Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(917) 2015-02-06

Pedagogai ir merui pasiūlė streikuoti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kartu su biudžeto ypatumus panorusiais išsiaiškinti pedagogais rajono Savivaldybėje vykusiame posėdyje dalyvavo (iš dešinės) Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos pirmininko pavaduotoja Laima Juknienė bei Kretingos rajono susivienijimo vadovė Eugenija Daniuk.

Nesulaukusi atsakymų į Kretingos rajono vadovams siųstus raštus, Švietimo įstaigų profsąjungos rajono susivienijimo vadovė Eugenija Daniuk viešnią iš Klaipėdos – Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos pirmininko pavaduotoją Laimą Juknienę - bei aktyvius mokytojus, norėjusius išsiaiškinti biudžeto ir mokinio krepšelio formavimo ypatumus, pakvietė į Savivaldybę, kur susirinkęs buvo ir tarybos Švietimo komitetas.

Trys keliai papildyti krepšelį

Švietimo programai įgyvendinti šiemet numatoma skirti 47,93 proc. visų biudžeto lėšų, tai sudaro per 13 mln. 947 tūkst. eurų. Ši suma šiek tiek didesnė negu praėjusiais metais, tačiau ne tiek, kad jaustųsi perteklius.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, Savivaldybė atsižvelgė į sausio 30 d. švietimo ir mokslo ministro raštą ir jau vykdo rekomendaciją 10 proc. darbo užmokestį padidinti auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Apie mokyklų bibliotekininkų atlyginimus kol kas jis prašė neklausti – esą atsakys raštu, kai tik gaus išsamesnę informaciją. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, vakar atsakymas jau buvo parengtas: prie pagrindinio atlyginimo, kurio koeficientus nustato vadovai, mokyklų bibliotekininkams numatyta mokėti 71 Eur priedą. Aplinkos lėšos 12-ai mėnesių suformuotos pagal poreikį, remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta metodika, taikoma visoms mokykloms. Be skolų šiemet startuojančios ugdymo įstaigos skatinamos jas naudoti racionaliai, kad, metams baigiantis, galėtų įsigyti pagrindinių priemonių – turto.

Švietimo įstaigoms 2015 m. numatyta skirti 93 proc. mokinio krepšelio lėšų, 7 proc. pagal įstatymą turi būti palikta rezervui. Rezervuojama suma – per 552 tūkst. Eur.

Nuo šių metų sausio 1 d. vieno mokinio krepšelį sudaro 3 tūkst. 348 Lt, lyginant su praėjusiais metais ši suma 36 Lt didesnė. Tačiau, kadangi mokinių skaičius Kretingos savivaldybėje 240-čia sumažėjo, tai bendra gauto mokinio krepšelio suma sumažėjo 88 tūkst. 888 Eur.

Mokykloms peržiūrėjus savo realias galimybes ir radus, kaip dar labiau sutaupyti, nors ir pridėjus 7 proc. rezervą, rajone šiuo metu mokinio krepšeliui trūksta 65 tūkst. 200 Eur. Iš kur tuos pinigus gauti, – nežinoma. Esant tokiai situacijai, naujoji rajono taryba, anot V. Domarko, turės nepriimti kai kurių populistinių sprendimų, peržiūrėti ir racionalizuoti mokyklų tinklą. Be to, raštu bus kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, nes krepšeliui lėšų trūksta ne vien Kretingos, o ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių. „Jei ministerija finansavimo šaltinių neras, liks trečias kelias – pinigų ieškoti mūsų pačių biudžete“,– sakė V. Domarkas.


Mindaugas Jurgutis:

- Saugūs, nes eina į darželius, mokyklas. Pats turiu du dvyliktokus ir ketverių metų pagranduką – didieji jau patys važiuoja į mokyklą, mažąjį nuvežame. Visi patenkinti, didesnių grėsmių nepastebiu. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, būtina įsigilinti, tačiau neturiu pagrindo nepasitikėti mūsų valstybe.

Raimundas Mikuckis:

- Manyčiau, kad Lietuvoje vaikai nėra itin saugūs, juk pasitaiko smurto atvejų – tiek šeimoje, artimoje aplinkoje, tiek gatvėje. Kita vertus, atsakingos tarnybos dirba neblogai, rūpinasi mūsų atžalomis, gal tik ne taip gerai, kaip Norvegijoje. Ten, mano nuomone, lazda jau perlenkta.

Vilmantas Abrutis:

- Visi žinome, kad Lietuvoje yra tėvų, kurie neprižiūri vaikų, girtauja jų akivaizdoje – mačiau tokių atvejų ir tarp pažįstamų. Tuomet socialinių darbuotojų įsikišimas yra būtina pagalba. Nežinau, kiek gero tame, kad vaikai atimami iš tokių gimdytojų ir keliauja į vaikų namus. Kita vertus, apie kokį saugumą galima kalbėti, jei tėvai nuolat girti.

Irena Mikutienė:

- Nelabai saugūs vaikai pas mus. Kiek girdžiu per televiziją – vis nelaimės, vienas kito nevertinimas. Iš dalies kalta ir šeima, nesugebanti išauklėti doro piliečio. Nuo to vėliau kenčia ne tik bendraamžiai, bet ir mokytojai. Be abejonės, reiktų gerinti situaciją mūsų valstybėje, stiprinti tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę ir saugumą.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Praėjusių metų spalį Kretingoje atrasti grafų Tiškevičių palaikai yra vienas iš reikšmingiausių radinių ne tik miesto, bet ir viso Pajūrio regiono istorijoje.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę baigė svarstyti Savivaldybės 2015 metų biudžeto projektą. Šį darbą iš 7 komitetų paskutiniai užbaigė Kontrolės komiteto nariai. Jiems parūpo, kam ir kaip Savivaldybė išleis turtui įsigyti planuojamus 158 tūkst. eurų.


Surengė lietuviško žodžio šventę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas

Geriausiai meninį žodį valdantys 24 mokiniai iš visų Kretingos rajono mokyklų Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre surengė skaitovų šventę-konkursą, kuriame paaiškėjo, kas iš jų pateko į regioninį etapą.


Astrologija nebūtina tikėti

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
Pasak Vilhelminos Skučienės, astrologas – bent iš dalies ir psichologas, padedantis atrasti sritį, kurioje žmogui nulemta sėkmė.

Prieš porą mėnesių astrologijos saloną Kretingoje atidariusi Vilhelmina Skučienė vis dar susiduria su nusivylusiais žvilgsniais - užsukę ir būrimo iš delno, kavos tirščių ar bent kortomis tikėjęsi kretingiškiai nieko panašaus čia neranda.

Tikslius skaičiavimus kompiuterine programa atliekanti astrologė asmenybės analizei pasitelkia vos porą dėmenų – žmogaus gimimo datą ir vietą. Duomenis suvedusi į specialią programą, gautą schemą analizuoja ir savo įžvalgomis konsultacijoje pasidalina su klientu.

„Tikslumas šiuo atveju labai svarbus. Gimimo minutę aplink žmogų tam tikra tvarka išsidėsto planetos, veikiančios mus visą gyvenimą. Vos kelių minučių paklaida - ir jau skaitysime visai kito žmogaus kosmogramą“, - su astrologijos principais supažindino Vilhelmina.

Tiesa, anot astrologės, žvaigždžių taip lengvai neapgausi, mat jos parodo ne tik mūsų gebėjimus, bet ir akių ar plaukų spalvą, kūno sudėjimą ir kitus fizinius parametrus, net tai, ar žmogui tinka sportuoti, ar jam reikia adrenalino, o gal atvirkščiai – kuo daugiau nusiraminimo.

Likimą galima keisti

V.Skučienės sudaromas asmeninis gyvenimo horoskopas parodo ne tik įgimtus talentus ir perspektyvas, bet ir tai, ar žmogus linkęs sukurti šeimą, turėti vaikų, koks jo finansinis statusas, kokia gyvenimo varomoji jėga. Pradėję nuo šio horoskopo, klientai neretai sugrįžta astrologinės prognozės metams, vadinamojo soliaro, atskleidžiančio svarbias einamųjų metų datas ir įvykius. Astrologė gali padėti ir iškilus labai konkrečiam klausimui, pavyzdžiui – ruošiantis operacijai arba kelionei.

„Horoskopas - mūsų vidinės instaliacijos sistema, kiekvienam ji būna kitokia, tačiau ji nėra nei gera, nei bloga. Viskas priklauso nuo to, kaip ją panaudosime – jei tobulėsime, keisime savo savybes, keisis ir mūsų konstrukcija. Žinoma, su tam tikromis nulemtomis energijomis vis tiek turėsime susidurti, bet, jei tai žinodami tikslingai keisime save, jos mus veiks švelniau“, - tikino V.Skučienė.

Astrologės žodžiais, norint pažinti save, visai nebūtina tikėti astrologija. Anot jos, žvelgiant iš psichologijos ar gamtos mokslų pozicijų, astrologija su tikėjimu neturi nieko bendro, tai - praktinė disciplina, susijusi su tam tikrų žinių įgijimu ir eksperimentavimu.

„Todėl tai, kaip mus veikia planetų išsidėstymas, visiškai nepriklauso nuo to, ar mes tikime šiuo poveikiu, - aiškino V.Skučienė, nematanti jokios priešpriešos tarp astrologijos ir religijos. - Pati esu tikinti ir visur matau dieviškumą“.


Gerumo taku – iš širdies į širdį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bendruomenė vasario 3-ąją minimą Pasaulinę dieną prieš onkologinius susirgimus pavertė švente: tęsdami tradicinį gerumo projektą „Iš širdies į širdį“, mokiniai bei pedagogai surengė koncertą bei rankdarbių mugę. O už simbolinius vilties suvenyrus surinktas lėšas – 150 eurų – jie paskyrė Šv.Pranciškaus onkologijos centrui.


„Gyventi verta, nes kažkam tu esi visas pasaulis“. „Verta gyventi, nes kiekviena diena – dovana. Tiesiog kiekvienoje dienoje galima surasti kai ką ypatingo”. „Gyventi verta, nes sėkmės negalima suplanuoti – ji gali aplankyti bet kurią akimirką“. Šios pacientų mintys įtaigiai suskamba ant Kretingos psichikos sveikatos centro (PSC) savižudybių prevencijai išleistų meninių atvirukų.


Inesa Žilienė:

- Niekada. Jeigu žmogus nori būti senas, jis ir dvidešimtiems metų toks bus. Man jaunas - ir šešiasdešimtmetis, ir į devintą dešimtį įkopęs. Jeigu žmogus laikosi sveiko gyvenimo būdo taisyklių, jeigu jį supa mylintys žmones, jis ir vyresniame amžiuje gali labai gerai jaustis.

Zigmas Riauka:

- Pasensti tada, kai pats pradedi galvoti, kad pasenai. Dar sakoma – kaip atrodai, taip jauties. Manau, kad senatvė Lietuvoje laiminga, jei tiek daug senolių čia gyvena. Vis dėlto pensinį amžių reiktų ankstinti, bent iki 55 metų. Žmogus pensijai ir taip užsidirba per gyvenimą, mokėdamas mokesčius.

Skirmantas Stonkus:

- Žmogus senas, kai nebeturi darbo, netenka pajamų šaltinio ir gauna tik pašalpas, kai jį išlaiko jo paties atžalos. Maždaug nuo 45 metų - bent dabar man taip atrodo. Labiausiai senatvę Lietuvoje apsunkina tai, kad didelė dalis žmonių nesusikuria verslų, priversti gyventi paprastai ir sunkiai išgali sukrapštyti mokesčiams.

Kretingos ligoninės geriatro Vaido Černiausko komentaras:

- Pasaulyje geriatrų pacientais žmonės pripažįstami nuo 60-ies. Lietuvoje – vyresni negu 65 metų. Tačiau ne amžius nurodo senatvę. Kiekvienas pacientas individualus - su savo ląstelėmis, genais ir ligomis, todėl kartais 70-metis jaučiasi kur kas geriau negu 50-metis.

Nuomonės išsiskiria ir dėl senatvinių ligų - tarkim, sąnarių ligomis, kuriomis skundžiasi senyvo amžiaus pacientai, gali sirgti ir visai jaunas žmogus. Senatvinėms priskirčiau daugybines lėtines ligas, kuriomis sergama kelerius metus, kurios progresuoja – lėtinę anemiją, lėtinę išemiją, galvos smegenų išemiją, onkologines ligas, aterosklerozę. Pastebima ir tai, kad sergantieji šiomis ligomis jaunėja – infarktas buvo ištikęs 18-metę ir vis dažniau pakerta darbingo amžiaus vyrus.

Nereiktų pamiršti ir to, kad fizinė žmogaus jaunystė neatsiejama nuo dvasinės. Neseniai nustebino viena 74 metų pacientė, kuri, sužinojusi, kad bus perkelta į kitą ligoninę, labiausiai susirūpino tuo, kad nepasiėmė kvepalų ir rūbų pasipuošti. Kitas nesulaukęs nė 50-ies nustoja savimi rūpintis. Kaip bebūtų, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, gera mityba, profilaktiniai patikrinimai – pats geriausias vaistas nuo senatvės.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kad senatvė būtų ori

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata

Kada žmogus jau yra senas? Kada reikia pradėti rengtis senatvei? Kokios yra didžiosios senatvės bėdos ir ką daryti, kad vaikai netaptų tėvais savo tėvams? Ar vaikams padoru su tėvais aptarti turtinius reikalus, kada būtų laikas išklausyti tėvų pageidavimus – tarkim, kaip jie norėtų būti palaidoti ar – kur praleisti paskutiniąsias savo gyvenimo dienas? Ir kodėl mūsų žmonės dar taip bijo „valdiškų“ namų?


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS m.

MINIJOS g. registruota bendrovė G4S LIETUVA pateikė prašymą priimti ir paskirti galimai suklastoto 20 Eur nominalo banknoto ekspertizę. Banknotas buvo rastas surinkus ir perskaičiavus pinigus iš DNB banko Kretingos skyriaus bankomato Vilniaus g.

TOPOLIŲ aklg. esančios parduotuvės „Grifas“ vedėja, atlikdama inkasaciją, vasario 2 d. pastebėjo ir pranešė apie galimai suklastotą 50 Eur nominalo banknotą.

VYTAUTO g. gyvenantis 1995 m. gimęs O. V., sausio 31 d. paryčiais išėjęs iš klubo „Betmenas“ Klaipėdoje, pastebėjo, jog iš striukės kišenės pavogtas jo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG 19195 GALAXY S4 MINI. Padaryta 150 Eur žala.

KRETINGOS r.

ŽEIMIŲ k. Imbarės sen. 1974 m. gimusio R. J. ūkiniame pastate rastas aparatas naminei degtinei gaminti ir 538 l rudos spalvos skysčio, iš kvapo panašaus į raugą. Gyvenamajame name rasta apie 1 litras, o automobilio „Peugeot 307“ salone – apie 2 litrai skaidraus skysčio, dvokiančio namine degtine.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Iš šešių kandidatų į Kretingos rajono savivaldybės merus liko penki.

Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iš rinkimų į Savivaldybės tarybą pašalinus visą Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) Kretingos skyriaus kandidatų sąrašą, skyriaus pirmininkas Jurijus Petrovas šį trečiadienį VRK įteikė pareiškimą, kad jis nebekandidatuos į Kretingos rajono savivaldybės merus.

Jurijus Petrovas traukiasi iš politikos

„Kaip sakiau, taip padariau“, - vakar „Pajūrio naujienoms“ priminė pažadą trauktis iš rinkiminės kovos, jeigu nepavyks pakeisti VRK sprendimo pašalinti visus LLS Kretingos skyriaus narius iš kandidatų į Savivaldybės tarybą. Teisės kandidatuoti į tarybą LLS nariai neteko per vieną savo teistumą nuslėpusį kolegą: kai dėl šios priežasties VRK jį išbraukė iš sąrašo ir sąrašas sumažėjo iki 12 narių, jame nebeliko reikalaujamo minimalaus 13 kandidatų skaičiaus.

„Išeinu ir iš Lietuvos laisvės sąjungos, kartu su manimi šią partiją palieka ir 19 mano politinių bendražygių. Pavargau per visus tuos penkerius metus, visa „abra kadabra“ atsibodo. Pamačiau, kas su kuo valgoma“, - nusivylimo aktyvia politine veikla neslėpė J. Petrovas. Politikas anksčiau priklausė Naujajai bei Liberalų ir centro sąjungoms – partijoms, kurios susijungė su kitomis ir taip išnyko. „Dabar įsijungsiu į judėjimą, kovojantį prieš vaikus iš lietuvių emigrantų atiminėjančias Norvegijos tarnybas“, - J. Petrovas patikino, jog be visuomeninės veiklos nebus. LLS kandidatų į Savivaldybės tarybą sąraše buvusi pirmoji Janė Narvilienė vakar vidudienį „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, jog J. Petrovas apie pasitraukimą iš LLS skyriui nepranešė ir skyrius tikisi, kad politikas su savo komanda partijoje pasiliks.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai pritartų sprendimui keisti Kretingos rajono ribas – šį savo sutikimą jie išsakė, kai praėjusiame rajono tarybos posėdyje rajono meras Juozas Mažeika kolegas politikus supažindino su Priekulės seniūnijos Dituvos gyvenvietės gyventojų kreipimusi į šalies vadovus: dituviškiai siūlo keisti 3 savivaldybių – Kretingos, Šilutės ir Rietavo – ribas. Tai reikštų, kad prie Kretingos rajono būtų prijunta Kretingalė ir dalis Sendvario seniūnijos su keliais kaimais.

Tai, kad Kretingalė seniai prašosi tapti Kretingos rajono dalimi, žinoma nuo seno – ši mintis, prisiminė rajono tarybos nariai Valerijonas Kubilius, Antanas Puodys, sklandė dar sovietmečiu, tik idėja taip ir nebuvo įgyvendinta.

Rajono tarybos narys Vitalijus Galuškinas išsakė nuomonę, jog dituviškių pasiūlymą reikėtų dar praplėsti ir, formuojant naujas rajono ribas, išsakyti pageidavimą prie mūsų prijungti dar ir Girulius, išspręsti Kalgraužių kelio, pleištu įsiterpiančio į Palangos miesto savivaldybę, priklausomumą.

Nors ir pritarę dituviškių pasiūlymui, rajono tarybos nariai suabejojo, ar tai kada nors taps realybe - nusprendus keisti rajonų ribas, reiktų įveikti labai daug biurokratinių barjerų.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas