Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(915) 2015-01-30

Jei pagrindinių produktų kainos įvairiose Europos šalyse santykinai panašios, tai minimalus darbo užmokestis skiriasi net kelis kartus.

Lietuvai įsivedus eurą, gyventojai suskubo lyginti kainas Lietuvoje ir kitose euro zonos valstybėse, tačiau santykinai nedideli pagrindinių maisto produktų kainų skirtumai tik dar labiau išryškino Europos Sąjungos šalių piliečių perkamąją galią, kuri neišvengiamai priklauso nuo minimalaus darbo užmokesčio dydžio, besiskiriančio iki kelių kartų.

„Kai kišenėje turėdavai 30 litų, aiškiai žinodavai, kiek ir ko gali už juos nusipirkti, o su 10 eurų banknotu nebeaišku, ar apskritai verta eiti į parduotuvę“, - svarstė vydmantiškė Vaida Bendikė, tebesipratinanti prie naujos Lietuvos valiutos.

Noras pirkti - sutramdytas

Kainų kilstelėjimą V.Bendikė sakė pajutusi dar prieš įvedant eurą, o po sausio 1-osios didesnio kainų šuolio nepastebėjo. Mintyse eurus į litus versti jau nustojusi jauna mama tikino, kad graužtis dėl pakilusių kainų nematanti reikalo, nes kasdienį pirkinių krepšelį vis tiek tenka nusipirkti.

„Taupyti galima nebent nesvarbių produktų sąskaita, tačiau, jei perki maistą vaikui, rinksiesi sveikesnį, geresnės kokybės produktą ar tą, kurį mažylis mėgsta“, - sakė vydmantiškė.

Kasdienėms maisto išlaidoms V.Bendikė teigė išleidžianti apie 10-15 eurų. Savaitgaliais, kai su šeima išsiruošia ilgesnio vartojimo prekių, - ir visus 50. Galvoti apie tai, kokių nebūtinų prekių pasikeitus valiutai reiktų atsisakyti, V.Bendikei jau nebereikėjo, nes taupyti ir pirkti apgalvotai ėmė dar gimus vaikui.

Kita vertus, socialine darbuotoja Palangos miesto globos namuose dirbanti Vaida pastebėjo smarkai sumažėjusį globotinių norą pirkti.

„Senyvo amžiaus žmonės sunkiai orientuojasi - jie mato, kad gauna mažiau pinigų, vadinasi, ir pirkti gali mažiau“, - sakė V.Bendikė. Praėjusiais metais Vaidai teko išbandyti ir lenkiškų parduotuvių asortimentą, kuris šiuo metu domina vis daugiau tautiečių. Moters teigimu, Lenkijoje gal ir pigu, tačiau gyvenantiems pajūrio krašte važiuoti tokius tolimus atstumus neapsimoka, nebent planuojama pirkti dideliais kiekiais.

„Prekių kokybė Lenkijoje tikrai prastesnė. Klaidina ir didesnės prekių pakuotės. Tiesa, pigesnis sūris, pramoninės prekės, buitinė chemija. O mėsa – nevalgoma“, - patirtimi dalijosi V.Bendikė.


Mindaugas Nausėda:

- Pats dirbu senelių namuose ir žinau, kad yra daug žmonių, kuriems gyvenimas nedavė vaikų, jiems ši įstaiga tikrai reikalinga ir yra vienintelė išeitis. Žinoma, atsitinka, kad senoliai turi atžalų, tačiau šie nerodo noro rūpintis tėvais. Tokius vaikus reikėtų motyvuoti grąžinti simbolinę skolą savo tėvams už visą rūpestį, kurį gavo per gyvenimą.

Gedeminas Stonys:

- Tėvai mus užaugino, vadinasi, ir mes turime skirti jiems dėmesio, kai to labiausiai reikia. Būna išskirtinių atvejų, kai vaikai neturi galimybės prižiūrėti savo tėvo ar mamos – pavyzdžiui, gyvena vieno kambario bute. Kaip bebūtų, garbios senatvės sulaukę mūsų tėvai verti taip pat garbingai ir numirti - su savo vaikų, artimųjų priežiūra.

Ilona Pilibaitienė:

- Pirmiausia, reiktų paklausti, ko nori patys tėvai. Vieniems jų užsikrauti vaikams ant galvos – didesnė bausmė negu gyvenimas globos namuose. Yra ir tokių, kuriems senelių namuose net patinka. Tiesa, daug kas priklauso nuo tokios įstaigos sąlygų. Bet kokiu atveju vaikai privalo pasirūpinti savo tėvais, ar patys pagelbėdami, ar surasdami patogius senelių namus.

Sofija Sakavičienė:

- Aš gyvenu su dukra, bet kol kas dar prisižiūriu pati. O jei jau atsitiks taip, kad nebepajėgsiu, neabejoju, kad pagelbės vaikai. Į senelių namus nenorėčiau, nors iš vienos pusės būtų neblogai - būtų daugiau bendravimo. Dabar jo šiek tiek trūksta, dukra išeina į darbą, o aš lieku viena, gerai, kad bent į miestą retkarčiais išvažiuoju.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Pajūrio naujienų“ internetiniame tinklapyje www.pajurionaujienos.com skaitytojai turi galimybę užduoti rūpimus klausimus bet kuriam iš šešių kandidatų į merus. Skaitytojas gali balsuoti už jam patikusį kito užduotą klausimą, spustelėjęs pliusą, ir atvirkščiai – minuso paspaudimu gali naikinti nepatikusį klausimą. Iš vieno kompiuterio prie to paties klausimo galimas tik vienas paspaudimas.


Po publikacijos „Padidintas mokestis gydys piktžaizdes“ („Pajūrio naujienos“, 2015-01-23) Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika neigia verslininko, viešbučio „Mėguva“ savininko Algimanto Bružo straipsnyje rajono valdžiai mestus kaltinimus dėl prievartinių mokesčių.


Iš Kelių direkcijos – geros žinios

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Šią savaitę rajono meras Juozas Mažeika kartu su Savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku šalies Kelių direkcijoje aptarė mūsų rajono kelių bei gatvių perspektyvą. Geromis žiniomis iš šios institucijos buvo pasidalinta, rajono tarybai tvirtinant ir mero, ir Savivaldybės direktoriaus 2014 m. veiklos ataskaitas.


Rajono politikai verslui nuolaidžiauti nelinkę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar įvykęs rajono Savivaldybės tarybos posėdis tarsi alsavo priešrinkimine ramybe – rajono politikai dirbo „nesikandžiodami“ vienas kitam ir sprendimus priimdami vieningu rankų pakėlimu. Tačiau dėl sprendimų, susijusių su rajono verslo gerove, politikai nuolaidžiauti nebuvo linkę.


Sausio 27 d. Lietuvos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pasirašytu įsakymu, gyvulius parduodant skersti nebereikalaujama, kad ūkininkai juos ūkyje būtų išlaikę 60 dienų einamaisiais metais. „60 dienų išlaikymo taisyklė lieka galioti, bet nebūtinai einamaisiais metais“,– taip naują tvarką paaiškino rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Jurgutienė.

„P. n.“ informacija


Vakar, tik prasidėjus snygiui, Valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos tarnyba į darbą išsiunė 7 mašinas, kurios magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose barstė druską bei druskos ir smėlio mišinį.

Tarnybos viršininko Artūro Meškio teigimu, mašinos buvo išsiųstos, vos tik pradėjus pustyti, o tai įvyko apie 7 val. ryto. „Kai pradeda snigti ar pustyti naktį, mūsų barstomosios darbą pradeda jau apie 4 val. ryto“,– sakė jis.

Iš viso keliams barstyti vakar buvo sunaudota 60 t druskos ir 30 t smėlio ir druskos mišinio.

„P. n.“ informacija


Žemdirbiai svarsto, ar tikrai gali būti, kad jiems skirtą dyzeliną apmokestins akcizu?

Iki šiol savo technikai jie galėjo naudoti maždaug trečdaliu pigesnį dyzeliną, negu šiuo kuru varomų automobilių vairuotojai. Tačiau vadinamąjį „žaliąjį“ dyzeliną užsimota pabranginti.

Akcizų įstatymo pataisą užregistravusios žemės ūkio ministrės darbietės Virginijos Baltraitienės teigimu, nustatyti minimalų dyzelino žemdirbiams akcizą – 21 eurą už 1 toną – reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.

„Ši direktyva aktuali visai Europos Sąjungai, ne vien tik Lietuvai. Tik kažin, kodėl iki šiol tiek Žemės ūkio, tiek Finansų ministerijos tylėjo, juk jos apie tai žinojo seniai“,– „Pajūrio naujienoms“ komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

Jo nuomone, jeigu Seimas pritars, nieko nepakeisi, teks paklusti. Tokiu atveju už dyzeliną žemdirbiai mokės daug brangiau, negu dabar. Pasak A. Stonkaus, vasario 6 d. Lietuvos ūkininkų sąjungoje įvyks susirinkimas, kuriame bus aptartas ir šis žemdirbiams aktualus klausimas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Alfonsas Vaišnoras informavo, kad, Lietuvoje įvedus eurą, paskeitė mokesčiai už technikos apžiūrą.

Traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninė apžiūra dabar kainuoja 4,3 Eur, traktoriaus priekabos – 2,3 Eur. „Valstybės rinkliava už pirmąją vienetinės gamybos traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos techninę apžiūrą didinama du kartus, o už šių priemonių apžiūrą ne pagal grafiką papildomai imama 5,7 euro“ ,– aiškino A. Vaišnoras.

Už traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono dublikato išdavimą dabar reikia mokėti 1,4 Eur; už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos valstybinio numerio ženklo išdavimą – 10 Eur; už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos įregistravimą – 13 Eur; už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos registracijos liudijimo dublikato išdavimą – 4,3 Eur; už traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos duomenų keitimą LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre – 9,5 Eur.

„P. n.“ informacija


Pažintis su nauju specialistu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Kretingos rajono žemės ūkio skyriuje vyresniuoju melioracijos specialistu prieš tris savaites dirbti pradėjo Liutauras Mockus.

Ūkininkų šeimą į priekį veda optimizmas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kartenos miestelyje ūkininkaujantys Daiva ir Saulius Gaudučiai gyvena pagal savo filosofiją: visko turėti tiek, kiek užtenka, džiaugtis kiekviena diena ir kuo mažiau skųstis.


Kompensuos palūkanas

  • Žemė ir ūkis

Kretingos rajono žemės ūkio vyresnioji specialistė Aurelija Jurgutienė informavo, kad pagal Savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintą vertybių sąrašą žemdirbiams kompensuojama dalis kredito palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Kreditams, paimtiems po 2014 m. rugpjūčio 6 d., prašymus Žemės ūkio skyriui reikia pateikti ne vėliau kaip praėjus 2 mėn. po pirmos palūkanų sumokėjimo dienos, kompensuojama 80 procentų sumokėtų palūkanų.

Taip pat kompensuojama dalis palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus bei lizingo paslaugas, dėl kurių nėra suteikta Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija. Paraiška Savivaldybės administracijai pateikiama sudarius kredito arba lizingo paslaugų sutartį, bet dar nepadarius tinkamų finansuoti išlaidų.

Dėl dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas kompensavimo, jei suteikta Garantijų fondo garantija, dokumentai teikiami kredito arba lizingo bendrovėms.

Bus kompensuojama dalis palūkanų ėmusiems paskolą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, jeigu perkamas sklypas leis sustambinti naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

„Be to, bus mokamos kompensacijos ir garantinio užmokesčio kreditų gavėjams, ir už ilgalaikius kreditus, suteiktus be Žemės ūkio paskolų garntijų fondo garantijos“,– teigė vyresnioji specialistė.

“P. n.“ informacija


Nuo vasario 10 iki balandžio 30 d. pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos Federacijos taikomo pieno gaminių importo embargo, laikinoji parama bus mokama iš dviejų šaltinių: Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų, neviršijant 48 mln. 590 tūkst. 881 Lt (14 mln. 72 tūkst. 892 Eur) ir Lietuvos Respublikos (LR) valstybės biudžeto lėšų, neviršijant 30 mln. Lt (8 mln. 688 tūkst. 600 Eur).


Kretingos muziejaus Žiemos sodo Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė įsitikinusi: ir viduržiemį galima pasidžiaugti gėlių žiedais. Ir ne tik pasidžiaugti – artėjant šv. Valentino dienai, vidužiemio gėlės tinka ir jausmams įrodyti.


Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas mokytojo Večeslavo Krasnopiorovo, dalyvavo III respublikiniame Europos menų festivalyje „Vokietija“, kuris buvo surengtas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokių teatre.


Eiles ir vertimus dedikavo Lietuvai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra
Maskvoje gyvenanti poetė ir vertėja Jelena Pečerskaja prisipažino, jog kurti ją įkvepia Lietuvos gamta, istorija, tautosaka.

Rusijos sostinėje Maskvoje gyvenanti poetė ir vertėja Jelena Pečerskaja su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino džiaugsminga naujiena – išreikšdama savo meilę mūsų šaliai, kalbai ir papročiams, ji išleido poezijos knygelę, kurioje – per 20 Lietuvoje parašytų eilėraščių, turinčių dvigubus – rusiškus bei lietuviškus – pavadinimus, bei mėgstamiausi vertimai.

Vieno tūkstančio egzempliorių tiražu išleistame 48 puslapių leidinyje vietos surado Bernardo Brazdžionio, Juditos Vaičiūnaitės, Henriko Čigriejaus, palangiškių poetų Vytauto Kuso ir Meilės Sposmanytės eilių vertimai bei skyrius „Žemaičių balsai“, kuriame surastume į rusų kalbą išverstus mūsų kraštiečių poetų Nijolės Rimkienės, Adomo Stoncelio, Irenos Grabienės, Gabrielės Šaulytės, Juozo Maksvyčio eilėraščius. Ši poezijos ir vertimų knygelė dedikuota „Mielai Lietuvai ir mano draugams“.

J.Pečerskaja yra Maskvos rašytojų sąjungos narė, poetė, vertėja, profesionali anglų kalbos dėstytoja, Lietuvą suradusi prieš 15 metų, kai atvyko pailsėti į Palangą. Būtent Lietuvoje, prisipažino poetė, ją ir aplankanti poezijos mūza, viešėdama mūsų šalyje ji veda kelionių užrašus, o patirti įspūdžiai ir nepakartojamas gamtos grožis uždega kūrybai. Savarankiškai mokydamasi lietuvių kalbos, ji nuolat daug skaito lietuvių pasakų, poezijos. Į rusų kalbą lietuvių poeziją versti pradėjo prieš 6 metus.

J.Pečerskajos lietuvių poezijos vertimus jau išspausdino tokie prestižiniai Rusijos literatūros žurnalai, kaip „Novyj mir“ („Naujasis pasaulis“) ir „Družba narodov“ („Tautų draugystė“).


Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba iki vasario 18 d. kviečia siūlyti kandidatus „Jaunimo apdovanojimams 2014“. Kovo mėnesį penktąkart vyksiančiame renginyje bus pagerbti metų Jaunimo lyderis, Jaunimo darbuotojas, Jaunimo draugas, Jaunimo iniciatyva ir Jaunimo nakties renginys.


„Puikiai dainuojančių, gerai atrodančių, judančių ir vokalo studijas baigusių atlikėjų yra apstu, tad „prasimušti“ ir tapti žinomu be aplinkinių bei prodiuserių pagalbos - tikrai sunku“, - teigė kretingiškė Agnė Bubilaitė, savo jėgas išbandžiusi muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ scenoje. Anot jos, negana to, žmonės dažniau pastebi tai, ką darai blogai, ir nemato teigiamų pusių. Tai gali stipriai demotyvuoti jauną atlikėją.


Pranciškonų gimnazijos trečios klasės gimnazistai Skirmantas Stonkus ir Dalius Rudys užsimojo savo baigiamąjį metinį projektinį darbą paversti švente 150 moksleivių iš viso regiono mokyklų. Iniciatyvių vaikinų žodžiais, renginys „Para su gimnazija“ - ne tik būdas viešinti Pranciškonų gimnaziją, bet ir geras pavyzdys jaunimui, motyvuojantis veikti ir įgyvendinti savas idėjas.


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, atlikę narkotinių medžiagų testus dvylikoje Klaipėdos mokyklų, net devyniose jų aptiko marihuanos pėdsakų. Ar ši prevencijos iniciatyva galėtų atkeliauti ir į Kretingos bendrojo lavinimo įstaigas, kol kas neaišku, tačiau kalbinti rajono mokyklų vadovai tam neprieštarautų.


Klaipėdos universiteto trečiakursei Eglei Liebutei pusmetis, praleistas „Erasmus+“ studentų mainų programoje Danijoje su jaunimu iš 11-os Europos šalių bei Japonijos ir Kolumbijos, įsimins kaip vienas gražiausių laikotarpių gyvenime.


Užvakar apie 15.30 val. Tūbausių kaime esančioje T. Pociaus baldų įmonėje darbo metu sunkiai susižalojo 1962 m. gimęs Juzumų kaimo gyventojas – jį prispaudė baldų plokštės.

Vyriškis buvo atvežtas į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių, tolesniam gydymui išgabentas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių, tačiau kitą dieną mirė.

Nelaimės aplinkybės tiriamos.

„P. n.“ informacija


Nepraėjo nė 3 dienos, kai Kretingos policijos komisariato pareigūnai išaiškino, kas yra tas vyras, praėjusį sekmadienį skambinęs Bendrosios pagalbos telefonu ir melagingai pranešęs apie Kretingos miesto Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje padėtą sprogmenį.

Anot Policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininko Nerijaus Japerto, tai – 69-erių Kretingos miesto gyventojas, kurio pavardė kol kas neatskleidžiama. Apklausiamas žmogus teigė buvęs neblaivus ir apie nevykusį pokštą nieko neprisimenąs, tačiau neneigė, kad galėjo meluoti. Policijoje vyksta ikiteisminis tyrimas.

Į melagingą žinią buvo reaguota kaip į tikrą – prie pastato Vilniaus g. Nr. 8, kuriame, be bibliotekos, įsikūrusios ir kitos įstaigos – Kretingos miesto seniūnija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Švietimo skyrius, buvo iškviesti jų vadovai, nedelsiant atskubėjo ugniagesiai-gelbėtojai, policija. Dviem valandoms Vilniaus gatvėje buvo sutrikęs eismas, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ieškojo sprogmens, tačiau jo taip ir nerado.

Už melagingą pranešimą ir tarnybų iškvietimą vyriškiui teks atsakyti.

„P. n.“ informacija


Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėse. Jaunių grupėje lyderio pozicijų neužleidžia KTVM komanda. Ji priešpaskutiniame ture įveikė „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.-I“ komandą. Antrame rate „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.–II“ komanda 3:1 atsirevanšavo „Pranciškonų gimn.“ už pralaimėjimą I rate, o „Salantų gimn.“ tinklininkai turėjo pripažinti „Darbėnų gimn.“ pranašumą.

„Darbėnų gimn.“ – „Salantų gimn.“ – 3:0 (25:18; 25:17; 25:18); „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.-II“ – „Pranciškonų gimn.“ – 3:1 (29:27; 16:25; 25:22; 25:14); KTVM – „Jurgio Pabrėžos univer. gimn.“ – 3:1 (25:11; 25:19; 23:25; 25:21).


Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos berniukų komanda, treniruojama Gedimino Petrausko, mūsų rajono garbę apgynė Skuode įvykusiose bendro ugdymo mokyklų jaunučių zoninėse krepšinio varžybose: nugalėję Skuodo Prano Žadeikio ir Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijų komandas, kretingiškiai pateko į tarpzoninį varžybų turą.


Kretingos muziejaus Žiemos sode nuo sausio vidurio apsigyveno 2 papūgėlės – raudonskruosčiai agaporniai. Paukščius muziejui padovanojo kretingiškė Rasa Lazdauskaitė.

„Išgyvenusi savo amžių – beveik 12 metų, o tiek raudonskruosčiai agaporniai ir gyvena – nugaišo mūsų Krizė Barbora. Ištrūkusi iš narvelio paskutinę savo gyvenimo dieną ji praleido laisvėje“, - kviesdama naujoms papūgėlėms išrinkti vardus, sakė muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Elektroninių laiškų adresu j.terteliene@kretingosmuziejus.lt su siūlomais vardais muziejus laukia iki vasario 10 dienos, papūgėlių vardynas Žiemos sode planuojama surengti vasario 12 dieną 14 val.

Raudonskruosčių agapornių porelė – ne vieninteliai Žiemos sodo gyvojo kampelio gyventojai: sodo baseinuose plaukioja raudonausiai vėžliai, japoniški karpiai, sterlė, žuvis vegetarė kolosoma, šeriama vien obuoliais ir agurkais. Stebėti gyvūnus, jų elgesį labiausiai mėgsta mažiausi sodo lankytojai – vaikai.

„P. n.“ informacija


Pasveikino dar vieną ilgaamžę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Jubiliejai

Užvakar Darbėnų seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė, seniūnijos socialinio darbo specialistė Aldona Kairienė, Nausėdų kaimo abiejų bendruomenių pirmininkės Justina Gricienė ir Irena Gricienė, taip pat kaimynė Zofija Jablonskienė 90-mečio proga pasveikino Nausėduose pas dukrą gyvenančią Zofiją Simonaitienę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas