|
|
|
(879) 2014-09-19
Kretingoje iškils Kolona laisvei
Netrukus Kretingos miesto žmonės ir svečiai sužinos iš mūsų miesto kilus įžymią žydų tautos asmenybę – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių, kurio 250 gimimo metinės minimos šį rugsėjį. Klaipėdos žydų bendruomenė išvien su Kretingos rajono savivaldybe pradės statyti paminklą, įamžinantį B.Joselevičiaus atminimą. Komisija pritarė projektui Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje buvo svarstytas koreguotas Klaipėdos žydų bendruomenės konkursą laimėjęs paminklo projektas. Projektą pristatė jo autorius, bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ architektas Vytenis Mazurkevičius, dalyvaujant Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui bei Kretingos savivaldybės sudarytai darbo grupei B.Joselevičiaus atminimui įamžinti, vadovaujama Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos. Komisijos nariai iš esmės pritarė pastarajam projektui, - šio meninė išraiška pranoko anksčiau Savivaldybėje pristatytą klaipėdiečio architekto Adolfo Skiezgelo paminklo viziją. Trijų tautų jungtis Tai bus 2,5 m aukščio trikampė kolona iš gelsvų ir rusvų lauko akmenų su įspaustais trijų tautų - lietuvių, lenkų ir hebrajų - simboliais. Ji stovės ant pjedestalo su trimis granito lentomis skirtingose pusėse, ant kurių taip pat trimis kalbomis bus iškaltas lakoniškas tekstas apie karvedį B.Joselevičių. „Lietuvišką stogastulpį savo forma primenanti kolona būtų kaip laisvės simbolis, trijų tautų jungtis: Kretingoje gimęs B. Joselevičius kovojo už Lietuvos-Lenkijos laisvę ir pelnė aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, o tarnaudamas Napoleono armijoje – Garbės legiono ordiną“, - kalbėjo projekto autorius.
Kokia turėtų būti minimali alga, kad žmogus gyventų oriai?
Renovacijos traukinio tempai vangūs
Pagrindinėje Kretingos transporto arterijoje – Vilniaus gatvėje, prie namo Nr.10, nuo ankstyvo ryto sklinda statybiniai garsai, pastoliais laipioja darbininkai – čia pagal valstybinę daugiabučių renovacijos programą modernizuojamas pirmasis ir vienas seniausių daugiabučių mieste.
KRETINGOS m. M. DAUJOTO g. esančio namo kieme, automobilio „VW Golf“ daiktinėje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, rugpjūčio 16 d. atlikdami kratą, rado permatomą plastikinę dėžutę su galimai narkotine-psichotropine medžiaga. Įvykio aplinkybės tiriamos. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ g. pas 1981 m. gimusį L. D. vykusio patikrinimo metu policijos pareigūnai aptiko įvairios talpos indų, kuriuose iš viso buvo 70 l skysčio, dvokiančio namine degtine. ROTUŠĖS a. esančioje „Maximoje“ rugsėjo 16 d. apie 20.40 val. sulaikytas nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis 1977 m. gimęs A. S. Iš prekybos salės jis buvo pagrobęs įvairių maisto produktų, kosmetikos bei alkoholio už 340 Lt. Vagišius, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, uždarytas į areštinę. Rugsėjo 16–17 dienomis užregistruoti 3 smurto artimoje aplinkoje atvejai: du iš jų – Kretingoje, vienas – Kartenoje. Visais atvejais prieš žmonas smurtavo girti jų sutuoktiniai.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Kaimų jaunimas bendravo sporto aikštyne
Senosios Įpilties bendruomenė kartu su vietos kultūros skyriumi įgyvendino projektą „Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimas, sportuojantis jaunimas“.
Išsidalinę medalius rengiasi siekti naujų aukštumų
Baigėsi visą vasarą trukusios rajono vyrų bei moterų teniso pirmenybės. Išsidalinę medalius, aptarę pirmenybių rezultatus, tenisininkai, žiemos sezoną nusiteikę gerokai padirbėti treniruočių salėje, kitų metų pirmenybėse pažadėjo siekti naujų aukštumų.
Po pliūpsnio aistrų – taikus sutarimas
Nausodžio kaimo gyventojai į Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją kreipėsi prašydami išspręsti triukšmo ir dulkių problemą, kurią kelia pro gyvenvietę į žvyro karjerą bei iš jo dideliais greičiais važiuojantys sunkvežimiai.
Nebaigtą statyti biblioteką siūlo nugriauti
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos pastato statyba pačiame miesto centre buvo pradėta 2008 metų sausį. Kapsulę ateities kartoms į bibliotekos pamatus iškilmingai įmūrijo tuometinis rajono Savivaldybės meras Valerijonas Kubilius, bibliotekai vadovavusi Aldona Kerpytė ir statybos darbus pradėjusios bendrovės „Ringesta“ direktorius Almantas Skruibys.
Ilgiausių metų – savo darbu kūrusiam Vydmantus
Buvusio Vydmantų tarybinio, o vėliau – agroprekybinio ūkio direktorius Vilius Rėpšas sakė nė sapnuose nesapnavęs, kad kada nors vėl atsidurs gausiame buvusių bendradarbių būryje ir netgi prie vieno stalo su jais kels šampano taures už savo 70-mečio jubiliejų. „Tai man – didelė garbė ir maloni staigmena, kurios nesitikėjau,“ – prisipažino jis.
Dapšauskų šeima – knygoje ir jos pristatyme
Garsių muzikinį Žemaitijos paveldą puoselėjančių salantiškių Dapšauskų šeima buvo pakviesta į Vilniaus žemaičių kultūros draugijos Mokytojų namuose surengtą Šeimos metams skirtą vakarą ir knygos „Žemaičių kultūros savastys II. Epochų jungtys“ pristatymą.
Į keliones išvilioja alaus padėkliukai
Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas 43-ejų Arūnas Urbonas savo laisvalaikio nebeįsivaizduoja be azarto, kurį jis patiria kolekcionuodamas alaus padėkliukus. Per 8 metus A.Urbonas jų surinko tiek, kad savo kolekciją gali įvardinti kaip vieną didžiausių Lietuvoje pagal skirtingų padėkliukų skaičių. „Svajoju surinkti ir gausiausią Lietuvoje padėkliukų kolekciją pagal šalis – žinau esant kolekcionierę, kuri mano kolekciją lenkia 18 šalių“, - savo sumanymą atskleidė pašnekovas, kuriam ir yra įdomiausia gauti alaus padėkliuką iš tos šalies, kuri nefigūruoja jo kolekcijoje. A.Urbonas per 8 kolekcionavimo metus surinko 35 tūkst. skirtingų padėkliukų iš 147 pasaulio šalių: padėkliukai į kolekciją atkeliavę iš 27-ių Azijos, 31-os Amerikos žemynų, 50 Europos, 31-os Afrikos bei 8 Okeanijos šalių. Sunkiausia, prisipažino kolekcionierius, padėkliukų yra gauti iš Afrikos bei Pietų Amerikos žemynų, lengviausia – iš Vokietijos, kuri, kaip alaus šalis, yra išleidusi apie 100 tūkst. alaus padėkliukų. „Lengva gauti – nebeįdomu rinkti, - prisipažino A.Urbonas, kuris turi surinkęs apie 8 tūkst. Vokietijoje išleistų alaus padėkliukų, todėl tokių ir neberenka. – O štai Iranas, Šiaurės Korėja yra labai šykščios, kai turime mintyje alaus padėkliukus - 1-2 padėkliukai, ir viskas. Neturiu savo kolekcijoje ir Lietuvos prieškario padėkliukų, o štai visai neblogą aplanką pavyko surinkti iš sovietmečiu baruose ar kavinėse naudotų alaus padėkliukų, kurie primena Palangoje buvus „Molinį ąsotį“, Vilniuje – „Tauro ragą“, Klaipėdoje – „Žvejų“ barą, „Rambyną“, „Gildiją“ ar „Berželį“. Pastarojo, beje, padėkliukai – išpinti iš šiaudų“.
Žuvęs, saugant kretingiškių ramybę
Ne vienas kretingiškis ar svečias antrosiose miesto kapinėse Vilniaus gatvėje, tik įėjus pro centrinį įėjimą, kairėje pusėje, yra matęs iškilų granito obeliską, žymintį Kretingos nuovados viršininko Kazio Grižo, žuvusio 1927 m. rugsėjo 11 d. einant tarnybines pareigas, amžino poilsio vietą. Deja, iki šiol šio jaunos Lietuvos valstybės gynėjo, savanorio, patrioto trumpas, bet garbingas gyvenimas ir jo veikla plačiajai visuomenei beveik nežinomi.
Dienoraščiai, kvepiantys ilgesiu tėvynei
Kretingiškė 71-erių Regina Rauluševičienė šeimos vertybe laiko savo dėdės, prieškario Lietuvoje išgarsėjusio agronomo Juozo Lūžos, emigracijoje rašytus dienoraščius, kuriuos jai perdavė JAV gyvenanti vienturtė jo duktė Dalia. Dienoraščiai persmelkti giliu ilgesiu tėvynei, o juose perteikta emigranto dalia, mano R.Rauluševičienė, aktuali ir šiandien iš Lietuvos išvykstantiems žmonėms.
Kolekcijose – įvairus balandžių pasaulis
Palangiškis balandžių augintojas bei kolekcininkas Reinoldas Liaudanskas savo 60-metį pasitiko, Palangos kavinėje-galerijoje „Liepa“ surengdamas naujausių balandžių skulptūrėlių parodą.
|
|
