|
|
|
(913) 2015-01-23Padidintas mokestis gydys piktžaizdes
Griūvantis „Mėguvos“ viešbutis, Darbėnų kultūros namai, „Laisvės“ fabrikas, Laukžemės dvaras - didžiausios Kretingos rajono piktžaizdės, darkančios vietovių įvaizdį, keliančios grėsmę praeiviams ar tapusios benamių prieglobsčiu. Savivaldybės taryba pernai nusprendė šių pastatų šeimininkus apmokestinti maksimaliu - 3 proc. nekilnojamojo turto – mokesčio tarifu, vildamasi, kad taip privers juos šiuos statinius tvarkyti. Įstatymais nepriverčia tvarkytis Anot Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Gedvilienės, Mokesčių inspekcijai yra pateiktas sąrašas savininkų, kuriems pritaikytas padidintas turto mokestis - jų iš viso yra 23. Šį mokestį jie privalo sumokėti iki vasario 1 dienos. „Apleistų pastatų savininkai valstybei sumokės ne šimtais, o tūkstančiais eurų. Kito kelio, kaip priversti juos pasirūpinti nuosavu turtu, šiandieną aš nežinau. Statybos įstatymų jie nepaiso, o įstatymo, kuris priverstų nugriauti ar parduoti tuos pastatus, nėra, nes tai - privati nuosavybė. Todėl išeitis – padidinti mokesčius už neprižiūrimą turtą ir tai, manau, paskatins savininkus galvoti, ką su tais statiniais daryti“, - kalbėjo J.Gedvilienė. Jos teigimu, per metus keliskart patikrinami apleistieji objektai, o jų savininkai nesyk buvo įpareigoti susitvarkyti – bent jau užsandarinti langus ir duris, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, aptverti griuvenas tvoromis, sutvarkyti aplinką. „Tačiau savininkams vis tenka iš naujo rašyti įspėjamuosius raštus, nes atrandame tvoras išlaužytas, duris ar langus atplėštus“, - J.Gedvilienė patikino, jog vien pernai savininkams ji išsiuntė per 200 tokių raštų. Metė akmenį į Savivaldybės daržą „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip padidintas turto mokestis paveikė griūvančius pastatus valdančius savininkus ir ką jie ketina daryti su visuomenę piktinančiu turtu. „Mėguvos“ viešbutį įsigijusios bendrovės „Palangos agila“ vadovas Algimantas Bružas nenorėjo įvardinti konkrečios sumos, kurią teks pakloti už pačiame Kretingos miesto centre, istorinės žydų sinagogos, o vėliau – sovietmečio autobusų stoties vietoje, šiandieną riogsantį pastatą, kurio konstrukcijos, specialistų manymu, dar esančios gana tvirtos ir pastatą galima renovuoti. Dėl to, kad pastatas šiandieną apgailėtinos būklės, A.Bružas negailėjo akmenų ir į Savivaldybės politikų daržą: „2006-aisiais, dar iki krizės, įsigijome pastatą iš Turto fondo, ir kreipėmės į Savivaldybę dėl detaliojo plano. Mane ištiko šokas, kai Savivaldybės komisija, į kurią buvau pakviestas, tiesiai šviesiai pasakė: „Jus reikia smaugti – „Maxima“ susimokėjo, mokėkit ir jūs“. A.Bružas tvirtino, jog iš jų buvo pareikalauta miesto infrastruktūros plėtrai skirti 120 tūkst. Lt. „Pasakiau – jeigu dabar nespėsime sutvarkyti, pastatas liks kaip buvęs. Dėl nežaboto politikų apetito taip ir atsitiko“, - įsitikinęs A.Bružas. Jis tvirtino, jog ketinę imti paskolą ir įkurti multifunkcinį centrą – dalį patalpų skirti komercinei veiklai, o kitą dalį palikti kaip viešbutį. Šio sumanymo neatsisaką ir šiandieną: „Renkame informaciją, atliekame analizę, kokių patalpų Kretingai labiausiai reikia ir kas jose galėtų įsikurti: galbūt pasiūlysime įmonėms įsigyti dalį patalpų arba išnuomosime su sąlyga, kad patys įsirengtų“, - teigė „Palangos agilos“ vadovas.
Kokia institucija pasitikite labiausiai?
Savivaldybė planuoja investicijas: ką statys, remontuos
Kretingos rajone vykdomi beveik 16 mln. Eur (55 mln. Lt) vertės investiciniai projektai, kuriems paramos lėšas skyrė Europos Sąjunga (ES).
Siūlo steigti Visuomenės sveikatos biurą Kretingoje
Trečiadienį Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistės Kretingos rajono savivaldybės, savivaldybės ir privačių gydymo įstaigų vadovams pateikė Kretingos rajono 2013 m. visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą.
Sąskaitos už šildymą gyventojų nepribloškė
Šilumos sunaudojimas gruodį, lyginant su lapkričiu, Kretingos rajone padidėjo 50 proc., o jos kaina už kilovatvalandę – 21,94 ct su PVM. Taigi gyventojai už gruodį, kurio vidutinė mėnesio temperatūra buvo 0,4 laipsnio, gavo kur kas didesnes sąskaitas negu už lapkritį, kai vidutinė mėnesio temperatūra buvo 3 laipsniai šilumos.
Naujieji TAU mokslo metai: padaugėjo fakultetų ir studentų
Šią savaitę naujuosius mokslo metus pradėjo jau 5 metus Kretingoje veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai.
Kretingos bėdos – smurtas ir vagystės
Į šiandien įvyksiantį Kretingos rajono policijos komisariato ataskaitinį susirinkimą atvyks policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas, tradiciškai dalyvaus Kretingos rajono apylinkės teismo, prokuratūros atstovai, rajono vadovai. Tačiau, pasak komisariato viršininko Arūno Merkelio, durys atviros ir su 2014 m. policijos veikla susipažinti norintiems visuomenės atstovams. „Dėl jų šį renginį pirmąkart organizuojame viešoje erdvėje – Kretingos kultūros centro parodų salėje“,– išvakarėse „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Merkelis, komisariatui vadovaujantis 5 metus.
Užregistruotas 1 smurto artimoje aplinkoje atvejis: sausio 19 d. Lazdynų g. Kretingos mieste būdamas girtas garbaus amžiaus motiną smaugė 1965 metais gimęs sūnus. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Sezoną pradėjo laimėjimu
Naują sezoną pradėjo sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai, treniruojami Alfonso Mačėno ir Eglės Endriejaitienės. Šiauliuose įvykusiose reitingo varžybose jauniai-II amžiaus grupėje D klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje Tautvydas Grigalauskas ir Martyna Zaliapūgaitė tarp 18 porų iškovojo II v. Šiuo metu pora rengiasi standartinių šokių pirmenybėms.
„P. n.“ informacija
Darbėnų sporto klubo „Darba“ pirmininko Rolando Juknevičiaus iniciatyva kiekvienais metais yra organizuojamas tinklinio 2x2 turnyras. Norą dalyvauti šiame turnyre pareiškė 11 komandų iš Darbėnų, Grūšlaukės, Kretingos, Įpilties. Turnyre buvo žaidžiama vienas setas iki 31 taško. I etape komandos, suskirstytos į du pogrupius, tarpusavyje varžėsi rato sistema. Į antrą etapą pateko dvi pirmąsias vietas pogrupyje užėmusios komandos. Iš A pogrupio pateko I vietą užėmę darbėniškiai Justinas Dobrovolskis ir Rapolas Serapinas bei II v. užėmę grūšlaukiškiai broliai Mindaugas ir Egidijus Kniūkštos, iš B pogrupio – Darbėnų atstovai Paulius Stonkus ir Ernestas Dima bei Deividas Savickas ir Giedrius Eglinas. Pusfinalyje Deividas Savickas ir Giedrius Eglinas 31:18 įveikė Justiną Dobrovolskį ir Rapolą Serapiną, o antrame pusfinalyje Paulius Stonkus ir Ernestas Dima 31:22 įveikė Grūšlaukės tinklininkus. Kovojant dėl bronzos medalių geriau sekėsi Justinui Dobrovolskiui ir Rapolui Serapinui, kurie 31:24 įveikė brolius Mindaugą ir Egidijų Kniūkštas. Dėl turnyro nugalėtojo vardo susikovė Deividas Savickas ir Giedrius Eglinas prieš Paulių Stonkų ir Ernestą Dimą. Po įtemptos kovos pergalę 31:23 šventė Deividas Savickas ir Giedrius Eglinas.
„P. n.“ informacija
Aktyvesnių rajono kaimo bendruomenių iniciatyva prasidėjo rajono stalo teniso varžybos tarp kaimo bendruomenių komandų. Sužaisti pirmieji susitikimai: Baublių bendruomenės stalo tenisininkai nugalėjo Valėnų kaimo bendruomenės sportininkus, o Budrių jaunimas laimėjo prieš Raguviškių kaimo stalo teniso mėgėjus. Galimybę surengti tokias varžybas kaimo bendruomenių atstovai įžvelgė, kai gyvenvietėse atsirado atvirų jaunimo erdvių, dažnoje iš kurių esama stalo teniso inventoriaus. Jaunimas spėjo pamėgti šią sporto šaką, atsirado interesas ir pasivaržyti. Rajone yra įregistruota per 30 bendruomenių, iš kurių varžybose dalyvauja 17.
„P. n.“ informacija
Sudegė vagonėlis su vištomis
Vakar pro šalį plentu Šiauliai–Palanga važiavę pilietiški žmonės namų valdoje netoli Vilimiškės pastebėjo atvira liepsna degantį nedidelį statinį ir telefonu 112 iškvietė pagalbą.
„1936 metų vasario 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmasis jūrinis garlaivis, kalbantis lietuvių kalba, – „Maistas“. Tokį pranešimą išspausdino visi to meto didieji šalies dienraščiai.
Prancūzija po „Charlie Hebdo“ tragedijos: jokio pykčio, kaltinimų ir baimės
Kretingiškei žurnalistei ir vertėjai Aidai Kiškytei-Degeix, jau du dešimtmečius gyvenančiai Prancūzijoje, po tragiškų įvykių Paryžiuje net nekilo abejonių, ar dalyvauti eitynėse už žodžio laisvę: „Išgyvenau istorinius momentus. Supratau, kad teroristai su didžiausiais tankais ir granatomis yra bejėgiai prieš žmonių solidarumą ir norą likti laisvais. Kiekvienas lietuvis puikiai supranta, apie ką kalbu“.
Skulptorių Antaną Mončį prakalbino kitų lūpomis
Tie kiti – tai istorikas ir menotyrininkas Petras Šmitas, skulptoriai Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir Klaudijus Pūdymas, dailininkas Romas Klimavičius, A.Mončio žemietis iš Grūšlaukės kilęs dailininkas Augustinas Virgilijus Burba, kolegos dailininkai Vytautas Karčiauskas, Danius Drulys, kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis, jaunas dailininkas Alfonsas Lekavičius, skulptorius Algirdas Bosas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Pamario krašto menininkai su A.Kukliu pasidalino įžvalgomis apie A.Mončio darbus, asmenybę, tą įspūdį, kurį ilgam palieka tikro žemaičio, norėjusio „pakratytė kuojės Žemaitėjuo ėr ilsėėtė y kapa mona tieva“, kūryba, kuri, anot P. Šmito, „yra labai savita, originali ir tuo ji įdomi, todėl kelianti ir vertinimo problemų...“. O išsakytas pamariečių mintis į visumą, sukurdamas filosofinę jungtį, susieja pats rašytojas, taip tapdamas bendro menininkų pokalbio apie A.Mončį dalyviu. „Dėl savito, originalaus menininkų požiūrio į Antaną Mončį man pavyko įgyvendinti savo idėją – per įvairias nuomones suformuoti menininko paveikslą. Ši, mano jau penktoji knyga apie kraštiečius menininkus, virto savotiška galerija, kuri, tikiu, prisidės ir prie Antano Mončio įamžinimo“, - kalbėjo knygos autorius, kuriam, matyt, ne šiaip sau į knygos pavadinimą „atšoko“ A.Mončio pasakyta mintis, jog skulptūra – vienuoliktasis Dievo įsakymas... Juk menininką rašytojas surado tą įsimintiną akimirką, kai pirmą kartą Palangoje apsilankė skulptoriaus namuose-muziejuje, kai išvydo jo skulptūras, piešinius, asmeninius daiktus.
Aptiko autentišką grafaitės atviruką
Į vienos kretingiškės kolekcininkės rankas pakliuvęs senovinis palangiškio fotografo Igno Stropaus 1927 m. išleistas atvirukas pasirodė turįs dvigubą vertę – mat, jis siųstas grafaitės Marijos Tiškevičiūtės, jame išliko jos ranka lenkiškai užrašytas tekstas.
Pusšimtis metų po bažnyčios skliautais
Prasidėję metai kretingiškiui Viliui Jančauskui reikšmingi dviem svariomis sukaktimis – jam suėjo 75-eri ir 45-erius metus jis gieda Kretingos bažnyčios chore. O pavasarėjant su žmona Liucija, kuri, beje, jį ir atsivedė giedoti į chorą, jiedu švęs savo auksines vestuves.
|
|
