|
|
|
(919) 2015-02-13Jei pašauktų Lietuva
Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, per patį 73-ąjį gimtadienį „Pajūrio naujienų“ kalbintas kretingiškis Edmundas Musteikis, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas leitenantas bei buvęs sovietų armijos papulkininkis, turintis didelę mobilizacinio darbo patirtį, pasidalijo įžvalgomis, kaip saugojo jauną atkurtą valstybę ir mąsto, kaip turėtume būti pasirengę ją ginti šiandieną. Prieš panaikintą šauktinių tarnybą „Nepriklausomybės pradžioje buvome pasirengę tik civiliniam pasipriešinimui, nes neturėjome ginklų. Tačiau dabar, kada valstybė atsistojo ant kojų ir tapo NATO nare, nuo agresoriaus privalome apsiginti patys“, - samprotavo E. Musteikis. Tačiau jis mano, kad Krašto apsaugos sistema tam šiandieną nėra parengta. „25 metus gyvenome ramiai, per daug ramiai, tačiau per anksti galvoti, kad mums niekas negresia ir mumis pasirūpins kiti“, - įsitikinęs kariškis. Nors karo tema šiandieną Lietuvoje per daug eskaluojama, bet tikrų žinių - maža. „Turime žinoti, kaip elgtis, jeigu žadame priešintis. Tarkim, Vyriausybei paskelbus visuotinę mobilizaciją, aš nežinočiau, kur eiti, nes įvykę visokių reorganizacijų, - nežinau, ar yra Kretingos rajono mobilizacinis planas. Jei rusai paleistų savo aviacinę armadą, keli Zoknių lėktuvai jos neatlaikytų, bet gintis ir atsilaikyti turėtume nors iš pradžių, kol sulauktume NATO pastiprinimo“, - strategavo kretingiškis. „Kita vertus, kas iš to, jeigu turėsime ginkluotę, o nebus ko apginkluoti. Burnoju mintyse dėl to, kad panaikino šauktinių karinę tarnybą – pirmaisiais Nepriklausomybės metais vien iš Kretingos rajono tarnauti išeidavo po 60-70 jaunuolių. Dabar gi ministras Juozas Oleka pareiškė, kad per metus apginkluos po 500 rezervistų. Norėčiau jo paklausti - iš ko, jei nėra privalomosios tarnybos? Rezervistai yra tie, kurie atlikę tarnybą – išmokę naudotis ginkluote, išmanantys strategiją“, - svarstė E. Musteikis, ligi šiol tebesidomintis gynybiniais šalies reikalais. Anot jo, kaip parodija skamba ir mintis, kad gynybai reiktų pasitelkti medžiotojus. Černobylio katastrofos atgarsiai E. Musteikis, visą gyvenimą buvęs kariškiu, sakė, kad nors iš esmės jo darbas priklausęs represinei struktūrai, tačiau jis tai priėmęs kaip tarnybą. „Būti kariu – daugumos vyrų prigimtinis noras. Aš dirbau tai, ką privalėjau daryti, - neslėpė septynerius metus – nuo 1981 iki 1987-ųjų – aukščiausias karines pareigas regione ėjęs Jungtinio Kretingos ir Palangos karinio komisariato vadovas. - Buvau komunistas, bet nebuvau ideologinis: slapčia ir santuoką registravome Tauragnų koplyčioje, ir visus tris vaikus pakrikštijome. Priklausymas partijai tuomet daugeliui reiškė tik žmogiškąją priedangą ir garantavo geras pareigas“, - tvirtino pašnekovas. Jis tęsė mintį: „Subyrėti komisariatą palikau kitiems, nes prieš pat Sąjūdžio pakilimą buvau išrinktas Laisvanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti pirmininku. Mūsų būstinė buvo virš dabartinės „Lauros“ parduotuvės, į kurią, prasidėjus Sąjūdžiui, rinkdavosi pirmieji miesto sąjūdiečiai“. E.Musteikis neslėpė, jog jis buvo ir tas vadovas, kuriam po Černobylio katastrofos buvo įsakyta vyrus siųsti į pražūtį: „Žinojome, kur siunčiame, bet įsakymo nevykdyti negalėjome. Reikėjo ne bet kokių vyrų, o pagal specialybes – medikų, statybininkų, chemikų. Po pusmečio sovietų valdžia atsitokėjo, ką daro, ir pradėjo siųsti 45-erių ir vyresnius vyrus“, - pasakojo E. Musteikis, neslėpdamas, kad ir šiandieną už tai gatvėje pajaučiąs piktų žvilgsnių. Jis sakė, kad vėliau, kviečiamas černobyliečių bendrijos, nesislapstė nuo tiesos ir ne sykį buvo nuėjęs į jų susitikimus.
Ar eitumėte ginti Lietuvos?
Eismą pagerintų šviesoforas
Atsižvelgdami į Šventosios bei kitų šalia esančių gatvių gyventojų, taip pat į naująją „Norfos“ parduotuvę vykstančių miestiečių poreikius, rajono vadovai pasitarti, kaip pagerinti automobilių eismo sąlygas, pasikvietė specialistus.
Iš ansamblių konkurso grįžo su apdovanojimais
Kretingos meno mokyklos saksofonininkų ansamblis „Sakret“, vadovaujamas Laimono Staniaus, bei mušamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas Večeslavo Krasnopiorovo, sėkmingai pasirodė III respublikiniame instrumentinių ansamblių konkurse „Karamelė“, kuris buvo surengtas Kelmėje ir skirtas Vasario 16-ajai.
Užbaigta Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinių renovacija: per tris jos etapus įrengta 13 šiuolaikiškų operacinių, iš dalies atnaujinta jų medicininė įranga.
kūrybos kraitė
Papuošaluose – sidabro ir emalio šokis
Originalių kretingiškės juvelyrės Ingos Juškienės papuošalų nesumaišysi su kitų kūrėjų, kaip ir vienoje jos sukurtų auskarų poroje nesurasi dviejų vienodų – pasikartoja tik motyvai ir detalės. „Taip įdomiau: į sidabrą įstatau skirtingus akmenis, kad moteris atrodytų paslaptingesnė. Mano gerbėjai tai žino, ir neklausia – kodėl yra taip, o ne kaip visų“, - sakė auskarų, segių bei kaklo papuošalų kūrėja.
Atsineša savo vardus Visi Ingos papuošalai – vienetiniai, be to, jie turi savo vardus: Saulės sodas, Karališkasis gluosnis, Mėnulio žemė, Rojaus vaisiai ir daugybė kitų, kuriais juvelyrė įvardija savo kūrinius. „Pjaustau gabalais sidabrą, įdedu natūralius akmenis arba emalį, arba tą ir tą kartu. Emalis – tai sutrintas stiklas, kaitinamas krosnelėje ant plokštės ir susijungęs su metalu. Dedu į lydinį aukso drožlių. Taip gimsta vis kitoks darbas“, - bendrais bruožais kūrybos procesą savo namų dirbtuvėse apibūdino I.Juškienė. Jos kūrybinės išmonės tarytum prašo sidabras, - nuo jam suteiktos formos ir pritvirtintų detalių, tarp kurių apsigyvena akmenys bei įvairiomis spalvomis nušvitęs emalis, ir priklauso paties papuošalo savitumas. Medžiagų, anot menininkės, šiandieną yra gausu ir įvairių, tačiau kiekvienas menininkas pasirenka savas, prie kurių linksta jo širdis. Pažymėti kūrėjos ženklu „Esu emalio juvelyrė, ir mano kūrybos technika nėra nauja, atvirkščiai, ji buvo žinoma ir naudojama Europoje jau seniai. Tik aš turiu savo stilių, taip, kaip ir gintaro meistrai – anksčiau gintaras papuošaluose skambėdavo vienaip, dabar meistrai iš jo kuria visai kitaip“, - tikino menininkė. Kūrėjos darbai išsiskiria ir tuo, kad kitoje pusėje specialiu kaltu yra iškaltas tam tikras žodis – meilės, padėkos, palinkėjimo. Dar kitu kaltu su vos milimetro storumo galvute ji iškala savąjį – kūrėjo identifikavimo – ženklą BAR. Tai sutrumpintas meninėje erdvėje bei Lietuvos Prabavimo rūmuose, kur veža prabuoti savo papuošalus, jos vardas, - I.Juškienė yra žinoma Bardau vardu. Ji neslėpė, jog buvo skatinama įstoti į Lietuvos dailininkų sąjungą, tačiau tik šiemet pasiryžo sutvarkyti reikiamus dokumentus. „Kiti menininkai skundžiasi, kad jiems sunku iš kūrybos išgyventi. O man yra gerai, turiu viską, ko gali norėti laiminga moteris – gerą šeimą, namus, mylimą darbą, savo kūrybos vertintojus“, - prisipažino I.Juškienė, į Kretingą su šeima – vyru Arūnu ir dukra Pija – atsikrausčiusi iš Klaipėdos prieš trejus metus. Pranciškonų gimnazijos Dailės galerijoje IV aukšte atidaryta Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos 15–19 metų mokinių darbų paroda. Ji veiks iki kovo pabaigos.
Mezginiams sugrąžino klasikos vardą
Kretingiškė dizainerė 52–jų Aušra Juknevičienė, kone prieš metus atidariusi megztų rūbų saloną „Vaura Design“, megztam drabužiui vėl sugrąžino nemarios klasikos vardą, - jos sukurti vienetiniai rūbų modeliai bei spalvų deriniai jau spėjo pakerėti ne tik mūsų miesto, bet ir šalies moteris.
Kretinga – miestas, kuriame kiekviename žingsnyje gali atrasti nuostabias, kvapą gniaužiančias istorijas. Skubėdami Vilniaus gatve, kapinių pakraštyje, netoli Tiškevičių koplyčios, kur buvo laidojami kunigai, vienuoliai bei kilmingi miesto žmonės, stabtelkime prie architektūra iš kitų išsiskiriančio paminklo ir perskaitykime dar vieną istoriją.
Studentų žvilgsnis į Kretingą
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto studentai – buvusieji ir esantieji - Kretingos muziejuje pristatė vizualius pastarųjų metų darbus. Tarp darbų autorių – ir keturi kretingiškiai: pernai studijas baigę Neringa Martinėnaitė ir Liudas Barkauskas bei III kurso studentai Agota Vitkauskaitė ir Indrė Staniūtė.
Teismas pateikė metinę ataskaitą
„Nors darbo krūvis Kretingos rajono apylinkės teisme didelis, tačiau praėjusiųjų metų teismo veikla buvo sklandi“,– visuomenei pateikdamas metinę ataskaitą, teigė Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis. Jo manymu, kokybišką ir nešališką bylų nagrinėjimą, sprendimų stabilumą lėmė teisėjų profesionalumas bei kompetencija. 2014 metais Kretingos rajono apylinkės teisme dirbo 5 teisėjai.
KRETINGOS r. KRETINGSODŽIO k. gyventojas P. K., vasario 9 d. apie 13.30 val. grįžęs į namus Mokyklos gatvėje, pastebėjo, kad, sugadinus svetainės durų spyną, patekta į vidų. Šeimininkas pasigedo SAMSUNG ir NOKIA mobiliojo ryšio telefonų, kurių bendra vertė – 579, 24 Eur. Iš viso padaryta 593,72 Eur žala. Turtas nebuvo draustas, name apsaugos signalizacija neįrengta. Sulaikytas įtariamasis – tai 1993 m. gimęs Kretingos r. gyventojas D. B. Įvykis tiriamas. Užregistruotas 1 smurto artimoje aplinkoje atvejis: vasario 10 d. apie 3.30 val. namo grįžęs trejais metais jaunesnis sugyventinis savo draugei peiliu grasino su ja susidoroti. Smurtautojas uždarytas į areštinę.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Lankininkų medaliai
Žemaitijos lankininkų klubo „Perkūno strėlė“ atstovai sėkmingai pasirodė atvirame Lietuvos šaudymo iš lanko uždarose patalpose čempionate Vilniuje. Jį surengė Lietuvos lankininkų federacija bei Lankininkų sporto klubas. Vyrų grupėje sidabro medalį iškovojo jaunasis šaulys iš Vaineikių, Darbėnų gimnazijos auklėtinis Evaldas Mazalas, įveikęs stiprius bei patyrusius varžovus. Tomas Pocius iš Darbėnų užėmė IV v., o komandinėse varžybose tarp klubų „Perkūno strėlės“ komanda, kuriai atstovavo Tomas Pocius, Pranas Zastartas ir Evaldas Mazalas, pelnė sidabro medalius. Moterų grupėje bronzos medalio laimėtoja tapo klubo šaulė iš Padvarių Evelina Gedvilaitė.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerė Ieva Slušnytė savo auklėtinėms suorganizavo hip-hopo treniruotę, kurią vedė žinomas Lietuvos hip-hopo treneris Tomas Araškevičius, šokių studijos Vilniuje „RightWay“ įkūrėjas, 2011 m. televizijos projekto „Tu gali šokti“ nugalėtojas.
Vakar Kretingos muziejaus Žiemos sode buvo surengtos naujųjų gyventojų – raudonskruosčių agapornių – vardynos: papūgėlių porelei, kurią muziejui padovanojo kretingiškė Rasa Lazdauskaitė, suteikti Litės ir Euro vardai. Juos iš visų pasiūlytųjų išrinko Gamtos skyriaus darbuotojos.
Vardynų proga papūgėles salotų lapais pavaišino jų „krikštatėviai“ – pirmieji šiuos vardus pasiūlę Domas Burkauskas ir Jolanta Klietkutė. Jie buvo ne vieninteliai, pasiūlę įamžinti litą – Litės vardą siūlė ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro antrokai, o štai Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos trečiokė Gitutė Maksvytytė, vardynų proga sukūrusi eilėraštį, papūgėles siūlė pavadinti Eurita ir Kreta – siūlomi vardai skirti eurui ir Kretingai. „Naujuosius mūsų gyvojo kampelio gyventojus buvo pasiūlyta pavadinti Pipa ir Mima, Vanile ir Sausainiu, Vanile ir Cinamonu, karteniškiai antrokai siūlė Pupės, Gruzdės, Pipitos ir Pipitės, Timos ir Tikės, Kelos ir Erlos vardus, o Rūdaičių mokyklos pradinukai atsiuntė sąrašą su 22 vardais papūgėlėms“, - mūsų rajono vaikų ir suaugusiųjų kūrybiškumu pasidžiaugė Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Už pasiūlytus vardus jų autoriai buvo apdovanoti Dvaro saldaininės saldainiais, o vardynose dalyvavę Kretingos dvaro parko bičiulių klubo nariai pasižadėjo dažnai lankyti papūgėles, saugoti jas nuo triukšmo ir piktų lankytojų, palepinti jas žalumynais, vaisiais ir šviežiomis medžių šakelėmis.
„P. n.“ informacija
Tūbausiuose užaugintą triušieną jau valgo ir latviai
Maždaug prieš dešimtmetį veisti ir auginti mėsinius triušius Ispanijoje išmokęs kretingiškis Vaidas Purmalis savo verslą Tūbausiuose sėkmingai plėtoja toliau. Lig šiol turėjęs vietinei rinkai pakankamą, o dabar atidaręs kur kas erdvesnę, Europos Sąjungos standartus atitinkančią, skerdyklą, 40 proc. triušienos jis jau eksportuoja ir į Latvijos „Rimi“, be to, šiuo metu kontaktus mezga Skandinavijos šalyse.
|
|
