko girdėti, kad sporto klubai dabar gana populiarūs, auga šiaurietiško ėjimo mėgėjų gretos. Mano sportas yra mano daržas ir dviratis.

Jurgita Paulauskaitė:

– Judame nepakankamai. Gyvenimo ritmas toks, kad dirbdami labai išvargstame, po darbų norisi poilsio ir mažiausiai galvojame apie sportą. Savo darbe ant kojų išbūnu po dvylika valandų per parą, judu nuolat, todėl papildomai tam laiko neskiriu. Žmonės turėtų būti skatinami sportuoti nuo mažens – suaugusiųjų įpročių nebepakeisi.

Vytautas Narbutas:

– Ne. Kiek pastebiu, žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami prie kompiuterių. Mano darbas pakankamai judrus, todėl atstoja sportą. Vedžioju internetinius tinklus – tenka ir palaipioti, ir pagręžti. O tai, kaip geriausia sportuoti, kiekvienas turėtų atrasti pats – įsigilinti, kas patinka ir tinka konkrečiam organizmui.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Daivos Lubienės komentaras:

– Judame nepakankamai, o fizinis darbas taip pat nėra tolygus mūsų organizmui reikalingam judėjimui. Įprastai, dirbant fiziškai, apkraunamos visai kitos raumenų, sąnarių grupės, negu mankštos ar kitokio judėjimo metu. Ilgai stovint nukenčia klubų, kelių sąnariai, ypač, jei žmogus turi antsvorio. Tokie darbai dažnai neapsieina ir be didesnių svorių kilnojimo, tuomet žalojame stuburą. Todėl derėtų nepamiršti, kad fizinis darbas nėra blogybė, tačiau jis – ir ne panacėja, atstojanti bendrą fizinį aktyvumą. Judėjimo trūkumas, kurį visi patiriame, prišaukia daugybę ligų – širdies ir kraujagyslių, sąnarių, endokrinines. Judėti siūlyčiau pradėti nuo aktyvaus, spartaus ėjimo ir tam skirti bent po 30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Tuomet įsijungs visi reikalingi organizmo varikliai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kretingoje galimo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos klastojimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos naudai.


Pasibaigė Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų berniukų futbolo „7x7“ varžybos. Dėl geriausiųjų titulo jaunieji sportininkai varžėsi trijose amžiaus grupėse – gimusių 1996 metais ir jaunesnių, gimusių 1999 metais ir jaunesnių bei gimusių 2001 metais ir jaunesnių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas